Prezidentas G. Nausėda: Baltijos valstybių stiprybė yra vienybėje (2)

Latvijos, Estijos ir Lietuvos prezidentai | lrp.lt nuotr.

Latvijos, Estijos ir Lietuvos prezidentai | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Rygoje susitiko su Latvijos Prezidentu Egilu Levitu ir Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid.

„Baltijos valstybių stiprybė yra vienybėje, todėl esu įsitikinęs, kad nuolatiniai Prezidentų susitikimai yra geriausia platforma strateginio bendradarbiavimo gairėms, ateities vizijoms ir iššūkiams aptarti. Turime kartu stebėti geopolitinius procesus ir stiprinti bendras pozicijas formuojant Europos Sąjungos ir NATO politiką“, – sakė Gitanas Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad nors bendri strateginiai infrastruktūros projektai įgyvendinami gana sparčiai, svarbu, kad jiems būtų suteiktas aukščiausias politinis prioritetas. „Pasiūliau prezidentiniu lygiu skirti nuolatinį dėmesį Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su žemynine Europa ir „Rail Baltica“ projektų eigai ir pavesti vyriausybėms paversti prioritetu visas su šiais projektais susijusias užduotis bei paspartinti šių projektų įgyvendinimą“, – po trišalio Baltijos valstybių vadovų susitikimo sakė Prezidentas.

Kalbėdamas apie energetinį saugumą, šalies vadovas pakartojo poziciją, kad Astravo atominė elektrinė išlieka iššūkiu visai ES dėl branduolinės saugos problemų, kurias būtina nedelsiant spręsti. Prezidentas pabrėžė poreikį konsoliduoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos pozicijas dėl Astravo AE projekto, ypač nesudarant sąlygų prekybai „nešvaria“ elektra.

Susitikime aptarti regioninio saugumo iššūkiai, NATO lyderių susitikimas Londone, kuris patvirtino, kad net ir sunkiausiomis aplinkybėmis Aljansas yra gebantis pademonstruoti vienybę ir solidarumą. Prezidentai akcentavo būtinybę gynybos srityje bendradarbiauti dar glaudžiau ir stiprinti transatlantinį ryšį, kuris yra nepakeičiamas ir gyvybiškai svarbus užtikrinant saugumą visoje Europoje.

Vertindami šiandieninę saugumo aplinką, Baltijos valstybių Prezidentai pažymėjo, kad visos trys šalys skiria 2 procentus BVP gynybos finansavimui. „NATO yra mūsų saugumo stuburas, tačiau savo saugumu pirmiausia turime rūpintis patys. Negalime kolektyvinio saugumo turėti nemokamai. Investicijos į gynybą ir pajėgumus – būtinos. Mums, Baltijos šalims, tai – ne užgaida, o būtinybė, ypač gyvenant tokioje geopolitinėje aplinkoje“, – sakė Lietuvos vadovas.

Kategorijos: Baltų žemėse, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , .

2 komentarai

  1. Keista, kad Prezidentui terūpi tik “nešvari” elektra, o akivaizdžiai ne mažiau “kreivas” strategingas “Rail Baltica” maršrutas per Lietuvą valstybės kartu sostine ekonomonių ir geopolitinių interesų atžvilgiu akių nebado…
    Pagal idėją 240 km/val greičio “Rail Baltica” vėžės paskirtis gerinti keleivinį susisiekimą kaip tarp Baltijos šalių, taip ir apskritai – ES. Taigi “Rail Baltica” visų pirma yra skirta ne kroviniams pervežti, o žmonių susisiekimo poreikiams tenkinti. Susisiekimas tarp šalių faktiškai yra tiesioginis susisiekimas tarp jų sostinių. Visos šalys tokia logika ir vadovaujasi “Rail Baltica” vėžės maršrutą savo teritorijose veda per sostines, vienintelė Lietuva – ne. Tai ne valstybinis, tai akivaizdžiai “nešvarus” interesas. Tą maršruto “kreivumą” dar galima ištiesinti, jeigu Lietuva Baltijos šalims pritarus atšaką į Vilnių tiestų ne nuo Kauno, o tiesiai nuo Panevėžio. Tokiu atveju keleivių srautas linijoje Vilnius-Ryga-Talinas padidėtų dešimtimis kartų, mat, be vilniečių ja naudotųsi ir rytiniai kaimynai. Be to, ją galima būtų imti eksploatuoti atskirai kaip savarankišką, kol paaiškėtų Lenkijos pozicija dėl vėžės jos teritorijoje ar kitos aplinkybės. Beje, tai, kad Baltijoms šalims yra reikšminga būtent linija Vilnius – Ryga – Talinas pabrėžė ir, regis, 2013 su vizitu viešėjęs Estijos Prezidentas.

    Kaip žinia, pagal projektą vėžė nuo Panevėžio privalo būti tiestina Balstogės kryptimi, taigi ir tai sako, kad link jos, jeigu tiesiausiai, tai važiuotina ne per Kazlų Rūdą, Elką Lenkijoje, o du kartus trumpeniu keliu, t.y. per Vilnių, Druskininkus, Kapčiamiestį . Beje, tokio vėžės maršruto atveju ir pajamos iš infrastruktos Lietuvai tektų didesnės, nes nuo Lietuvos teritorijos ribos iki Balstogės tada tebūtų apie 50-60 km, vietoje 230 km maršrutui einant per Elką (Lenkija). Taigi, „nešvarus“ tas „Rail Baltica“ maršrutas per Lietuvą, Prezidente, „nešvarus“ – didžiai „kreivas“… Bet, matyt, proga imtis jį tiesinti Rygoje buvo praleista…

  2. Žemyna:

    Prisiminkime ar ne PL žaliųjų judėjimą (labai stiprų, ilgai trukusį), prieštaraujant kelių per ?Baltstogę tiesimui. Klausimas tik, ar tai buvo pagrįstas protestas (pvz., konkurentų, nes jų kryptimi sumažėtų klientų), ar kažkieno politinė dezinformacija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: