A. Lapinskas. Naujas karas su lietuvių kalba (46)

Alkas.lt ekrano nuotr.

Alkas.lt ekrano nuotr.

Lapkričio 20 d. Varšuvoje Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai pasirašė tautinių mažumų švietimo deklaraciją. Ją pakomentavau, nurodęs, kad tai nelygiavertė deklaracja, teikianti valstybinės kalbos nemokėjimo lengvatų Lietuvos lenkams, bet jokių Lenkijos lietuviams.

Švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič neseniai pareiškė, kad lietuvių, t.y. valstybinės kalbos egzaminas ir toliau lenkiškose mokyklose turi būti susilpnintas. Savo komentare pastebėjau, kad jeigu Lenkijos lietuvių mokyklose valstybinė lenkų kalba taptų susilpninta, Lenkijos valdžia tiesiog uždarytų tokias mokyklas.

To negana, Lietuvos Švietimo ministro patarėja Barbara Stankevič dar driokstelėjo: „jeigu minėti deklaracijos reikalavimai nebus realizuoti, tai atsilieps tarpvalstybiniams santykiams”. Taigi beveik ultimatumas.

Švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič | ŠMM nuotr.

Švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič | ŠMM nuotr.

Bet ir to negana. „Kurier Wilenski“ išspausdino ir savo komentarą „Švietimo deklaracja be sprendimo dėl lietuvių kalbos“. Čia ji smarkiai pliekiama, nes deklaracijoje esą neminimi svarbiausi Lietuvos lenkų reikalavimai dėl lietuvių kalbos mokymo ir egzamino reformos.

Lietuvių kalba komentare vadinama „ŠMĖKLA, KOŠMARU”(!!!!!) lenkų mokiniams, tėvams ir kažkodėl lituanistams… Tokių žodžių negirdėjome net juodžiausiais lenkų propagandos karo su Lietuva metais, turiu omenyje pirmuosius 25 atkurtos nepriklausomybės metus. Lenkijoje tokie žodžiai apie lenkų kalbą lietuviškose mokyklose sprogtų tarsi bomba.  

O toliau laikraštyje dar gražiau: „Pradinių klasių mažyliai traukiami į lietuviškų archaizmų tankmę ir jau iš karto nekenčia nesuprantamos svetimos kalbos, kurią jie jau nuo pirmos klasės, pagal programos reikalavimus, turėtų taisyklingai vartoti.

Švietimo ministro patarėja (?) Barbara Stankevič | plcc.lt nuotr.

Švietimo ministro patarėja (?) Barbara Stankevič | plcc.lt nuotr.

Abiturientai nenori laikyti valstybinio lietuvių kalbos egzamino, nes bijo jo neišlaikyti, todėl jį keičia į anglų kalbą; kadangi valstybė dirbtinai pakėlė barjerą, jie stengiasi pasitraukti bet kur, kur iš jų nebus reikalaujama akademinio lygio kalbotyros ir literatūros žinių.

Tėvus, vakare grįžusius iš darbo, krečia šiurpas pagalvojus, kad dar reikės kalti žodžius, versti ir atpasakoti tekstą ir lietuviškai rašyti rašto darbus“. Tokios neapykantos lietuvių kalbai seniai regėjome.

„Kurier Wilenski“ straipsnyje nevengiama stiprių ir labai stiprių, o iš tikro baisių žodžių lietuvių kalbos atžvilgiu. Ar imsis kontrpriemonių Lietuvos valdžia prieš šio naujo karo kurstytojus? Deja, kovoti už lietuvių kalbą Švietimo ministerijoje, beje, ir Vyriausybėje tiesiog nėra kam.

Mano galva, jeigu lietuvių kalba lenkiškose mokyklose tapo šmėkla ir košmaru, reikėtų ne keikti Lietuvą paskutiniais žodžiais, bet reikėtų bent pasidomėti, o tai ir perimti Lietuvos rusų, baltarusių, žydų mokyklų patirtį dėl lietuvių kalbos mokymo, nes jose tokių kraupių žodžių apie lietuvių kalbą nesakoma.

Reikėtų pasidomėti ir Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos lenkiškų mokyklų patirtimi mokant valstybinės kalbos, kur konfliktų dėl jos mokymo negirdėti.

Dar geriau būtų Lietuvos švietimo vadovams kartu su mokytojais polonistais nuvažiuoti į Punską ar Seinus ir detaliai susipažinti, kaip mokoma lenkų kalba lietuviškuose darželiuose ir mokyklose (ji ten mokoma tiesiog idealiai!). Lenkijos modelis tikrai mums turėtų padėti – ir lingvistiškai, ir politiškai. Siūlomas kelias, kad Lietuvos lenkai su lietuviais kalbėsis angliškai nėra prasmingas.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

46 komentarai

  1. Išties:

    Skaičiau minėtą straipsnį patalpintą ,,Kurier Wilenski” puslapy,-tiesiog šiurpas.Kyla klasimas: kas išugdė minėtas lenkakalbes ponias-Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojas? kieno sprendimu Jolanta Urbanovič ir Barbara Stankevič užėmė ŠMM ministerijoje aukštas pareigas? Valdantieji Žalieji valstiečiai su jų vadovu R.Karbauskiu padarė didžiulę neleistiną politinę klaidą pasodinant ypatingai prolenkišką liberalmarksistą S.Skvernelį į Premjero postą.Ir dar viena: kaip gali užimti ministrų postus ir kitas aukštas pareigas Vyriausybėje lenkakalbiai asmenys kilę iš nacionalistinės Tomaševskio partijos bei turintys ,,Lenko kortą”įpareigojanti nekenkti Lenkijos interesams ?Tad, valdantieji,ypač Žalieji valstiečiai, visiškai susimovė.

    • Tvankstas:

      Kurie nuo 1990.03.11 nėra susimovę ? Vyksta kryptingas Lietuvos pavertimas viena ar dviem Lenkijos vaivadijomis jau beveik 30 metų.

      • mociute:

        O tai kaip buvo iki 1990 Kovo 11? Pakomentuokite?
        Kadangi ilgus metus teko dirbti vienoje is sovietiniu “stebuklu” – tiekimo bazeje Kaune is kur budavo aprupinama statybinemis medziagois, metalais &ect visos tuometines okupuotos Lietuvos kaimo statybos, is Vilniaus o ypac Salcininku atvyke dauguma kalbejo rusiskai, taciau ” Kaunas yra Kaunas” ir aniems tekdavo prabilti lietuviskai…… Todel labai nustebau kai po 1990 Kovo 11 tie patys ilgus metus matyti veidai patapo “liankais” nors patys net nemokejo lenku kalbos.

        • Žemyna:

          Visą laiką patogaus momento tykojusi kaimynė nesnaudė – aktyviai puolė su savo agitacija ir pažadais, kaip šiems būsią materialiai naudinga „susigrąžinti” savo „tikrąją” tautybę… PL VĖL ėmėsi įgyvendinti savo tikslus PASINAUDODAMA tų pačių palikuoniais, kurių polinkį į materialinę gerovę, nesibjaurint priemonėmis, dar tarpukariu patikrino, kai dabartinių bočiais naudojosi kaip okupacijos purvabridžiais, savo kaimynų išdavikais, tačiau, kai Stalinas su PL sutarė dėl repatriacijos ir leido PL pačiai atsirinkti ir pasiimti iš čia lenkus, PL atsirinko, bet šiuos žmones ATSISAKĖ pripažinti lenkais. Mūsų šeima buvo viso to vyksmo liudininkė.
          PL nei dėkingumo nedemonstravo, labai reikliai atsirinko, ir tuteišių rodakais nepripažino. Nei sulenkintos pavardės nemačyjo. Ligi šiol tų nelaimingų žmonių palikuoniai taip ir nesuprato, jog jie niekada netaps lygiaverčiai, jie visada bus laikomi tik kaip purvinų darbų atlikėjai, reikalingi PL būtent čia, o ne PL viduje – kaip pagrindiniai okupacijos smogikai bei kaip pirmoji fronto linija karo su RU atveju, kad jie ČIA savo kūnais PL teritoriją apgintų nuo RU invazijos. Karo veiksmų atveju būtent jie sudarys „lenkiškąjį” PL kariuomenės NATO sudėtyje sparną.
          Dabartinė karta neatsakinga už tai, kas tarpukariu bei karo metais čia vyko. Yra proga atsitokėti, apmąstyti, ir nebeleisti politikos gudručiams daugiau savimi manipuliuoti.

    • Bartas:

      Apie Karbauskį ir mano paklydimus . Kol tas vyras vaikščiojo su pievų gėlių vainiku ant galvos , vaikiškas naivumas, tikėjausi , kad Lietuva pradeda atsistoti. Deja,”šaškininkas” mane apmovė.

  2. Dainius Razauskas:

    język pogański!

  3. DĖMESIO - ĮSPĖJIMAS::

    KTU internetinių paslaugų teikimo centras įspėja:

    Būkite atsargūs: piktavaliai atakuoja .lt domenų turėtojus | tv3.lt
    tv3.lt/naujiena/lietuva/1023250/bukite-atsargus-piktavaliai-atakuoja-lt-domenu-turetojus

  4. jo:

    Švietimo viceministrė Jolanta Urbanovič
    Švietimo ministro patarėja Barbara Stankevič
    Nesusipainiokite, čia – Lietuvos, o ne Lenkijos, ministerijų vadovybė tokia… iš okupantų liekanų. Tai logiška, kad tokiu atveju turime užsilikusią okupantišką švietimo sistemą su Lietuvos vaikų segregacija į kitakalbes mokyklas, kuriose vaikai Lietuvoje ugdomi svetimšaliais, neintegruotais ir priešiškais Lietuvai.

  5. Gražina:

    Tai kaip apginti lietuvių kalbą? Ką daryti?

  6. Gintautas:

    Linkėjimai A. Bumblauskui, tai jis sėkmingai įtraukia Stankevič į ekspedicijos keliones. Kaip ji gali dirbti Lietuvos švietimo ministerijoje, ką ji gali patarti, jeigu pati kalba su akcentu. Kaip į taireaguoja ministras Monkevičius. Kai Monkevičius derėjosi Varšuvoje su Lenkijos švietimo ministru, Lenkijos ministro žmona išreiškė baisią neapykantą tiems, kas Balstogėje pakeitė lietuvių žudiko “Lupaškos” gatvės pavadinimą į kitą. Ji pareiškė, kad tai didelė Lenkijos gėda. Įdomu ar Monkevičius žinojo, kokia yra Lenkijos švietimo ministro šeimoje antilietuviška kampanija.

  7. Galindas:

    Dėkui gerb. Anatolijui už tiesų žodį (mums pavargusiems, kaip ir Tamsta t.p.). Nuovargis galbūt nuo blaškymosi bei užmarščių, nederamų užmarščių, – kad ir žymiosios 1219 m. lietuvių valdovų sutarties su Kaimynu dėl gynybinių tarpusavio sąlygų išgyvenimui gentims/tautoms. Neminimos net Prezidento??
    Todėl verta dėmesio pastaba, kad šios sutarties gyvoji ir kertinė grandis – Jotvingių aplinka: jų valia, įtakos (ne įtaka, bet įtakos netgi iki šiol) išlaikius abiejų 1219 m. sutarties pusių įvalstybinimus gyvos ligi šiandien. Todėl klaidinimai neapdairiai nuo pat 1917-1919 m. supilsudkinimo ATR paveldo “grynuoju” atstatymu grindžiant ..perėję į esminį jotvingiškojo paveldo sulenkinimą-išlietuvinimą.
    Nėra jokio kokių tai “lenkų” ar “lietuviakalbių” klausimo, yra vien JOTVOS, jotvingių paveldas, kuris net ryškiai 1845 m. rusų okupacinės mokslo bendruomenės išryškintas (ir pamirštas??, panašiai kaip G.Nausėdos neminėjimas 800-mečio d i d ž i o s i o s lietuvių Valstybės sutarties). Po 1918 m. jau derėjo jotvingių (o ne “lenkų” rinkimų akto) klausimus su prūsais (po 1945-08-02) kelti.
    Todėl atvira prielaida-galimybė “M.U.S.”
    – yra vien jotvingių (ar Zietielos tarmės) išlikimo atstovavimas, v a r d a i s
    Monkevič
    Urbanovič
    Stankevič
    tokiais “MUS”,
    t.y. pagarbos jotvingių paveldui pavyzdžiais ir bus grindžiama “miegalių” Dudos su Nausėda veiklaus bendradarbiavimo ir Jotvos-Prūsos įtakų grąža, tikriausiai po “Brexit” Britanijai su JAV pradėjus vykdyti 1945-08-02 įsipareigojimą (vieną ir aiškų), na, jei pasaulio bendruomenė 1945-08-02 įsipareigojimo neįvykdžiusiai Jungtinei Karalystei iš viso leis bet kokį kitą, kad ir “brexitinį” tarptautinį
    p o s l i n k į
    savo naudai.

  8. stasys:

    Tik nereikia vaitoti iš anksto dėl kažkokio ,,Kurier Wilenski” publikacijų . A.Lapinskas rašo jog buvo pasirašyta tik deklaracija ..o tai savotiškas ketinimu protokolas dėl kurio tiek visuomenė ir valdžios institucijos dar turi diskutuoti .. ne tik Lietuvoje bet ir Lenkijoje .Mano supratimu gairės susitarimo dar gali būti tikslinamos , tuo labiau ir visuomenė to teksto nėra mačiusi ..Jauni lenku kilmės politikai turės tapti norma Lietuvos valdžios institucijoje ir tik taip galima ta aktyvia mažumą įtraukti į Lietuvos vidaus gyvenimo procesus . Kaip man tai tos lenku kilmės moterys labai fainios, ju veiduose nematau V.Tomaševskio Georgijaus ‘lampasų’ ..Tai leidžia tikėtis kad susitarti mums vistiek pavyks .. jei ne šiandiena tai kitais metais ..

    • Žemyna:

      O jie nedarys tiesiai šviesiai savo rankomis (kaip Sikorskis darė, lyg po savo daržą Vilnijoje vaikščiodamas) – kam užsitraukti nemalonumą, jei tuo mielai pasirūpins LT ministerijos ir pats szanownas panas premjeras?.. Jie tik skirs užduotis ir laiką joms įvykdyti…

  9. Kas geresnio, premjere?:

    Šiandien ryto žiniose pranešė, ką prieš porą mėnesių spauda skelbė:

    Vyriausybėje bus steigiama komisija Tautinių mažumų klausimams
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vyriausybeje-bus-steigiama-komisija-tautiniu-mazumu-klausimams-56-1216762?copied
    Komisija spręs Pietryčių LT gerovės, ekonominio kėlimo, pavardžių rašymo, švietimo įstaigų ir kt. („gyvojo ir negyvojo inventoriaus perdavimu „teisėtam savininkui”?) klausimus,
    Premjerui be padarinių praslydo Vilniaus kvartalo padovanojimo lenkams „fintas”, nei prokuratūra, nei jokia organizacija neapskundė to veiksmo net LT teismams dėl šliaužiančio OKUPACIJOS padarinių ĮTEISINIMO, premjeras įsijautė?
    Apsaugok, Viešpatie, nuo strateginių kaimynių, tada man liks jėgų bei laiko nuo kitų ir pačiam apsiginti…

    • mvasionis:

      Po velnių, kada pradės valdžia suvokti, kad TAUTINĖS MAŽUMOS pas mus tėra karaimai ir čigonai, o visos kitos tautos, turinčios ir savas valstybes, yra TAUTINĖS BENDRIJOS. Visai nebesilaikoma elementarių ES nutarimų…

      • Žemyna:

        Kol nepajus RIMTO pavojaus netekti PASISAVINTŲ postų, nieko nebus.
        Juk ir kaimynę ne jie asmeniškai domina – ją domina SĖDMENYS tik ant jai rūpimų kėdžių. Vos tik sėdintieji ant jų pasikeis, kaimynės dėmesys ir malonės atiteks naujiems SĖDMENIMS…

  10. Rugys Kvietys:

    Šimtmečiais vykui polonizacija, panašu, vėl įgauna naują pagreitį. Aš, tiesa sakant, nebematau jokių prišvaisčių. Jei patiems lietuviams daugumoje nusispjauti ant lietuvybės, tai ateitis viena – išnyksime. Ir rink į tą mūsų valdžią ką tik nori – visi palinksta po mūsų “strateginiu” partneriu ir nuolankiai vykdo jų valią. Nepavyko, dėl įvairiu, bet ne nuo pačių lietuvių priklausomų priežasčių, Lenkijai praryti ir polonizuoti Lietuvos XVIII – XX a., tai dabar labai palanki tam geopolitinė padėtis. Ir jie tuo naudojasi.

    • Tai gal užuot beviltiškai skėsčiojus rankomis demaskuotume tą jos “strateginį partnerumą”, viešai ir kompetatingai analizuokime – koks jo turinys, iš ko jis susidėtų ir pan. Juk akivaizdu, kad ne Lietuvai – Baltijos šalims strategiškai reikalinga Lenkija, o atvirkščiai. Lietuva yra savo žemėse, yra NATO, ES, turi dvišalę partnerystę su JAV, taigi esminiai strateginiai dalykai yra pačios Lietuvos kišenėje. Lietuvos politika Lenkijos atžvilgiu vestina tokia, kad atsikratytume jos istoriškai lyg šlapio lapo prilipusio prie subinės…

  11. na,na:

    kas tas kurjer ….ar kaip ten? Ką ,toks šlamštas egzistuoja Lietuvoje?

  12. Šliogeris išėjo:

    tik ką radijas pranešė…

  13. Algis:

    Vincas Pietaris mokė, kaip lapė su vilku bendravo. Mes taip ir nepasimokėme gudrybių iš lapės, priaugome tik iki vilko tiesmukiškumo. I baisiausia – netobulėjame.

  14. Manytina, kad tokių deklaracijų pasirašymo Lietuvos ministrai nedrįstų imtis, jeigu nebūtų 1994 m. žečpospolitinio tipo Lietuvos bendrumo su Lenkija sutarties. Akivaizdu, kad kišimasis per ministrų deklaracijas į valstybinius Lietuvos vidaus dalykus tegali vykti tik bendrumo minėtoje sutartyje pagrindu, pagal tarptautinę teisę ministras galių tam neturėtų. Taip pat, kas yra ir svarbiausia, esant šiai sutarčiai, teisėsaugos organams nebelieka teisinio pagrindo kelti bylas “Kurier Wilenski” ar ministerijos darbuotojai dėl neapykantos valstybės kalbai kurstymo, kaip panašu tai yra šiuo atveju.

    Į tokią padėtį iš Lietuvos valdžių visų pirma dera reaguoti Prezidentui diplomatiniais kanalais pasiunčiant Lenkijai notą, pažymint, kad minėta sutartis duoda teisinį pagrindą atitinkamiems asmenims likti Lietuvoje nebaudžiamiems dėl antivalstybinių veiksmų, bei pranešant joje, kad minėtos 1994 m. sutarties galiojimas yra Lietuvos kaip suverenios šalies sustabdomas iki jos galiojimo termino pabaigos. Kur dar yra LRT informavimo misijos vykdymas, kodėl ministras nėra paklaustas kokiu teisiniu pagrindu jis tokių valstybės suverenumui prieštarančių deklaracijų imasi, dėl to tyli ir vadinama opozicija Seime, vadinasi, visas dabartinis Seimas pučia žečpospolitinės lenkizacijos dūdą…
    Ginti valstybinę kalbą, lietuvybę apskritai yra galimybė ir per artėjančius Seimo rinkimus patiems rinkėjams. “Valstiečiai” savo valdymo veiksmais aiškiai parodė, kad jie dėdamasi su Lenkija veda Lietuvą sužečpospolitinimo kryptimi, ypač tai regime iš politikos Vilniaus atžvigiu. Jis išlietuvinamas, išsostinamas, apskritai, kaip miestas ir sostinė, yra tapęs darančiu apleistojo įspūdį, valstybė per tuos 30 metų, galima sakyti, jame nėra nieko sostiniško pastačiusi, statybos – vien iš privataus kapitalo ir t.t. ir pan. Tad pačių rinkėjų atidumas per Seimo rinkimus į bekopiančius į valdžią būtų tas veiksmas, atsakant sau į klausimą, ką daryti, kad Lenkijos šliaužinama žečpospoltinė lenkybė būtų ryžtingai sustabdyta dar Lietuvos žemės priegose, nekalbant jau apie besiradusius jos židinius viduje…

  15. Gintautas:

    Papildau savo komentarą: Lenkijos švietimo ministro žmona Agnieška Rzeszewska, atstovaujanti Teisės ir teisingumo partijai Balstogės taryboje pareiškė, kad Lupaškos gatvės naikinimas yra “šio didvyrio bei visos tautos pažeminimas”. Įdomu ar viceministrė Jolanta Urbanovič ir patarėja Barbara Stankevič įspėjo ministrą Monkevičių, su kokiu pašnekovu ir derybininku jam reiks susitikti. Lenkijos ministro žmona gina baltarusių ir lietuvių žudiką, o ministras Monkevičius su jos vyru derasi dėl lietuviškų mokyklų Lenkijoje ir lenkiškų Lietuvoje ateities. Gerai, kad dar tikriausiai neteko derėtis dėl galimybės steigti lietuviškų mokyklų Vilniaus krašte. Įdomu ar buvo paliestas lietuviško darželio ir lietuviškos mokyklos likimas Suvalkuose? Vargu ar 1990 m. kovo 11 buvome pasiruošę nepriklausomybei, mums ir toliau tinka būti vasalais.

  16. Įsidėmėtinas sakinys:

    „Gerai, kad dar tikriausiai neteko derėtis dėl galimybės steigti lietuviškų mokyklų Vilniaus krašte.”
    Toliau leidžiant likti valdžioje dabar esantiems tai labai tikėtina. O dar labiau tikėtina, kad net nepagalvotų derėtis – dargi priimtų įstatymą, draudžiantį jas ten kurti ir apie tai mąstyti. Ir paskelbtų, jog taip „ES bei ŽT liepia”…
    Beje, būtinai išklausykite šios dienos ŽR „Atvirą klausimą” – daug stiprių vinučių sukalta. Vyresn. kl. mokytojų bei dėstytojų vietoje šios laidos aptartoms temoms skirčiau bent porą užsiėmimų.

  17. Reikalauti lietuviško darželio ir lietuviškos mokyklos Suvalkuose pagal tarptautinę teisę suvalkiečiai turi teisę vieni patys, kaip lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje, nepriklausomai nuo Lietuvos 1994 metų bendrumo sutarties su Lenkija egzistavimo ar neegzistavimo. Taigi, Lietuvai sustabdžius 1994 m. sutarties galiojimą, suvalkiečių teisinio pagrįstumo reikalauti lietuviško darželio ir mokyklos Suvalkuose nekeičia, šis reikalavimas kaip teisėtas išlieka pagal tarptautinę teisę nepriklausomai kokie santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos betaptų. Tokia yra klausimo teisinė pusė. Beje, lietuviai Suvalkuose ir Lenkijos įžeidžiamai Lietuvos nepriklausomybę vadinami “poliaki na Litwe” pagal tarptautinę teisę nėra tapatūs teisės subjektai. Tai derėjo ir dera įsidėmėti Lietuvos ministrams pasirašant su Lenkija ne tik sutartis, bet net ir deklaracijas…

  18. Žemyna:

    Pastebėtina tai, kad, UNESCO ir kt. (išdavikiškai?) miegant ar apsimetant, ir ŽT, ir TM teisės ir sąvokos bei tų dokumentų tikslai mūsų geopolitinėje erdvėje vien apversti aukštyn kojom naudojami – kaip didžiųjų kaimynų ginklas toliau naikinant mažąsias kaimynes, kolaborantų bei kolonistų „teises” iškeliant VIRŠ kaimyninių, UNESCO vertinimu ant išnykimo ribos balansuojančių tautų teisių!
    Eilinį kartą kažkieno „norėjome kaip geriau” paverstas GINKLU „minkštosiomis” galiomis NAIKINTI TUOS, KĄ lyg ir SIEKĖ GELBĖTI. Visa tai paversta cinišku išsityčiojimu iš „gelbėjamųjų”…
    Ir, ko gero, ciniškai teisinamasi tuo, kad „Sąjungininkai per derybas pataikavo Stalinui, leido jam PL nuskriausti, atplėšiant jos „teisėtą grobį” ir atiduodant „JOS tautos bei teritorijos gabalą” necivilizuotai tautai, kad suėstų ”. O kadangi tai, kas yra, tėra tų neteisingų Europos dalybų padarinys, todėl ten nėra jokių TM, nei jos viduje, nei aplink – tik jų „grynakraujai”.
    Bet kokiu tikslu turint kažkokių santykių su kaimyne, būtina turėti galvoje, jog, priešingai mums, „liaudies respublikose” privati nuosavybė ir verslas niekada nebuvo visiškai panaikinti – kažkiek jo ir nuosavybės buvo palikta mieste ir kaime (nors mūsų mastais ne tokie ir smulkūs). O būtent smulkusis verslas geriausiai išmoko gudriai verstis, derėtis (kai ką – net ir stambiai sukčiauti). Šią patirtį šiandien kaimynė puikiai panaudoja politinėse derybose. Taigi, jie neprarado per amžius kauptos patirties.
    SSSR tautų turėta patirtis buvo smurtu nutraukta, visiškai uždrausta ir pamiršta. Pvz., pagal tų laikų įstatymus, net toks smulkus uždarbiavimas vakarais po darbo, kaip uždarbiauti perrašant tekstus mašinėle (straipsnius, disertacijas, knygas leidyklai ir pan., scenarijus), kažką smulkiai meistraujant, rankdarbiais buvo nelegalus užsiėmimas) – bet juk tokia (profesinė) veikla net ir ne verslas, ji pelno neduoda, rinkodaros, derybų neišmoko – net ir protingo namų finansų bei ūkio vedimo nebuvo iš ko išmokti! (priešingai tarpukario gimnazijoms – jose daugiau ar mažiau to mokė).
    Po 1990 staiga atsidūrėme situacijoje, kai reikia mokėti verstis, suprasti, kas dedasi, kuo kas gresia, tačiau mūsų tik tam tikra dalis „mokėjo gyventi” – kas prekių ir maisto bazėse padėtimi piktnaudžiaudamas, kas iš kolūkių bei fabrikų vogtais gaminiais prekiaudamas.

  19. Jonas:

    Dėl: Reikalauti lietuviško darželio ir lietuviškos mokyklos Suvalkuose : Jau kiek metų lenkų (vaivadijos valdžia ir kitos) žadėjo pastatyti (ar išnuomoti laisvą pastatą) liet. darželį ir mokyklą ir išlaikyti juos (Kiek žinau,skaičiau ir Lietuvos valdžia žada finansiškai prisidėti prie statybų). Čia Lenkijai būtų nesulyginamai mažiau finansų nei mums Lietuvoje Vinijoje tiek daug išlaikant lenkiškus darželius, mokyklas, gimnazijas-nesulyginami finansai!. Būtina vienąkart pasakyti tiems lenkų deribininkams-valdžiai, kad tas ant to bus:jei Jūs nesirūpinate(neorganizuojate) Lietuv. švietimo Suvalkuose, tai ir mes Lietuvoje ne visur lenkišku švietimu galim pasirūpinti. Tokie Jų veiksmai turi sulaukti tolygaus atoveiksmo.Gal tai privers jų amžinus pažadus virsti realiais

  20. Pagal tarpautinę teisę Suvalkų lietuviai ir tie, kurie save prisiskiria Lenkijos vadinamiems “Poliaki na Litwe” nėra tapatūs šios teisės subjektai. Suvalkų lietuviai yra tautinės mažumos teisių turėtojai, kai Lenkijos vadinami ‘nalitwininkai’ teturi Lietuvoje kitataučio žmogaus teisės statusą. Tas reiškia, kad vienų ir kitų teisės į tautiškumus yra skirtingos. Todėl mainai Suvalkų atveju “tas ant to” nebūtų teisingi, jie priskirtini Lietuvos valstybės suverenumo mainams, t.y. tokio paties tipo mainams, kokiais Smetona 1939 metais spalį Lietuvos valstybės suverenumą mainė su Sovietais į Vilnių su jo kraštu. Suvalkų lietuviai pagal tarptautinę teisę turi savarankišką teisę Lenkijoje esančiam šiame krašte turėti lietuviškus darželius ir mokyklas. Lenkijos valstybė nevykdydama šių poreikių pažeistų jų kaip tautinės mažumos Suvalkų krašte teises, ginamas tarptautinės teisės. Gi ‘nalitvininkų’ teisės į lenkiškumą Lietuvoje yra Lietuvos valstybės teisinėje valioje, – tautiškumas nėra žmogaus teisių jurisdikcija.
    Suvalkų krašto lietuvių ir ‘nalitwininkų’ tautiškumų teises šiuo metu Lietuvos suverenumo sąskaita sulygina 1994 m. Lietuvos bendrumo su Lenkija sutartis, todėl ji kaip prieštaraujanti Konstitucijai dėl suverenumo neliečiamybės yra sustabdytina iki jos termino pabaigos. Tačiau, kaip matosi, Nausėdai tai nė motais…

  21. Žemyna:

    – UNESCO.lt/apie/lietuvos-nacionaline-unesco-komisija/pirmininkas
    – unesco.lt/apie/lietuvos-nacionaline-unesco-komisija/nariai

    Po visų įvykių ir santykių nuo 1990, visų nelygiateisių „sutarčių”, deklaracijų, reikalavimų ir pan. istorijos, matant įžūlų kaimynės tvarkymąsi Vilniaus krašte tartum savo pagalbiniame ūkyje,
    po šiandieninio Briuselio „prašymo” pateikti ataskaitą(!!!) apie svetimvardžių rašymą,
    ar galime sutelkti darbingą savanorių komandą, kad kvalifikuotai patikrintų, ką nuveikė ir veikia ši komisija LT tapatybės išsaugojimo jos etninėse žemėse labui pirmininkas ir nariai? Kaip reaguoja į vyksmus, įžūliai ignoruojančius TMAPK ir ŽT, atimant tas teises iš LT; ar informuoja UNESCO ir SPAUDŽIA ją savo ruožtu adekvačiai reaguoti? Jei ši „nemato” ir „negirdi” – kokia nauda mums būti jos nariais, leisti pinigus tos nepieningos karvės išlaikymui.
    Ar ne tautiškieji UNESCO atstovai Lietuvoje bei UNESCO-motinėlė pati turėjo mus bakstelėti, parodyti, kad būtume budrūs, nepasiduotume manipuliacijoms, nes mūsų šalyje TM ir ŽT PRICHVATIZAVO įtartinos grupuotės, diskredituojančios pačią TM sąvoką, siekiančios įteisinti pr. a. okupacijų rezultatus.
    UNESCO privalo arba veikti, arba mums tokios nereikia!

  22. Linas:

    Taigi lenkų požiūris į lietuvius, jų kalbą, teisę į valstybingumą beveik nepasikeitė nuo 1883 m. pasirodžiusios „Aušros“. Veidmainiški kovos su lietuviškumu metodai taip pat nepasikeitė. Pavyzdžiui, lietuviškoms mokykloms ir įstaigoms uždaryti Vilniaus krašte iki 1939 m. būdavo pasitelkiamos ir sanitarinės komisijos. Jos beveik visada pripažindavo patalpas netinkamomis. Šiemet dėl lietuvių vaikų darželio Suvalkuose, pagaliau paskyrus patalpas, atsirado tikrintojai – sanitarinės komisijos.
    Kam Lietuva tiesia dujotekį su Lenkija? Aišku kad taptume labiau priklausomi, kad Lenkija turėtų didesnes galimybes Lietuvą šantažuoti. Taip bus tol, kol neatsiras į lietuvių kalbą, etninę kultūrą orientuoti tautiškai susipratę Lietuvos vadovai. Kitaip mūsų laukia prūsų tautos likimas.

  23. Serdecznie zapraszam!:

    O po šitokios dainos – dar straipsnelis užkandos:

    Pabradės tautinės mažumos priešinasi planuojamai mokyklų pertvarkai: vaikus asimiliuos?
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/pabrades-rusakalbiai-ir-lenkakalbiai-priesinasi-planuojamai-mokyklu-pertvarkai-vaikus-asimiliuos-233-1249192?comments#order=new

    Nesusivokiantiems, politinių žaidimų neišmanantiems, kitataučių INTEGRACIJA (visose – ir gal ne tik Vakarų valstybėse – PRIVALOMA!) labai gudriai apverčiama aukštyn kojomis ir pateikiama kaipo ASIMILIACIJA.
    Tskant, dar vienas iš Kremliaus itin mėgstamos DEZinformacijos perliukų.
    Ar artėjant sovietų frontui į Vakarus išsilakstę lenkai bei kt. Europos šalių žmonės turėjo tose šalyse valstybines mokyklas jų kalbomis? – NE.
    Ar buvo PRIVALOMAI integruojami? – TAIP.
    O ar visi iki vieno užmiršo savo kalbą? NE! Savo privačiame gyvenime jie ir toliau SĖKMINGAI puoselėja savo tapatybę – ir dar geriau, negu valstybinėse mokyklose prievarta mokomi ją išsaugo. Nes paskata tam jų VIDUJE tūno. Ne todėl savaitgaliais jos mokėsi, kad buvo verčiami.
    O Vilnijos krašte ne tik to norintys, bet ir politikų, rajonų valdžios verčiami eina į lenkiškas m-klas. Rajonų vadovybės geba tuo pasirūpinti, į kampą įvaryti. Tai ar įstaiga specialiai nustekenama, ar tėvai šantažuojami, jog praras jiems priklausančią paramą ar net ir darbą.
    Sakyčiau, reiktų įstatymo, kad uždaryti kitataučių užvaldytuose rajonuose bei valstybės paribiuose esančias mokyklas turėtų teisę tik vyriausybė, o rajonų savivaldybių PRIEVOLĖ būtų jas saugoti (žinoma, negali to tikėtis iš skvernelių vadovaujamos vyriausybės!).
    Kada pagaliau išmoksime teisiškai įvertinti NELOJALŲ tokių rajonų vadovų, jų savivaldybių tarybų elgesį?! (pasakė ta, kurios savivaldybei vadovauja tautinei valstybei nelojalus meras)

  24. Dar nenutautintas:

    Pabradės, kaip ir Švenčionių apylinkių gyventojai valstiečiai etnine kilme yra lietuviai. Tik brutali slavinimo politika per bajoriją ir bažnyčią po 1863 m. Pabradės lietuvius nutautino, Jeigu ne 1920 m. lenkų okupacija, tas kraštas būtų grynai lietuviškas. Tas pats su Nemenčinės parapija. Net lenkiškas žurnalas „Kraj“ po 1880 m. rašė, kad Nemenčinės parapijos kiekviename kaime vyresni žmonės dar kalbėjo lietuviškai.

    • Žemyna:

      Tegu jie būna kokios tik nori tautybės,
      tegu jie vienus metus žaidžia japonus, kitus – švedus, o trečiais lai ateiviais iš naujai atrastos planetos – Dieve jiems padėk linksmai gyventi.
      Tik – ko tartum pagiriotiems alkoholikams prie valstybės kabinėtis?
      Vakar aš, pavyzdžiui, matavausi Anglijos karalienės suknią ir karūną (na, mudvi kartais padraugaujam, tai paskolino). Bet tai MANO žaidimas, mano PRIVATUS reikalas, nereikalauju dėl to nieko iš valstybės. Nei pretenzijų jai turiu, nei ko nors iš jos noriu. Dargi priešingai – nenoriu, kad valstybė kištųsi į MANO REIKALUS. Juk turi būti tokių užsiėmimų, kai „UŽTRAUKI UŽUOLAIDAS” ir įsileidi tik bendraminčius, tą patį žaidimą žaidžiančius!

  25. Žemyna:

    Svarbu kūrybingas požiūris į faktus! 🙂 Ir putinėlis trina rakeles iš džiaugsmo: jų tarnybos ilgai ir kantriai dirbo, bet „investicijos atsipirko!”.
    „Aliaksandras Lukašenka radijui „Echo Moskvy“: LDK buvo baltarusių valstybė, o lietuviai joje gyveno”
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/aliaksandras-lukasenka-radijui-echo-moskvy-ldk-buvo-baltarusiu-valstybe-o-lietuviai-joje-gyveno-57-1252388?copied

    • Bookam Face:

      pasak komentaro, yra psl. „Litviny” (rusiškai). O ten dar daugiau paslapčių apie LDK istoriją atskleista..
      Gal kas nardote FB – verta pasidomėti, kokių dar nešvankienų apie LDK skleidžia.

  26. Rimgaudas:

    JOTVINGIAI
    Apie istorinių laikų jotvingius kalbama, kad jie, priklausantys baltų (aisčių) genčių grupei trečio tūkstantmečio pr. Kr. pabaigos metu įsimaišė į giminingų jiems Nemuno kultūros žmonių tarpą ir atėjo čia iš pietų. Jotvingių gyventos teritorijos ribos nėra visiškai aiškios. XIII m. e. amžiuje jotvingiai gyveno Nemuno vidurio baseine ir baseino aukštupyje, Šešupės vidurio baseine, taip pat plote iki Mozūrijos didžiųjų ežerų, o pietuose – iki Narevo upės. Manoma, kad prieš XIII a. jie dar gyveno Bugo upės vidutupyje, iš kur ir atėjo į baltų Nemuno kultūros prieglobstį. Naujausioje istoriografijoje (LTE, 5 t. p.80) vyrauja nuomonė, kad jotvingius, įskaitant ir juos pačius, sudarė keturios giminingos gentys. Pavyzdžiui, Šešupės aukštupio baseine gyveno sūduviai. Jotvingiai dar gyveno Juodosios Ančios baseine. Spėjama, kad jų vardas kilęs iš hidronimo “Jotva”. Nuo X a. jotvingiai buvo žinomi rusų ir lenkų metraštininkams, o iš pastarųjų pateko į popiežių kurijų raštus (Jatvegi, Jatwjagi, Jathwingi). Jotvingiai buvo įtakingiausi, todėl jų vardu iki šiol vadinamos visos jiems giminingos jotvingių gentys – tiek poleksėnai pietvakariuose dar, tiek ir dainaviai iš rytų. Istorikai skiria dar Suvalkų (s)kalvius – pavadinimas nuo kalvoto reljefo.
    Spaudžiant slavams, dalis jotvingių buvo aplenkinta, dalis aprusinta, o kita dalis, nesutikusi su slavų kalbine ekspansija, pasitraukė į šiaurę.
    Gardino gubernijoje 1857 m. Rusijos centrinio statistikos komiteto duomenimis 30 927 gyventojai dar laikė save jotvingiais, o Kobrino apskrityje jotvingiais buvo užsirašę net 22 725 žmones, t. y. 27,6 % apskrities gyventojų (LTE, 5 t., p. 81)
    Kaip buvo vykdomas lietuvių jotvingių lenkinimas ir kova prieš jį, hab. dr. K. Garšva pateikta MA Kalbotyros ir literatūros instituto leidinio “Kalbų ryšiai ir sąveikos” (Vilnius/1989) 15 – 19 puslapiuose, kur rašoma, kad … vyko lenkų kunigai, kurie nemokėjo ir dažniausiai nenorėjo išmokti lietuvių kalbos, dėl ko ketvirtasis Vilniaus vyskupas Trakų Motiejus (1421 – 1453) buvo įsakęs kunigams išmokti (vietinių aut.) žmonių kalbos … Iki 1569 m. (faktiškai iki 1697 m.) LDK vyriausybė lenkų kolonistus, kaip ir kitus svetimšalius, griežtai ribojo: įsileisdavo tik dvasininkų, kurie šeimų nekūrė, ir šiek tiek amatininkų. Į Pirmojo Lietuvos statuto (1529 m.) IV sk. buvo įrašytas specialus 9 straipsnis, kuris draudė giminaičiams, išleidžiantiems bajores už vyrų į Lenkiją, skirti kraitį dvarais, kad jie nepatektų į lenkų šlėktų nuosavybę … Ilgainiui polonizacija vis labiau smelkėsi į bažnyčias. 1737 – 1900 m. lietuvių kalba iš Vilniaus bažnyčių buvo išnykusi … Pradinėje mokykloje netyčia lietuviškai prabilusiems vaikams ant kaklo užkabindavo specialią lentą, kuri rodė, kad nubaustasis vaikas lenkiškai blogai kalba. … Natūrali ir prievartinė rytinių ir pietinių lietuvių kalbos ploto pakraščių asimiliacija dar suintensyvėjo po 1863 m. sukilimo, caro valdininkams sustiprinus lietuvių rusinimo ir stačiatikybės brukimo politiką. … Svarbiausias lenkų tvarkytos bažnyčios uždavinys pasidarė platinti ne tikėjimą, o lenkystę … Vyskupas E. Ropas 1905 m. gruodžio mėn. įsteigė vad. Katalikų demokratų partiją, kuri “rūpinosi paversti lenkais lietuvius ir gudus”, leido lenkišką dienraštį ir du savaitraščius (VVLKB,56). Prasidėjusi kova dėl įtakos tarp caro valdininkų, brukusių rusų kalbą bei stačiatikybę su lenkiškos orientacijos dvasininkais bei dvarininkais lietuvių valstiečius prislėgė dvigubai … Tokioje situacijoje daug lietuvių vartoti viešai pasirinko baltarusių kalbą, kuria kaip kontaktų kalba galėjo susikalbėti ir su lenkais kunigais, dvarininkais ir su rusais valdininkais … Lietuvių kalba vadinta “pagoniška”, “barbarų, be kultūros”, “chamų”, kurios dievas neklausąs”. Nežmoniško spaudimo išdavoje “Asavos parapijonys – 3000 lietuviškai kalbančių ir 1000 subaltarusėjusių – prisiekė daugiau lietuviškai nekalbėti net savo namuose (VVLKB, 100, 112) … Buvusioje Vilniaus gubernijoje lietuvių skaičius vis mažėjo (1861 – 63 %.), 1897 m. – 24 %, 1916 m. – 10%, 1919 m. – 7%, o “lenkų” vis daugėjo (atitinkamai 12%, 8%, 30%, 54%) … Pilsudskininkai 1925 – 1938 m. (daugiausia 1927 – 1936 m.) uždarė 195 Vilnijos privačias mokyklas … 1942 – 1947 m. tarp Gervėčių ir Pelesos lietuvius plėšė, mušė ir žudė baltieji lenkų “partizanai” (“armija krajova”). Už lietuvių kalbos palaikymą nužudytas ir buvęs gervėčių kunigas A. Jakavonis.
    Paklaustume: “”Kodėl, Pilsudski, ant balto žirgo atjojęs į Vilnių “laisvinti mus nuo bolševikų”, nors jų ten nebuvo, visai pamiršai pargrįžti atgal, užgrobęs dar trečdalį Lietuvos ploto pakeliui?”. Dėl šio netikėto karo su lenkais (užpuolė po taikos sutarties su jais) nėra sudaryta taikos sutarties. Ką mąstote Jūs apie tai Prezidente G. Nausėda, Lietuvos respublikos Seimo pirmininke V. Pranckieti, Vyriausybės vadove S. Skverneli ir arkivyskupe G. Grušai? Tauta laukia atsakymo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: