J. Basanavičius. O kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasia! (14)

Dr. Jonas Basanavičius | lrkm.lt nuotr.

Dr. Jonas Basanavičius | lrkm.lt nuotr.

Ištraukos iš įvairių raštų, surinktų leidinyje: Jonas Basanavičius. Raštai, II: „Publicistika, recenzijos. Iš gyvenimo kronikos ir laiškų“. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 106, 143–146, 179, 180, 187, 194.

Dirstelėję ant mapos [žemėlapio] to kampo žemės, kurią šiandien gudai ir kiti slovėnai apgyvena, mes veik užtėmijame [pastebime] daugybę lietuviškų vardų vietų, upių ir t. t. visur ten, kur šiandien lietuviškos kalbos nė vieno žodžio neišgirsi. Kokiu būdu tie lietuviški vardai čion atsirado, mes gerai žinome: čion senovėje lietuviai gyveno, dabar į slovėnus (gudus, lenkus ir t. t.) pavirtusiejie. Bet ne vislab pragaišta su išmirimu kalbos. Vardai vietų bei žmonių pravardės, nors surambytame pavyzdyje, užsilaiko. Neišnyksta dainos, pasakos, nors jos jau yra kitoniškoje kalboje dainuojamos, pasakojamos. Šitos dėl priežasties pas gudus mes atrandame panašias dainas, pasakas, mįsles ir t. t. lietuviškas. Todėl mes pas juos užtinkame ir tūlus lietuviškus įtikėjimus ir t. t., lietuviškas liekanas iš tos gadynės, kada tenai dar lietuviška kalba viešpatavo.

Per ilgus tuos amžius mūsų giminė teip buvo paniekinta ir prispausta, jog už tiesą dyvytis reikia, kad tik per Viešpaties malonę jiji iki šiai dienai dar gyva liko! Senovės gadynėse apgyvenus kone dvigubą žemės plotą, ji šiandie taip didiai visose šalyse susimažino, jog prilygsta tiktai šešėliui senosios mūsų Lietuvos! Tas sunykimas mūsų tautos nusidavė ypačiai dėl to, jog daugumas lietuvių, parubežiuose su kitomis tautomis gyvenančių, pasisavino per ilgus amžius svetimas kalbas. Žmonės patys neišmirė drauge su išmirimu tose šalyse lietuviškos kalbos – jie liko, tik, priėmę kitą, svetimą kalbą, tapo ar vokiečiais, ar slovėnais. Mes vėl gerai žinome, jog daugybė šios dienos vokiečių Prūsijoj paeina iš lietuvių, kurie, atsižadėję nuo savo gražiosios kalbos, svetimai tautai teko. Teip lyginai einasi Lietuvoj ir kituose parubežiuose: Lietuva pamažėliu nyksta, nes nyksta jos kalba! Suskaityti visas priežastis, kurių dėl Lietuva susimažino ir taip baisiai sunaikinta tapo, būtų dabar per ilgai. Čia mes tik tiek paminėti turime, jog rasi didžiausia priežastis to viso pikto yra ta, kad apie lietuvių apšvietimą per lietuvišką kalbą tie, kuriems prigulėtų tai daryti, rūpintis nesirūpina.

Šiandien visi mokinti vyrai, kurie mūsų gyvenimą ir jo sunkumą pažįsta, vienu balsu sako, jog tie mūsų kaimynai, po kurių valdžia mūsų giminė yra, varą ant to, idant mes ne šiandien, tai už metų kitų pavirstumėm ar in vokiečius, ar vėl in slovėnus (lenkus ar gudus). Jeigu mes dabar paklaustumėm, kas per nauda būtų dėl vokiškystės ir slovėnystės mums atsižadėjus nuog savo numylėtos kalbos lietuviškos ir garbingos mūsų praeitinės, kaimynai mūsų negalėtų duoti mums nė išmintingo, nė teisingo atsakymo. Juk ir mes esame tokie pat žmonės kaip ir mūsų kaimynai ir norime visomis teisybėmis, prigulinčiomis visai žmogystei, lygiai su mūsų kaimynais naudotis. Tarp tokių teisybių pirmutinė būtų ta, kad Lietuvoj lietuviai mokslą ir apšvietimą lietuviškose mokslinyčiose gautų. Šiandie mes visi gana gerai numanome, jog iškalos (šuilės) [mokyklos] su svetimomis mokslo kalbomis daugiausiai lietuvius paverčia in svetimus ir atskiria vaikelius nuog jų gimdytojų.

Kūniško maisto nestokodami, pirmučiausiai turime rūpintis apie dvasišką šviesą. O šis šviesos atgabenimas yra tai didiai svarbus dalykas!

Kaip kiekvienas žmogus, atsimindamas visą savo gyvenimo bėgį, atsižiūrėdamas atgalios, supranta, kokių savo ypatybių dėlei jis tapęs toks, o ne kitoks, taip ir visa mūsų giminė (tauta) turėtų atminti ir pažinti praėjusį laiką, kurį yra gyvenus ant šios Lietuvos žemės, ir visus laimingus ir nelaimingus atsitikimus, kurie šiokiu ar tokiu būdu padarė mūsų giminę tokią, kokią šiandien regime, ir pavedė ją tiems vargams, kuriuose mes gyvename.

Jau daug šimtų metų praėjo, kaip paliovė Lietuvos giedruotose padangėse spindėjus žvaigždelė, kuri mūsų tėvų tėvams švietė; tamsi, neperregima ūkana apsiautė mūsų linksmą senovėje žemę; visokie vargai ir sunki o ilga verguvė išdildė iš atminties mūsų paminėjimus laimingesnio ir nevargingo gyvenimo; užmiršome, kuomi mes senovėje buvome, ir tikt retoj jau dainoje ar pasakoje randi paminklą minavotą iš praeitinės mūsų… Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasė! Toks mūsų troškimas ir noras.

Trūskimės, broliai! Iš tos sėklos, kurią mes Lietuvoj išbarstysim, išaugs gražūs vaisiai. Kada jau mes į dulkes pavirsim, jei lietuviška kalba bus tvirta pastojus, jei per mūsų darbus Lietuvos dvasia atsikvošės, – tąsyk mums ir kapuose bus lengviau, smagiau ilsėtis, o mūsų dvasios gėrėsis savo darbu draugystėje su mūsų prabočių, stiprių Lietuvos apgynėjų ir mylėtojų!

Matant, kad Prūsų lietuvininkų laikraščių redaktoriai ne visados pritardavo mūsų sumanymams, dargi, kaip M. Šernius, kai kada atsisakydavo talpinti arba pradėjus spausdinti kokį straipsnį – pavyzdžiui, „Apie senovės Lietuvos pilis“ – nutraukdavo ir nebaigdavo dėlei vokiečių prisidingėjimo, kilo mintis įsteigti savą organą, kuriame būtų galima laisvai, drąsiau ką rašyti apie lietuvystės reikalus, nežiūrint tų redaktorių bailumo. Todėlei laiškais, gruodžio 26 d. 1882 (sausio 7 d. 1883) m. į Višteliauską ir Mikšą rašytais, aš jiedviem padaviau sumanymą įsteigti lietuvišką laikraštį Ragainėje po Mikšo priežiūra ir administracija ir, abiejų pritarimą apturėjęs, sausio 23 d. išsiunčiau laikraščio „Aušros“ prospektą drauge su tūlais straipsniais. Laikraščiui programinę „prakalbą“, rodos, sausio 28 d. rašiau. Noriu čia prie progos vieną tos prakalbos paminėti vietą, kuri mane labai sujaudino. Parašęs ją, skaitydamas žodžius „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasia!“, graudžiai apsiverkiau ir iš akių byrančiomis ašaromis sušlapinau rankraštį. Tarytum aš tuomet prajaučiau, kad šitie iš gilumos širdies kilusieji žodžiai užgaus jautresnių lietuvių širdis ir sukels juose tėvynės ir savo kalbos meilę, be kurios nė koks tautos atsigaiveliavimas negalimas, – taip ir atsitiko.

Man kartą po Šenkendorfo aikštę pas Tilžės rotušę tarp pardavėjų įvairių daiktų bevaikščiojant ir besidairant, teko pamatyti kokią pavargėlę, kuri skujų šakeles pardavinėjo. Nusipirkęs iš jos vieną skujos šakelę, užkalbinau ją lietuviškai. Žmona [moteris] nusistebėjo tą kalbą viešoje aikštėje išgirdus ir ištarus: „Tai koks ponas, Dievuliau, ir lietuviškai kalba“, – kuone apsiverkė. Taip buvo užuita lietuvių kalba Prūsuose!

Man išvažiavus, kaip visados, taip ir šiuo atveju niekas Mokslo draugijos reikalais nesirūpino; visa korespondencija ir k. neatlikta gulėjo! Prie šito dienyne užrašyta: Kada tie mūsų lietuviai pradės daugiau viešais dalykais rūpintis, ne tik savo pilvo reikalais!

Parinko dr. Dainius Razauskas

Kategorijos: Akiračiai, Istorija, Kalba, Kultūra, Kultūros paveldas, Mes baltai, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Screenshot_2020-08-04 Redaguoti puslapį ‹ Alkas lt — WordPress

14 komentarų

  1. Girdas:

    Aušros nušviestas seniausias kraštovaizdis susisieja Baltijos krašto praeitį su protėvyne. J. Basanavičius įvertinęs naujausius archeologinius atradimus Tarpupyje (Mesopotamijoje) pagrindė indoarijų (indoeuropiečių), pirmųjų artojų-arijų kilčių istorinį sąlyti su civilizacijos ištakomis.

  2. Kadangi patriarchas:

    gydytojas buvo, gal ką sudomins
    Prestižinis Indijos universitetas siūlo specialią studijų programą gydytojams, norintiems padėti žmonėms, teigiantiems, jog regi ar yra apsėsti dvasių vaiduoklių.
    – delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/prestiziniame-universitete-gydytojai-mokomi-kaip-padeti-pacientams-matantiems-vaiduoklius.d?id=83137869#cxrecs_s
    Abejoju, kad visais atvejais reikia gydyti. Jei padidėjęs jautrumas neskatina agresijos, jis mums tik rodo, kiek galimybių mumyse slypi, tik dar nuo mūsų užrakintos. Todėl kartais tai tik netyčinis ir nepavojingas „informacijos nutekėjimas”, uždangos kraštelio praskleidimas ne paties to žmogaus valia.
    Teko ir pamatyti labai įdomių atvejų. Kaimynų daugiabutyje gyveno taiki, geranoriška mergina, visų durnele laikyta. Tačiau jos galvelė buvo tobula skaičiavimo mašina. Normaliu protu tiek gal nė per savaitę nesuskaičiuosi, o ji per kelias sekundes keldavo milžiniškais laipsniais, traukdavo giliausias šaknis, atlikdavo kelias operacijas ir pasakydavo galutinį skaičių. Jai tai tekdavo malonumo, sakydama atsakymą ji žiūrėdavo tokiu giedru geru žvilgsniu, tartum nieko ypatingo neįvyko. Paskui išgirsdavau vyrukus šnekantis, jog patikrino ir tikrai toks atsakymas, ji nesuklydo. Nenustebčiau, jei toks žmogus, kiek pasitreniravęs, ne tik skaičių uždangą kilstelėtų, bet ir su Basanavičiaus dvasia pasišnekėtų…

  3. Seniausios Lietuvių kalbos dėka yra įminta per 400 seniausiųjų kultūrų šaltiniai! Juose rasta informacija leido ATRASTI TREČIĄJĮ, o vėliau ir KETVIRTĄJĮ, ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS.. Pastarieji puikiai paaiškina – kada? kas? ir kodėl? Žemėje vyko? Kas? kada? ir kodėl? vyksta?! Kas? kada? ir kodėl? VYKS ATEITYJE!!! O taip pat – “Kodėl ŽEMĖJE Klimatas kinta”?
    Seniausios Žemėje LIETUVIŲ KALBOS dėka yra ĮMINTAS net – “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS”, KURIAM JAU PER 450 000 METŲ !!!!!!
    LIETUVIŲ KALBAI REIKALINGA PRAŠYTI SUTEIKTI – NEMATERIALAUS PAVELDO STATUSĄ, apie ką genialusis Filosofas Imanuėlis KANTAS yra kalbėjęs jau prieš porą šimtų metų!

  4. Žemyna:

    Tautos spingsulės savaip Basanavičių suprato – net jo skaityti nereikėjo.
    „Grupė parlamentarių sieks į Seimo darbotvarkę grąžinti Stambulo konvenciją”
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/grupe-parlamentariu-sieks-i-seimo-darbotvarke-grazinti-stambulo-konvencija.d?id=83141899

  5. J.Basanavičius pastebėjo, kad Lietuvos praeitis yra tampriai susieta su Mesopotamija ir Indija!
    Mahatma Gandis Antanui Poškai sakė: “LIETUVIŲ KALBA yra senesnė už SANSKRITĄ”!.
    Baltų išminčius I.Kantas buvo pareiškęs: “Lietuvių kalbą reikia išsaugoti, nes jinai turi raktą, kuris išsprendžia ne tiktai filologines, bet ir tautų raidos paslaptis”.
    Ir t.t. ir t.t.
    Lietuvių kalbos dėka yra įmintas “Šumerų Karalių Sąrašas”, kuriam jau per 450 000 metų!!!
    LIETUVIŲ KALBOS dėka yra įmintas INDŲ ŠALTINIS kuriame pasakojama – “Žveją ir Žuvytę”, kuris mena 96 000 metų laikotarpį!
    Ir analogiškų šaltinių per 400!
    Visus juos galima buvo įminti tiktai ir tiktai SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!!!
    Alkui atėjo laikas – UŽSIIMTI VISO PASAULIO ŠALTINIAIS ir PATIEMS ĮSITIKINTI, kad BE SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS, PASAULIS DAR ILGAI BUS AKLAS!!!

  6. Atėjo TALKA!:

    Vilniaus kraštas bus efektyviau gelbėjamas! –
    „Laužantis stereotipus Lenkų diskusijų klubas: norime kurti dialogą ir esame atviri naujoms idėjoms”
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lauzantis-stereotipus-lenku-diskusiju-klubas-norime-kurti-dialoga-ir-esame-atviri-naujoms-idejoms-56-1252926?copied

  7. Platonas ir TROJOS KARAS!? Tačiau tai ne apie Platoną, bet apie genialųjį LIETUVIŲ KRIVIŲ KRIVAITĮ VANDENORIŲ!
    Gerbiamas Dainiau Razauskai, jau daugiau nei 4000 metų praėjo nuo šio garbaus lietuvių KRIVIŲ KRIVAIČIO PRANAŠIŠKOS PRANAŠYSTĖS, kurį išgelbėjo to meto PASAULĮ!
    KRIVIŲ KRIVAITIS VANDENORIUS, PRIEŠ 1179-jų metų pr.m.e., stebėdamas TERO – ATLANTO – SANTARINĮ ugnikalnį, pastebėjo, jog netrūkūs šis ugnikalnis sprogs! Apie tai jis informavo VISĄ REGIONĄ! (Daugelio to meto kultūrų (trakai ir kitos), paliko Mažąją Aziją ir, po ilgos kelionės į šiaurę bei vakarus!) apsigyveno trakuose ir kitur! Įvyko kultūrų kraustymasis!
    1179 m.p.m.e. įvyko santa-tero – atlanto ugnikalnio sprogimas!
    Šaltiniuose, šis SUPER UGNIKALNIO sprogimas menamas – “KAIP TROJOS KARAS”!
    Tad atėjo metas pagerbti ne tiktai LIETUVIŲ KALBĄ, nuo užmaršties IŠGELBĖJUSIUS LIETUVIUS, bet ir tos, kurie IŠGELBĖJO PASAULĮ !!!!
    AMŽINA ŠLOVĖ KRIVIŲ KRIVAIČIUI VANDENORIUI!!!
    išgelLIETUVIŲ

    • Kitas praeivis:

      Kad pranešti visam Mažosios Azijos regionui informaciją apie gresiančias gamtines katastrofas , buvo reikalingas raštas. Kažkodėl jūs nutylėjote , kad Vandenorius tai padarė naudodamas Lietuvišką raštą sukurtą Palangos observatorijoje. ? Tą raštą vėliau nukopijavo finikiečiai . Vėliau perėmė barbarai iš Elados ir Apeninų pusiasalio. Dar vėliau , rašto idėją pasivogė tie slavų barbarai Kirilas ir Mefodijus. Kunigaikštis Palemonas su savo 300 vyrų taip pat kilimo iš Mažosios Azijos , kurioje valdė Romos imperijos žemes. Jo protėviai išgyveno tuos gamtinius kataklizmus , tik pavergtieji trakai išsibėgiojo. Tad Palemono po 1000 metų teko misija vykti į Trakus ir parginti pabėgusių vergų ” trakus ” . Trakai , pajutę pavojų iš Trakų pabėgo su savo eikliais žirgais trakėnais į pietvakarius ir įkūrė Prūsų žemėje Trakėnus.

  8. Gerbiamasai “praeivį”, Krivių Krivaitis Wandenorius, anot Herodoto, tuo metu, Viduržemio regione, prilygo dievui. Jis gyveno nuo, maždaug – 1200 – jų iki 1150-jų metų pr.m.e. Jis turėjo subūręs gausią – net SEPTYNIŲ (laipsnių) pavaldumo, krivaičių komandą, kurie pastoviai stebėdavo gamtoje vykstančius geofizinius procesus.
    Anot lietuvių poligloto ČESLOVO GEDGAUDO, Krivių Krivaičiaus VANDENORIAUS “plunksnai” priklauso ir “ILIADĄ” bei “ODISĖJĄ”. (Deja, jo vardas iš šaltinių yra ištrinamas!?).
    Epe “ILIADA” aprašomas SANTARINI- ATLANTO- TERĄ ugnikalnio sprogimas, įvykęs 1179 m.pr.m.e.
    Epe “ODISĖJA” aprašomas, po šio ugnikalnio sprogimo, – 20 metų, šiame regione, trukęs žemės drebėjimas. Tad galime įsivaizduoti – KOKIA TAI BUVO KATASTROFA?!
    Garbė Krivių KRIVAIČIUI VANDENORIUI, už šią neįkainuojamą informaciją!!!

    • Kitas praeivis:

      Atleikite gebiamasis , bet ponas Česlovas Gedgaudas man nėra patikimas šaltinis , nors jis nusipelnęs LTSR politinių laidelių vedėjas. Jis nepateikė jokių įrodymų ant kokios medžiagos užrašyta “Iliada” ir “Odisėja ” : ar ant jaučio odos , iškalta ant akmens plokščių ar pamario nendrių papiruso. Bet vistik gal reiktų tikėti Česlovu , nes šiuo metu pasimetęs esu . Tokie dabar pokyčiai ir vingiai Lietuvos praeityje ir istorijoje , kad sunku suspėti pagal naujas tendencijas ir atradimus su metalo detektoriais . Paskutiniu metu Lietuvos archeologai taip ištobulino šį irengimą , kad tiriant piliakalnius , nebereikia jokių kultūrinio sluoksnio tyrinėjimo.Tikiuosi , jūs girdėjote gerbiamas Romualdai , kad Lietuvos mokslininkai – istorikai atrado grynakraujo Lietuvio genų kombinaciją ir technologijas , nustatančias kokiu dialektu kalbėjo konkretus žmogus . Pagal šį metodą galima nustatyti , net prieš 100000 metų gyvenusių ” Homo Sapiens ” vartoti dialektą.

      Gal galėtumėte patikslinti kokiu dialektu kalbėjo Krivių Krivaitis Vandenorius ? Niekur nerandu informacijos apie šį asmenį padariusį didžiausią įtaką žmonijos evoliucijos raidai . Gal žinote dėl ko Lietuviai keliaudami iš Mažosios Azijos įkūrė Varnos miestą ?
      Ar yra kokia korialiacija tarp Nidos šičionykščių- varnienos mėgėjų ir šio Bulgarijos uosto ? O gal J. Basavičiaus raštuose galima rasti atsakymą ?

  9. Gerbiamasis, anais tolimais laikais, ne popieriumi, bet PROTU pasitikėdavo! Visa informacija būdavo perduodama iš LŪPŲ į LŪPAS!
    Kas dėl Česlovo Gedgaudo, tai Tamsta mane nuvylėte! Būtent jo knyga “Mūsų praeities beieškant” man tapo tramplinu į LIETUVOS TURTINGIAUSIĄJĄ istorinę PRAEITĮ!
    Tam, kad ATRASTI TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, man teko įminti per 400 įvairiausių kultūrų šaltinius!
    Beja, jų tarpe buvo Marijos Gimbutienės, Vėliaus, A.Poškos, P. Dundulienės , Augustino Voldemaro, Č.Kudabos ir kitų lietuvių mokslininkų šaltiniai.
    Deja, šis Lietuvių mokslininkų sąrašas, labai ir labai mažas.
    Kur mūsų laikų istorikai tyrinėjantys, ne vien tiktai Vytauto, bet ir SARMATIJOS, GARDARIKĖS turtingiausius ir šlovingiausius laikus, kurie pagimdė dabartines SLAVŲ, KELTŲ, GALŲ ir ANGLŲ kultūras,?! Kur?!

  10. Kitas praeivis:

    Gerbiamas p. Romualdai Zubinai , ačiū už komentarą , kuris praplėtė mano akiratį , nors kai kurios pavardės man negirdėtos dėl mano jauno amžiaus. Tų Česlovu tiek daug , kad suklydau , dėl Česlovo Gedgaudo . Atrodo vardas retas , bet tarp propagandistų ir istorikų tai populiarus labai . Galvoju kitais metais po buvusios LDK teritorijoje dvarus ir pilis pasivažinėti , kol Baltarusija prie RF neprisijungė. Reiks tuo pačiu ir Gardarikės paveldą pastudijuoti. Net nežinojau, kad ši valstybė formavo valstybinius darinius Pirėnų pusiasalyje.
    . Bet šiuo šventiniu laikotarpiu labiau domina mane Graikų istorija ir mitologija : satyrų kompanija ir Dioniso kultas. Tad jūs su ateinančiais Naujais metais , linkiu sveikatos ir naujų atradimų klaidžiuose Lietuvos istorijos labirintuose. . Tikiuosi kitais metais pavyks rasti Vorutos pilį ir Krūvių Krivaičio Vandenoriaus palaikus. O aš palieku šį garbingą Lietuvos istorijos ir mitologijos žinovų puslapį , nes su Dionisu nesimato įdomios diskusijos.

  11. Gerbiamasis PRAEIVĮ, prieš žengdamas sekantį žingsnį, PASIDOMĖK AUGUSTINO VOLDEMARO ATRADIMAIS paskelbtais LIETUVIŲ ENCIKLOPĖDIJOJE XX IV tomas (Vaidevutis) (265 C Street, South Boston 27 , Mass… USA). ir AUGUSTIN VOLDMARAS “LA LITHUANIE ET SES PROBLEMES” Tomas I LITHUANIE ET ALLEMAGNE (MERKURE UNIVERSEL PARIS 1933 m.). Linkiu nuoširdžiausios sėkmės! .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: