O. Voverienė. Tautininkas Vilius Bražėnas apie tautiškumo naikinimą Europos Sąjungoje (20)

Vilius-Brazenas-kam-lt-a-pliadzio-nuotr

Vilius Bražėnas | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Esame garbinga, išdidi tauta. Tauta, turinti didžią istoriją, kalbą. Istoriją, kurią rašė, deja, ne baltasis, o juodasis metraštininkas. Tai kalba, kuri vedė tautą per istorijos kryžkeles, sutemas ir prošvaistes. Esame atbundanti tauta. Atbunda tėvų garbė, atbunda ir „liežuvis“. Kalba – tautos protas, jos plakanti širdis, dabartis ir ateitis… Tautos atgimimas – tai atsigręžimas į gimtąją kalbą, tautos kultūra – tai kalbos kultūra. Kalbos likimas – tautos likimas. Tikroji savo šalies meilė neįmanoma be meilės savo kalbai.
Prof. Juozas Pikčilingis.

Prisimenu 2006 m. lapkričio 10-11 dienomis Kaune VDU Teologijos fakultete vykusią tarptautinę konferenciją „Tautinės tapatybės gynimas Europos Sąjungoje (Protection of National Identity in European Union)“. Nors toje konferencijoje buvo perskaityta daug ir įdomių pranešimų, išskirtinio dėmesio tada susilaukė Amerikos lietuvio antikomunisto ir antiglobalisto Viliaus Bražėno (1913-2010) pranešimas „Tautiškumo naikinimas ir mūsų pasipriešinimas“. Keletas jo teiginių iki šiol neprarado aktualumo. Todėl neoficialiai, bet jau labai rimtai, vykstant rinkiminei kampanijai prieš spalio rinkimus į Seimą, manau, kad juos verta mūsų tautiečiams priminti. Tada išmintingas žmogus, politologas tarptautininkas V.Bražėnas mus perspėjo, kad į nepriklausomą Lietuvą aktyviai braunasi , apsiginklavę „žudančiais globalizmo kardais rankose Briuselio valstybės eurobiurokratai“, pasiruošę atimti iš mūsų tautiškumą, tikėjimą, šeimą ir galiausiai valstybę ir vesti mus į globalizmo „rojų“, kuriame teka medaus upės kisieliaus krantais; mus valdys „pasaulinė valdžia“, o mums reikės, tik jau priverstinai – priimti naują religiją – kosmopolitizmą.

Daug keliavusio ir daug mačiusio pasaulio žmogaus nuomone, kurią jis susidarė keletą metų pagyvenęs Lietuvoje, mūsų tautos didžiausia bėda yra ta, kad mūsų intelektualai, baigę sovietinius aukštuosius mokslus, taip ir liko dvasinėje sovietijoje: savo tautai tapo svetimi, visiškai atsiribojo nuo tautos pilietinio ir tautinio švietimo, užsidarė savo laboratoritorijose ir kabinetuose, tarsi šaukdami: „Noli tangere circulos meos! (Tik nelieskite mano apskritimų!) . Kas be ko … atsiribojo ir nuo Europos tradicinės tautinės krikščioniškosios dvasios pažinimo. O tauta be inteligentijos nesuvokia agresyvaus ir einančio papirkinėti vadus su stora pinigine globalizmo pavojaus.

Kaip ir dera geram universiteto dėstytojui, V. Bražėnas savo pranešimą pradėjo nuo jo sąvokų paaiškinimo. Panašios sąvokos „globalizacija“ ir „globalizmas“ tarpusavyje skiriasi, kaip diena ir naktis. Globalizacija – objektyvus gamtos ir visuomenės raidos dėsnis – „daug gero nešantis, nesustabdomas, amžiais vykstantis pasirinktinis kultūros ir technologijos sklidimas pasaulyje“, tuo tarpu „globalizmas“ – tai pati moderniausia pasaulinė ideologija, pridengianti savo gražiu pavadinimu pasaulio didžiausių turčių planus užvaldyti visą pasaulį ir sukurti pasaulinę valdžią, įvedant vieną religiją – kosmopolitizmą (be tikėjimo, be tautų, be šeimų, be valstybių ir jų sienų… ir be gimtųjų kalbų, tik viena universalia visiems atvejams – anglų kalba).

Kaip teigia pranešimo autorius pati globalizmo idėja gimė pasaulio didžturčių galvose dar 1919 metais. Sovietų Sąjungos sukūrimas – tai buvo tik pirmasis eksperimentas globalizmo idėjoms aprobuoti. To eksperimento įvykiai buvo atidžiai sekami ir dokumentuojami. Ir jeigu po Spalio revoliucijos Rusijoje – tie įvykiai: masinės žudynės, o Lietuvoje ne tik žudynės bet ir masiškos tremtys į Sibirą buvo makabriškos: nusinešė milijonus gyvybių, tai antrasis eksperimento etapas, kai eksperimentinė bazė pasipildė didžiule Kinijos teritorija ir pusantro milijardo joje gyvenančių kiniečių, gali būti žymiai baisesnis. Po jo jau neišvengiamai bus sukurta naujoji pasaulio tvarka ir įvesta pasaulinė didžturčių valdžia. Kokia ji bus?

Michailas Gorbačiovas, globalizmo propaguotojas ir mylėtojas, 2000-aisiais metais, kalbėdamas Londone Europos Sąjungą pavadino „Nauju europiniu sovietu“, tai yra palygino ją su Sovietų Sąjunga. Jau 1920 metais apie tokią perspektyvą mąstė ir Popiežius Benediktas XV-asis, nes jos idėja tuo metu jau sklandė ore. Jis tada pasakė: „Pasaulio valdžios atėjimo ilgisi visi blogiausi ir iškrypėliški elementai. Tokia valstybė… panaikintų visus tautinius lojalumus. Joje nebūtų pripažįstamas joks tėvo autoritetas, virš jo vaikų ar Dievo viršenybė virš žmonių visuomenės. Jei tokios idėjos bus įgyvendintos, tai neišvengiamai prasidės dar neregėtas teroro viešpatavimas“ (Vilius Bražėnas. Tautiškumo naikinimas ir mūsų pasipriešinimas // Lietuvos aidas. -2006, lapkr. 17, p. 2).

Ar stebėdami, kas vyksta Lietuvoje dar nematote tokių reiškinių? Jie – jau vyksta. Tik atkreipkite į tai dėmesį. Deja, straipsnyje apgailestauja V.Bražėnas, kad mes nematome ir kito, sparčiai plintančio Lietuvoje, reiškinio, globalizmo palydovo, gramšizmo, „plaunančio“ žmonių smegenis. Tai marksisto Antonio Grončio (Antonio Gronci) pateiktas metodas – infiltruoti į visuomenę marksizmą per kultūrą. Apie tai rašo Vatikano istorikas Martinas Malačis (Martin Malachi) savo knygoje „Raktai nuo šito kraujo“ („Keys of this blood“). Tos knygos autoriaus nuomone, A. Grončis yra žymiai pavojingesnis net už Leniną, nes Leninas Rusijai pertvarkyti panaudojo terorą ir prievartą, gi A.Grončis savo tikslų siekia veidmainyste ir saldžiu saldainiuku.

Rusijos disidentas Vladimiras Bukovskis savo straipsnyje, publikuotame žurnale „Brussels Journal“, paskelbė, kad dabartinė ES atstovauja „totalitarinei vizijai“ ir jeigu jai bus leista tapti federacine valstybe, tai pirmuoju žingsniu, ką ji padarys – tai sunaikins visas tautas. Šiomis dienomis jau mus pasiekė žinia, kad Europos Parlamente nuimtos visos tautinės valstybių vėliavos, pradėta nuo Jungtinės Karalystės ir Danijos… Du anglai žurnalistai Kristoferis Bukeris (Christopher Booker) ir Ričardas Nortas (Richard North) 2003 metais išleido knygą „Didžioji apgaulė: Slapta ES istorija“ („The Great Deception: The Secret History of the European Union“). Knygos autoriai ES sukūrimą vadina didžiausiu tarptautiniu perversmu ir skandalu, nes ES buvo sukurta, piktybiškai manipuliuojant sutartimi tarp valstybių. Ji buvo sudaryta kaip sutartis tik bendros prekybos Europoje, bendrų pinigų klausimais, bet jokiu būdu, ne kaip politinė, diktuojanti politines ir ekonomines madas Europoje prie jos prisijungusioms nepriklausomoms valstybėms. Vėliau buvo pasiekta ES vadovybės cinizmo viršūnė, patvirtinta ir ES Konstitucija. Ir mes ją patvirtinome, net nepaskaitę. 1948 m. vykusiame Europos Kongrese, jo priimtoje rezoliucijoje Nr. 7 skelbiama: „Europos susivienijimas turi būti suprastas, kaip svarbiausias pasaulio suvienijimo įvykis“. Tik nutylėta… pakeliui į globalų pasaulį.

Vilius Bražėnas savo publikuotame pranešime teigia, kad jau sukūrus ES, pasaulyje pasikeitė ideologinių grupuočių tarpusavo konkurencija ir kova: paradigmą kairė-dešinė, pakeitė kita paradigma globalizmas-nacionalizmas (pas mus globalizmas-tautiškumas). Vykstančios ES krizės rodo, kad ES totalitarinė vizija dar neišsikvėpė ir jau… darosi pavojinga. Dabar, kai ES tautos raginamos pasirašyti federacinę sutartį, V. Bražėnas mus įspėjo: „Jeigu be kovos atsisakysime Nepriklausomybės (ir per tai neišvengiamai), tautinio identiteto, įstumsime savo tautiškumą , kurį bandoma (apšmeižti) ir tapatinti su nacizmu, į „pasaulio piliečių „mėsmalę, Europos ateities tautos – jų likučiai – mūsų kartą, ypač jos elitą, galės apkaltinti Tėvynės išdavimu. Ateities kartoms būtų siaubinga gyventi religiškai, dvasiškai, kultūriškai bespalviame pilkame pasaulyje, apgyvendintame nykių pilkų asmenybių“ (V. Bražėnas. Ten pat).

Dvasinėje kovoje už tautiškumą tenka gintis tik dvasiniais ginklais: žodžiu žiniasklaidoje, privačiuose pokalbiuose su žmonėmis, kaimynais, giminės jaunimu, konferencijose ir pan. Gaila, kad Lietuvių tautininkų sąjunga mūsų, intensyviai dirbančių tautine tematika, nemato, negirdi ir niekad nekviečia į savo renginius, Jeigu jie vyksta? O gal tik Tautininkų vadovybės tik niša užimta, specialiai, kad organizacijoje niekas nebevyktų?! Ypač dabar, kai jau įsibėgėjusi rinkiminė kampanija… Gal taip ir pasiduosime Stalino žudikiškai ideologijai, kurios viena pagrindinių nuostatų buvo: „Jeigu sugebėsime sunaikinti bent vienos kartos tautinę savigarbą ir patriotizmą, būsime nužudę tautą“.

Ar pasiduosime be kovos? Jeigu ne – tai gal jau metas intensyviai ir labai rimtai pradėti ruoštis Seimo rinkimams: sudaryti rimtą ir darbingą rinkiminį sąrašą, kviečiant jame dalyvauti tautininko centristo šviesaus atminimo Romualdo Ozolo centristus ir visus dar lietuviais besijaučiančius ir nesibauginančius sunkumų lietuvius ir prijaučiančius lietuviams. Manau, kad šiandien to norėtų ir tautininkas, didis Tautos sūnus, Vilius Bražėnas, kuris neklaustų: „Ar tau pavyko?“ bet, neabejotinai paklaustų: „Ar bandei?“

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

20 komentarų

  1. Vytautas:

    Autorė paveda Lietuvos tautiškumo nykimo problemas spręsti Tautininkų partijai, kuri yra ne įtakinga ir nepajėgi niekaip niekuo. Gal būtų verta parašyt straipsnio autoreii į tulpių paštą paprašant padėti spręsti tautiškumo nykimo problemas. Juk MG Baltic žiniasklaidos įtakos galia yra žinoma.

  2. Astra Genovaitė:

    Labai puikus, geras straipsnis. Nesutinku su Vytautu, nes autorė pataria ne Tautininkų partijai spręsti lietuvių tautos dirbtinio (ypač per švietimo sistemą, propagandos eskalavimą) naikinimo problemas, bet jungtis visiems protingiems, tautinės savigarbos DAR nepraradusiems lietuviams į didelį ir stiprų Centro politinį darinį, kurio steigėjas ir idėjinis tautos gynimo autoritetas – visų gerbiamas A+A Romualdas Ozolas.
    Nereikia kurti kas kiekvieni rinkimai į Seimą vis naujas „gelbėtojų“ partijas, bet apjungti visą turimą TAUTOS gynėjų potencialą vieningam Lietuvos gynimo politiniam frontui. Ir tai būtina padaryti kuo skubiau, nes globalizmo diktatūros padariniai Lietuvos valstybėje (dar pakol kas valstybėje) akivaizdūs.

  3. ŽEMAITIS:

    Visiškos nesąmonės.
    Nes viskas atvirkščiai – kaip tik Europos Sąjungoje tautinės vertybės, per regioninę politiką, yra puoselėjamos. Pažvelkite į keltų tautų (airių, škotų-gėlų, velsiečių ar net Kornvelo taiutų atgimimą JK, Airijoje. O kur dar Bretanė, katalonija, Baskų šalis.
    Tad tik neišmanantis žmogus fali teigti, kad ES politika kažkaip kenkia atniniam tapatumui. Atvirkščiai – per regioninę politiką ji svarniai prisideda prie tautinio tapatumo, etninės savimonės gaivinimo.

  4. ŽEMAITIS:

    O ta garbaus amžiaus žmonių Tautininkų respublikonų partija – savo pasenusiais metodais ir naftalininėmis vertybėmis tik juoka kalią jaunimui. kaip to nesuvokiate.
    Etninė tapatybė turėtų būti gaivinama ir puselėjiama visai kitais metodais. Būten tais, kuriuos puikiai įvaldė liberalios Europos Sąjungos šalys.

  5. antanas:

    Nesutikčiau, kad ES būtų analogiška okupantė, kokia buvo SSSR. ES iki šiol neištrėmė ir nenužudė nė vieno lietuvio. ES+NATO mus gina nuo baisiausios teroristinės valstybės Rusijos, prie kurios šimtmečius buvome baudžiauninkai, o baudžiavą panaikinus, šiek tiek sąlygos buvo švelnesnės, bet visumoje tuos 50 metų kentėme okupaciją.
    SSSR atsiet mus taip pat “gynė”, žudydama, kankindama ir masiškai trėmė lietuvius į Sibirą, prie Laptevų jūros, o į vietą masiškai brukdavo rusakalbius, jiems suteikdavo didmiesčiuose naujus butus su patogumais. Be civilių rusakalbių reprezentacinėse Lietuvos vietose buvo įkurtos perteklinės Rusijos karinės bazės su šimtais tūkstančių karių, ko niekaip nepavadinsi, kad jos buvo skirtos Lietuvos saugumui… Rusijos SSSR okupacijos laikotarpiu Buvo siekta Lietuvą nutautinti.
    ES neturi tikslo okupuoti Lietuvą, priešingai mums dar skiria milijardines investicijas.
    Jei atskiri ES vadovai bando mums primesti kokią nors abejotiną doktriną, mūsų vyriausybė kartu su Lietuvą atstovaujančiais europarlamentarais turi galimybę ginčyti vieną ar kitą primetamą teisės aktą, bet tai tikrai nėra kažkokia diktatūra, kuri būdavo prie SSSR. Tokių užginčijimo faktų per Rusijos okupaciją niekas negalėdavo, nes gaudavo “sanatorinį kelialapį” į Sibirą. Mūsų jaunuoliai buvo verčiami atlikti karinę tarnybą okupacinėje kariuomenėje, kur dažniau buvo siunčiami į šalčiausius kračtus Sibirą, Tolimuosius Rytus.

    • Goglink čionai::

      Europos Komisijos pirmininkas: Tie kvaili nacionalistai yra įsimylėję savo valstybes

    • Kęstutis:

      CCCP ištrėmė 300 tūkstančių į EU išvažiavo 1 mln…. EU tik nėra tokios aiškios prievartos “mašinos” – ištrempti, pasodinti į kalėjimą, į durnyną, bet šiaip jau EU tikslas viena valstybė su “etnografiniai kaimeliais”. Tuo pačiu sutikčiau, jog dabartinėje padėtyje sąlygos išlikti pačios palankiausios kokios tik gali būti šiuo laikotarpiu, tereikią jomis tinkamai naudotis…

  6. antanas:

    Tautininkai yra vieni iš tų, kuriems nacionalinis saugumas, nacionalinė kultūra ir lietuvių kalba yra svarbiausia. Tautininkai nėra sukčiai ar vagys, kurie gyventų ne pagal pajamas. Tautininkams save reklamuoti, kaip galingosios partijos, tam neturi finansinių resursų. Tie, kas drabsto purvais tautininką pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, tautos didvyrius generolą Joną Noreiką, pulkininką diplomatą Kazį Škirpą, generolą Adolfą Ramanauską-Vanagą ir į juos panašius, kolaborantams ir jedinstvininkams tautininkai yra patyčioms objektas.

  7. Tadas:

    Tautiškus lietuvius ir tautininkus trypia, menkina, šmeižia liberalai, konservatoriai ir didžioji žiniasklaida. Globalistai neleidžia tvirtėti tautiškumui, menkina gimtą kalbą, tradicijas, tikrą meilę Lietuvai.

    • Žemyna:

      Nes mūsų švietimas nesupažindina jaunosios kartos su pr.a. LT ir Europos istorija, niekaip nesuveda galų, jog šio a. globalizmas tėra pr. a. internacionalizmo pakaitas.
      Kiekviena nauja „pažanga” brukama niekinant praeitą „pažangą”, praeitų kartų moralę ir papročius – kaip kitaip ją įbruksi tvirtos moralės ir įsitikinimų žmogui… Lygiai taip pat nepagauna, jog visi pr. a. judėjimai ir idėjos (kaip ir šių laikų „pažangūs” judėjimai) įkvėpti/kilę iš to paties šaltinio. Ir praeito amžiaus „naujovių” paketo, ir dabartinio tikslas vienas – demoralizuoti, paversti kompleksuotomis, skaidyti ir paversti lengvu grobiu ne tik Europos šalių pilietijas.

  8. Arvydas:

    Labai aktualus straipsnis. Bandyti kasdien privalome kiekvienas. Bet vilties vis mažiau. Kartos keičiasi.

  9. Vidinis Balsas:

    Gyvename kapitalistiniame pasaulyje. Pinigai yra viskas. Taip buvo beveik visada. Pažiūrėkit monarchus. Pradedant nuo Romos imperatorių ir baigiant JAV ar Rusijos carais – visi mišrūnai. Turčiams tautybė nerūpi. Valdžios troškimas atima protą. Jokia pinigų valdžia niekada nesuks sau galvos dėl Tautos. Tauta – paprasti žmonės. Ką jie gali ?

  10. Julijonas:

    Laikas atsiriboti nuo teiginio, kad prieš tautinį tapatumą veikia sovietmečio veikėjai. Akivaizdu ir kuo greičiau tai reikia pamatyti: užaugo eilė jaunų įnirtingų istorikų, kalbininkų, žurnalistų. Kurie džiūgauja menkindami lietuvišką tapatumą, iškraipo istoriją ir taip veikia neišprususių žmonių sąmonę. Ką tik išėjo J. Linkevičiūtės kliedesiai apie lietuvišką tapatumą. Nesupranti ar žmogus norėdamas būti originalus, ar norėdamas atkreipti į save dėmesį, puola keisti ratą į kvadratą ir bando važiuoti, ar tai yra rimtas sąmoningas kenkimas, grėsmė tautai.

  11. Romas:

    Būtų naudinga papunkčiui išryškinti tas priežastis, kurios labiausiai kenkia tautiniam tapatumui. Todėl pirmiausiai noriu pritarti “Vid. Balso” komentarui, dėl – pinigėlių, pinigų…
    Juk ir Vilius Bražėnas, kaip pagrindinę globalizmo priežastį nurodo “didturčius”.
    Ne mažiau reikšmingas (mano nuomone) yra ir besaikės, neribotos valdžios (totalitarizmo) faktorius – trečiasis reichas, visi komunistiniai režimai, t. tarpe ir Kinija, Šiaurės Korėja ir pan.
    Abiem atvejais (stambiajam kapitalui ir totaliniai valdžiai) sąmoningas, turintis kultūrines, dvasines ar kitokias vertybes pilietis nereikalingas. Nes jis savarankiškas, turi savo nuomonę…
    Jiems abiems reikalingas – nuolankus ir paklusnus vartotojas.

    Kas dėl J. Linkevičiutės “kliedesių” nieko negaliu pasakyti – neskaičiau.

    • Erikas:

      Visuomene jau suskaldyta – dantis uz danti akis uz aki ir lietuvis lietuviui tikrai nebrolis ar ne taip – kaimynas su kaimynu nebesisveikina nes nepazysta ir nera bendro tikslo kuris vienytu tauta ir kas yra pesimistas tai gerai informuotas optimistas p.s klaidos rasyboje nes klaviatura nelietuviska.

  12. Romas:

    Vienybės klausimas – svarbi “briauna” ir kaip tik į temą. Bet pirmiau norėčiau užbaigti mintį apie turčius ir valdžią.
    Kodėl grybauti važiuojame į mišką?
    Todėl, kad grybai tenai, kur medžiai. Tarp jų susidaro natūrali, gamtinė simbiozė (abipusiai naudingi saitai). Tokia pat simbiozė, į darnų duetą sujungia oligarchus ir valdžiažmogius. Kuo valdžia labiau koncentruota “viršuje”, nekontroliuojama piliečių, tuo lengviau oligarchams su ja “susitarti”. Tuo darnesnis šis duetas.
    O tautinis tapatumas, nei vieniems, nei kitiems…

  13. Romas:

    ” Visuomenė jau suskaldyta…” – Erikas
    Taip, atskirtis dabar dominuoja, nenuginčysi. O prieš trisdešimt metų dominavo Vienybė. Per sąjūdžio mitingus, Baltijos Kelyje ji tiesiog ore sklandė. Tada dar buvome lygūs, širdyse – laisvės siekiai…
    VIENYBĖ – kategorija dvasinė.
    Kai į pirmą planą stoja pinigai, materialūs siekiai, vienybei vietos nebelieka. Šis lūžis įvyko dar prie antrosios (Vagnoriaus) vyriausybės, kada buvo pakelti atlyginimai teisėjams ir prokurorams. Jie tapo net keliolika kartų didesni nei bendra-piliečių. Tokio akibrokšto niekas nesitikėjo. Tai buvo oficialus startas laukiniam kapitalizmui. Po jo, prasidėjusi atskirtis, tik didėjo.
    Gavosi, kaip toje pasakoje apie drakoną – drakonas mirė! (senasis – rusiškas), tegyvuoja drakonas! (naujasis – lietuviškas).

    VIENYBĖ – iš dvasios
    Atskirtis – iš materijos. Žmogus ir viena ir kita. Kam suteiksi pioritėtą, tame ir gyvensi.

  14. Ona Voverienė:

    Ačiū nuoširdžiausiai visiems, kurie įsijungė į diskusiją jauste jaučiu Jūsų ranką ir … širdis. Reiškia, dar mes – bendruomenė, dar ir Tautos gabalėlis. Tai džiugina. nes dabar – svarbiausia aktyvumas. Netylėti. Kad į valdžią ateitš dori ir padorūs žmonės. Patikimi lietuviai. Ir lojalūs Lietuvai, kurie laiko, kaip ASdomas Mickevičius, kad čia jų ir gimtinė, ir Tėvynė. Ačiū, mielieji. Myliu Jus. Pagarbiai Ona Voverienė, Vilnius, 2020.01.20

  15. LRT Radijas 14.05:

    Laida „Radijo byla” .
    Viena iš laidos temų – teismo bylos dėl nelietuviškų pavardžių originalios rašybos.

  16. Tvankstas:

    Jeigu norite pažinti šiandienos politikos uždengtąją pusę, turite skaityti V. Bražėno minčių palikimą ateities kartoms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: