Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

J. Vaiškūnas. Jonas Trinkūnas – Romuvos ąžuolas: tarp ištakų ir ateities (nuotraukos)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2020 01 20 14:44
2
0
SHARES
Jonas Trinkūnas | R. Ambrazevičiaus nuot.

Jonas Trinkūnas | R. Ambrazevičiaus nuot.

Jonas Trinkūnas | R. Ambrazevičiaus nuot.
Jonas Trinkūnas | R. Ambrazevičiaus nuot.

Prieš 6 metus sausio 20 d. mirė Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas (1939-2014). Ta proga skelbiame Jono Vaiškūno pranešimą skaitytą 2019-10-19 d. J. Trinkūno atminimui skirtoje konferencijoje „Romuvos Ažuolas“ .

Šiandien prisimename lietuvių tautos dvasinio kelio tesėją  – Romuvos ąžuolą Joną-Jaunių  Trinkūną (1939-2014).

Amžinai žaliuojančio Romuvos ąžuolo, Amžinosios Romuvos ugnies ir jos kūrėjo Krivio vaizdiniai XX amžiaus antroje pusėje ir XXI amžiaus pradžioje mums pasireiškė įsikūniję Trinkūno asmenybėje.

Neatsitiktinai, nes gimtosios kalbos šaknų išminties dėka žinome, kad vardas Trinkūnas yra vienas iš Perkūno vardų perteikiantis ne tik Dieviškosios šviesos žybsnio – per dangų į žemę – skleidžiamą garsą ir galią, bet ir menantis Dangų su Žeme jungiančio mitinio ąžuolo kūną.

Žr. „Lietuvių kalbos žodynas“ (LKŽ):
trinkū̃nas, -ė smob. (2) kas trinka, bilda: Cit, pamaži, trinkūneli, kad tetušis nejustų LTR.
^
Kad taũ trinkū̃nas (perkūnas)! Ds.
1 trinkùtis sm. (2) NdŽ euf. perkūnas: Raubio nėr, nuspyrė trinkutis braškutis TDrVI165 (Klovainiai, Pakruojo r.).

Kita vertus – trinka, kaladė, blukis – rąstigalio storgalis (dažnai ąžuolo), naudojamas kam pasidėti, įtvirtinti, kaip pamatas, pagrindas suteikiantis galią trenkti, kalti ir skelti ir tuo menantis paties Perkūno galios įnagio – kirvio – trenksmą.

Ir vėl LKŽ:
tri̇̀nka sf. (1) K, Š, FrnW
1.
/…/  nupjautas rąsto galas (ppr. pasidėti kam kapojant, kam uždėti, įtvirtinti ir pan.): Ant tri̇̀nkos padėjęs mėsą, medžius kapok J. Tri̇̀nka, tri̇̀nkos, ant kurių stato bačkas I. Tri̇̀nka jau visiškai suskilo, nebėra ant ko malkų kapoti Žgč. Ant šitos tri̇̀nkos mietus gerai tašyti Dr. Šakoms kapoti geriau aukštesnė tri̇̀nka Kl. Ąžuolinės tri̇̀nkos geresnės už eglines Sd. Atsiritino tokią tri̇̀nką, daba ka skels, ka skels! Sd. Padės tri̇̀nką, įneš kirvį, nu i padeda tą sūrį kirsti Plt. Kirvis tri̇̀nko[je] įkirstas y[ra] Sd. Pasidėjęs ant tri̇̀nkos i tašo tą mietą Brs. Senasis uošvis, ką tik kapojęs virbus, meta kirvį, atsisėda ant trinkos ir palieka išsižiojęs I.Simon. Kapok ant trinkãlės pasidėjęs Ms. Bepigu višta pjauti: galvą ant tri̇̀nkos padėjai, kirviu činkt – ir po visko NmŽ. Tokiam rupūžei galvą kaip vištai ant tri̇̀nkos nukirsti, i tiek! Šv. Buvo ąžuolo trinki̇̀kės pasisėsti Jdr. Kur svočiutė atsisės, tę suolelis subraškės, tę trinkẽlė sudrebės JV769. Susirietęs ant trinkos, drebėdamas, panėši jis į pilką paukštį, sugautą ir išgąsdintą Pč. [Kalvėje] netoli žaizdro yra didžiulė ąžuolinė trinka su priekalu MLTEII33. Pri svirties galo tri̇̀nka tiek sunkumo, kaip viedras vandens End. Tri̇̀nką kaip įleidžia [ežeran], nu tai tokia kaip ir vituška – pritaisytos kartys, tai paemi už galų, ir eina teip ratą aplink [bobą sukant] Kp. Dažniausiai [žibinčių] sudarė trinkoje įtvirtinta kilnojama lazda su geležinėmis žnyplėmis viršuje balanai įkišti LTEXII517. Pririšo po tam pry ano balto rūbo dides kalades, arba trinkas, dėl kurių eidamas Jėzusas… parpuolė ŽCh96. [Vyrai] ąžuolines trinkas vadalojo S.Dauk. Pradėjo su trinkomis mušti par staibius piktadėjų M.Valanč. Džinkt – ir parskėliau trinkalę Plt.

Tuo būdu vardažodis Trinkūnas perteikia mums Šventojo medžio (etnologų vadinamo Pasaulio medžiu) ir su juo susijusio Pasaulio Darnos atkūrimo (etnologų vadinamo Pagrindiniu mitu) vaizdinį.

Jonas Trinkūnas | R. Ambrazevičiaus nuotr.
Jonas Trinkūnas | R. Ambrazevičiaus nuotr.

Baltų pasaulėžiūroje, kaip ir kitų pasaulio tautų senosiose pažiūrose medžiui teikiama ypatinga simbolinė religinė prasmė. Norint perprasti medžio vaizdinio sureikšminimo priežastį verta prisiminti pačios religijos esmę. Lotyniškas žodis religio sietinas su žodžiu religare – vėl surišti sujungti. Taigi religija – tai pasaulėžiūrinė sistema, kuria siekiama sujungti šiaip jau savaime linkusius išsiskaidyti ir trūkinėti mūsų tarpusavio žmogiškuosius ryšius, mūsų ryšius su praeitimi ir ateitimi, su protėviais ir gamta, ryšius tarp įvairialypių mūsų žinių apie Pasaulį ir kartu mūsų pačių ryšius su Visata.

Medis, kaip reta, pačiu savo pavidalu yra vaizdžiu ir parankiu ryšių, jungties perteikėju, vadinasi, ir religijos esmės įkūnytoju. Nesuskaičiuojami medžio lapai susiję su medžio šakomis, smulkios šakelės apsijungia į stambesnes šakas, šios savo ruožtu jungiasi su kamienu, kamienas veda į šaknis…

Medžio šakotumas tampa vaizdžiu Pasaulio pažinimo būdo vaizdiniu, išraiškingai parodančiu mūsų pažinimo kelius. Per savo šakas ir šaknis vesdamas mūsų mintis nuo atskiro prie bendro, nuo įvairovės prie vienovės Pasaulio medis pasireiškia kaip pažinimo medis.

Medžio stiebimasis iš Žemės į Dangų mums primena, kad gyvybė užgimsta Dangaus ir Žemės jungtyje. Šakomis iš Dangaus gerdamas Dieviškąją šviesą, o šaknimis iš Žemės siurbdamas gyvybės syvus, Pasaulio medis mums taip pat pasireiškia kaip  gyvybės medis. 

Kuomet medžio vaizdinį pasitelkiame siekdami pažinti savo kilmę – kelmą, jį įvardijame – genealoginiu medžiu.

Medžio išvaizdos virsmai tiesiogiai paklūstantys Saulės kelio kaitai padange, tai yra – metų laikams, labai vaizdžiai perteikia laiko bėgsmą, tuo būdu, greta astronominio, cikliniu dangaus šviesulių judėjimu grindžiamo kalendoriaus, medis suteikia galimybę turėti  augalinį, fenologinį laiko matą (laiko medis). 

Iškalbingi medžio laiko ženklai  – nuo juodų ir plikų apledėjusių, giliai glūdinčią gyvastį saugančių medžio šakų, iki galingo pavasarinio pumpurų sprogimo. Nuo baltųjų gegužės žiedų iki šakas ligi žemės lenkiančių vaisių, nuo brandaus jų bumbsėjimo ant tėviškės sodo žolės, iki auksinių lapų – bobų vasaros, nuo lapkritinio jų skriejimo ir sukimosi rudenio vėjų sūkuriuose iki vėl šakas sukaustančio gruodo…

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dažnai mūsų tautos prigimtinė pasaulėžiūra, kurios ištakos skendi tirštose praeities miglose, vertinama kaip prarastas ir jau neatkuriamas, arba tiksliau – neatkuriamai sunaikintas, nutrauktas paprotys kurio jau neįmanoma perimti ir tęsti nūdienoje. Tokius teiginius ir vertinimus, tariamus su panieka ir pranašumo jausmu, girdime iš savo priešų. Suprask – jūsų tikėjimas seniai nugalėtas ir sunaikintas, jūs negalite jo atkurti nebent iš naujo išsigalvotumėte… Tokie kalbėtojai neturi drąsos atvirai prasitarti apie savo tikruosius ketinimus: „jūs niekada neatkursite to ką mūsų pirmtakai ir bendražygiai šimtmečiais griovė ir naikino, o jei kas dar užsiliko – naikinti pabaigsime mes“.

Tūkstantmetę religinę patirtį atstovaujančios biblijinės tautos pasaulėžiūros nešėjai Baltijos pakrantėje susidūrę su nelygstamai senesnės prigimtinės-gamtinės religijos puoselėtojais, manėsi įveikę juos savo politinio krikšto ritualu. Kelis šimtus metų ginklu besipriešinusi  mūsų diduomenė politinio išskaičiavimo dėlei galiausiai pasidavė prievarta brukamo svetimo tikėjimo nešėjų valiai. Senosios baltų religijos buvo oficialiai atsižadėta. Tačiau, Algirdo Patacko žodžiais tariant – mūsų tautos butšakniai ir toliau kliovėsi protėvių pasaulėžiūrą, tikėjimu ir apeigomis. 

Iš tautos sąmonės per prievartą ir kraują išplėšti dvasios turtai niekur nedingo – jie tartum oro balionai su priespaudos svarsčiais buvo panirę į mūsų nesąmonybės gelmes, iš kurių susidarius palankioms aplinkybėms galų gale su didžiausia galia vėl iškilo, įgalindami mus didiems siekiams ir žygiams.

  • Jie bandė užgrobti ir pasisavinti mūsų šventąją Žemę o mus padaryti savo vergais | Bet Mes apgynėme savo Tėvynę ir atkūrėme jos nepriklausomybę.
  • Jie iškirto ąžuolus ir užgesino Amžinąją ugnį | Bet mūsų Ąžuolai ataugo, ir Mes atkūrėme Amžinąją ugnį.
  • Jie tyčiojosi iš mūsų Dievų, draudė tarti jų vardus, gerbti juos | Bet Mes nepamiršome savo Dievų, vėl tariame Jų vardus ir juntame Jų dieviškąsias galias.
  • Jie negalėjo sudeginti mūsų knygų ir sunaikinti jose įrašytų mūsų Tautos patirčių, todėl visomis išgalėmis plėšė mūsų širdį ir protą – gimtąją kalbą | Bet Mes išsaugojome savo protėvių kalbą o per ją ir prigimtinę pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą.
  • Jie tebesako, kad mūsų nėra, kad mes negalime atgimti, perimti ir toliau puoselėti savo protėvių dvasinio paveldo | Bet mes atgimėme, mes esame, mes perėmėme ir perduodame savo protėvių pasaulėžiūrą savo vaikams ir anūkams.

Kiekviena upė turi ištakas, kiekvienas medis – šaknis. Jos nėra praeitis. Medžio šaknys, šakos ir vaisiai kaip ir upės ištakos – yra dabar. Be šaknų – nėra vaisių, be ištakų – upės srovės. Šaknų ir ištakų vaizdiniai liudija vienalaikę visumos būtį.

Gyvas ąžuolas kaupdamas Žemės bei Dangaus galias – barsto giles. Mirdamas jis virsta trinka –  ilgai kauptų Dangaus galių įsikūnijimu. Ir ateina Milžinas, kad savo protėvių Žemėje Tamsos galių apniktiems lietuviams vėl išskeltų Dievo kibirkštį, kad atkurtų blėstančią Amžinąją ugnį po amžinai žaliuojančiuoju baltų Romuvos ąžuolu sugražindamas mums akių šviesą nusavintą grėsmingo tamsos valdovo.

Tai – Jonas Trinkūnas.

Dabar ši Ugnis dega čia – mūsų širdyse ir mes pasiruošę jos galią perduoti mūsų vaikams ir anūkams.

jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr13-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr15-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr1-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr2-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr3-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr6-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr14-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr4-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr8-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr9-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr10-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr11-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr12-2400
Jonas-Trinkunas-2008-j-vaiskuno-nuotr-2400
trinkuno-gimtadienis-j-vaiskuno-nuotr-2009-2-2400
trinkuno-gimtadienis-j-vaiskuno-nuotr-2009-2400
P1030809b-2400
P1030811b-2400

Susiję straipsniai:

  1. Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video)
  2. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  3. J.Trinkūnas. Romuvos kelias
  4. Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
  5. Vilniuje pagerbtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas (nuotraukos, video)
  6. Vilniuje bus paminėtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas
  7. J. Trinkūnas: Mane išaugino močiutės (video) (I)
  8. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  9. Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos)
  10. Vilniaus Gedimino kalne įšventinta Lietuvos Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos, video)
  11. Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą (nuotraukos)
  12. Romuvos Krivė I. Trinkūnienė: Motinos Žemės šauksmas vienija skirtingų tikėjimų žmones (video, nuotraukos)
  13. Romuvos atstovai Indijos Čhatisgarho valstijoje sutikti su didžiule pagarba (nuotraukos)
  14. Romuva kviečia į Žiūrų dainų vakarą, skirtą Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui atminti
  15. J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video)
  16. J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa
  17. J. Vaiškūnas. Atsakymas prieš pagonis kariaujančiam Pavilioniui (video)
  18. J.Trinkūnas. Aistuva
  19. Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus
  20. J. Vaiškūnas. Medžiai mus vienija (audio)
  21. J. Vaiškūnas. Dėl ko Pavilionis kovoja prieš pagonis?
  22. „Romuvos“ pripažinimo klausimo svarstymą Seimas atidėjo rudeniui
  23. J. Trinkūnas. Tarptautinė ir tautinė kultūra
  24. Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga
  25. J. Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse
  26. Seimo Pirmininkė pareiškė užuojauta mirus Romuvos Kriviui Jonui Trinkūnui
  27. Seimo Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą dėl Romuvos skundo (video)
  28. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  29. Krivis J.Trinkūnas: Dievai Lietuvą saugo tik tada, kai lietuvis į juos atsigręžia
  30. J. Vaiškūnas apie Romuvą: Mes kreipiamės į savo galias (audio)

Comments 2

  1. Žemyna says:
    12 mėn. ago

    Va taip: per visokius SS, per jo ginamas „TM”, per chamų litofcų skriaudžiamus VT ir jo sekėjus, nėra nei laiko, nei jėgų skirti laiko tiems straipsniams ir temoms, kur širdžiai malonios, kur tavo žinias papildo!
    Ačiū Alkui, kad priminė. Gal bent vienai dienai pavyks užsimerkti ir nepastebėti, ką dar mūsų profesionalai pridirbo…

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    12 mėn. ago

    Laikas bėga, skuba metai – štai ir vėl Nauji
    Ir mes žinom: Nauji metai dar bus geresni.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

2020 12 27
Ugnis Kromo kalne, Latgaloje, Latvijoje | rengėjų nuotr.

A. Bajor. Protėvių Ugnies Ratas sujungė baltus

2020 12 25
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

A. Antanaitis: Kalba sukūrė mus (video)

2020 12 24
Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr.

Romuvos Krivė: Lai Laimina Jus Laima, stiprina Perkūnas, duoda galių Žemyna! (video)

2020 12 23
Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

2020 12 21
Geminidai 2013 m. | wikipedia.org nuotr.

Šiąnakt Dvyniai pažers daugiausia meteorų. Stebėkite žvelgdami į dangų arba internetu! (tiesioginė transliacija)

2020 12 13
Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos

Seimas atmetė socialdemokratų siūlymą dėl vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis (video)

2020 12 10
Andžejus Duda ir Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Kaimyniški santykiai ar nuolaidžiavimas Lenkijai?

2020 11 28
B. Puzinavičius. Dar vienas Vilniaus savivaldybės akibrokštas – šį kartą Kalėdų proga

J. Vaiškūnas. Dainių tauta prisikelia dainuodama

2020 11 18
Vėlinės | neriesparkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Visų šventė (video)

2020 11 02
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
8
Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių kalba – vienintelė valstybinė kalba Lietuvoje. Jos ypatinga reikšmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ar valstybė pakankamai rūpinasi valstybine...

Skaityti toliau

A. Bajor. Protėvių Ugnies Ratas sujungė baltus

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 25
8
Ugnis Kromo kalne, Latgaloje, Latvijoje | rengėjų nuotr.

Saulėgrįžos visuotinę apeigą „Protėvių Ugnies Ratas‘‘ ant Šatrijos kalno surengęs visuomeninis judėjimas „Žemaičių rokunda“ džiaugėsi , kad taip palankiai ir...

Skaityti toliau

A. Antanaitis: Kalba sukūrė mus (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 24
4
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvių kalba – valstybinė kalba, kurios išskirtinė reikšmė įtvirtinta mūsų šalies Konstitucijoje, tad kodėl viešojoj erdvėje vis dažniau matome angliškus...

Skaityti toliau

Romuvos Krivė: Lai Laimina Jus Laima, stiprina Perkūnas, duoda galių Žemyna! (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 23
27
Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr.

Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr. Saulėgrįža – šventas laikas. Šiuo metu esame visi kartu: dievai,...

Skaityti toliau

Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 21
7
Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

Jupiterio ir Saturno suartėjimas | earthsky.org nuotr. Gruodžio 21 d., tamsiausią metų naktį, Žiemos saulėgrįžos dienos...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Vis dažniau vaikams duodami gamtiniai vardai: Vėtrė, Vėtra, Vėjas
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kodėl verta rinktis polinius pamatus?
  • Prezidento ir ministro pokalbyje – dėmesys aplinkosaugai ir vertingiausioms šalies teritorijoms

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3636; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2169; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1746; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1570; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1343; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1262; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Baideno žiedeliai skleidžiasi? apie Č. Iškauskas. Džo Baidenas – „konservatorius liberalo kailyje“
  • Žemyna apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Prieš 6 m. ir šiandien apie V. Sinica. Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją
  • Svajonė apie Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
  • Kūrėjai - atsiliepkite apie Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?
  • R. Deltuvui premija apie Seime – pokalbis apie Lietuvos miškų valdymą (tiesioginė transliacija)
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Marijos Gimbutienės metų renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV
  • Ateina technologijos apie Žemės ūkio ateitis – ekologiškas, ekonomiškas ir gyvybingas kaimas

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Lt. Gen. Arvydas Pocius. Vikipedija nuotr.

Buvęs kariuomenės vadas tapo Klaipėdos konservatorių pirmininku

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai