Trečiadienis, 27 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Pangonytė. Diskusija dėl asmenvardžių. Ar laisvė yra Layla?

Aistė Pangonytė, www.alkas.lt
2019 12 15 18:46
1
0
SHARES
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS

Pasas | vrm.lt nuotr.

vrm.lt nuotr.
vrm.lt nuotr.

Gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija surengė diskusiją asmenvardžių, konkrečiau – vardų, rašymo klausimais: kodėl įstatymas draudžia civilinės būklės aktuose rašyti lietuvių kalbos taisyklių neatitinkančius vardus, bet tokių pageidavimų yra patenkinta teisme? Gal reikėtų liberalizuoti vardų rašymo dokumentuose taisykles?.. 

Diskusijoje dalyvavo civilinės metrikacijos įstaigų (toliau CMS) atstovai, kalbininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei teisininkai (ministerijos pranešimas čia). Kokių nuomonių pateikta, kokios pažiūros išsakytos?

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pokalbio pradžioje apibūdino asmenvardžių įrašymo civilinės būklės aktuose pagrindus: pagal įstatymą civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba (6 str. 6 p.), atitinkamai ir vardai civilinės būklės aktuose turi būti rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, be to, turi atitikti asmens lytį, neprieštarauti gerai moralei ir viešajai tvarkai.

Šis apibūdinimas leidžia suprasti, kodėl žmonės, besikreipdami į metrikacijos tarnybas, kartais gauna supaprastintą teisinių reikalavimų variantą: „Klauskite VLKK, jeigu Kalbos komisija leis – mes įrašysime…“ Ir jeigu žmonės kreipiasi, žinoma, kalbinis vertinimas – dėl pageidaujamo vardo (jį suteikiant ar keičiant), pavardės formos, sudarant moters pavardę ar keičiant giminės pavardę (pvz., atsisakant priesagos) – jiems pateikiamas. Kalbinis vertinimas pateikiamas ne tik asmenų, bet ir metrikatorių, ministerijos specialistų prašymu, nes pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 30 punktą „kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados“. Kalbinės išvados teismų prašymu teikiamos dar ir asmenvardžių bylose.

Taigi, sunkumų gauti kalbinį vertinimą nėra: VLKK sekretoriatas atsakymą paprastai pateikia tą pačią ar kitą dieną, keblesniais atvejais, prireikus kolegialios nuomonės ar kitų kalbų ekspertų patarimo, išvadai parengti prireikia kiek daugiau laiko. Bet ar to pakanka asmens pageidavimui įvertinti? Ar asmenvardžio rašymas, registruojant civilinės būklės aktus, tokius kaip vaiko gimimas, vardo pakeitimas, pavardės pakeitimas, gali būti apibrėžtas vien atitikties kalbos taisyklėms atžvilgiu? Akivaizdu, kad toks požiūris pernelyg siauras. Teismas, priimdamas sprendimą įpareigoti CMS įrašyti vaiko vardą Leyla, žinojo, kad įpareigoja atlikti įrašą ne lietuvių kalba, teismo sprendimu lietuvių kalbos taisyklės nebuvo pakeistos – padaryta išimtis, pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad reikalavimas vardą įrašyti lietuvių kalba gali būti netaikomas.

Keblumų kelia būtent nekalbiniai registracijos aspektai, t. y. kokios sąlygos sudaro ar galėtų sudaryti išimtis, kad reikalavimo „įrašyti lietuvių kalba“ galėtų būti nepaisoma. Būtent šiais klausimais metodines rekomendacijas civilinės metrikacijos darbuotojams teikia ne kalbininkai, o Teisingumo ministerija. Būtent jų, apibendrintų ar konkretesnių, galinčių suvienodinti CMS praktiką įvairiose savivaldybėse, trūkumą galėtų padengti rekomendacijų dokumentas. Teisingumo ministerija, paraginta Kalbos komisijos, yra numačiusi 2019 metais „parengti rekomendacijas dėl asmenvardžių rašymo civilinės būklės aktų įrašuose civilinės metrikacijos skyrių darbuotojams“ (Valstybinės kalbos politikos 2019–2022 metų gairių įgyvendinimo priemonių plano 6.3 punktas) ir tikriausiai rengia.

Kas ir kodėl buvo patikslinta Leylos byloje?

Kalbinis reikalavimas – neabsoliutinis. Kokių yra išimčių? Tame pačiame Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte, kuriame pirmiausia nusakyta pagrindinė norma „civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba“, apibūdinta išimtis: „Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Registruojant vaiko gimimą, tėvams pageidaujant vaiko vardą ir (ar) pavardę rašyti pagal tarimą ir (ar) sugramatinant, turi būti pateiktas vaiko tėvų rašytinis prašymas ištaisyti vaiko vardą ir (ar) pavardę.“

Taigi, jei pirminis įrašas atliktas kita, ne lietuvių, kalba, greičiausiai vardas bus nurašytas nesukant galvos. Tokiais atvejais originali vardo forma išsaugoma tam, kad nebūtų sukurta keblumų dėl asmens tapatybės. Jeigu šeima gyvena Lietuvoje, tėvai, paisydami vaiko interesų, žinoma, gali paprašyti užrašyti jį lietuviškai. Lygiai taip pat kaip šeima, nuolat gyvenanti užsienio šalyje, registruodama vaiko gimimą ten, atrodo, gali jo vardą įrašyti pagal tos šalies taisykles, taip pat suaugęs asmuo, nuolat gyvendamas užsienio šalyje, pasikeisti savo vardą. Tais atvejais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiami dokumentai, pagrindžiantys, kad asmens vardas ir (ar) pavardė pakeistas (pakeisti) užsienio valstybėje, ir asmens nuolatinę gyvenamąją vietą užsienio valstybėje ar užsienio valstybės pilietybę patvirtinantys dokumentai, žr. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 91.1  ir 121.1, 91.2 ir 121.2, 24 punktus. Šios nuostatos gana naujos, bet veikiančios tam, kad būtų atsižvelgta į asmenų judėjimo laisvę Europos Sąjungoje. (Beje, ES šalys narės suvereniai nusistato asmenvardžių registravimo tvarką.) 

Byloje dėl teisės įrašyti Leyla pareiškėjams ir advokatui teko pripažinti, kad teismui pateiktame pareiškime buvo netiksliai suformulavę prašymą vardą Leyla „įtraukti į apskaitą“. Į apskaitą įtraukiama tai, kas jau užregistruota, būtent gimimas kitoje šalyje, tada vardas nurašomas iš tos valstybės išduoto dokumento. Kitaip sakant, duotuoju atveju nebuvo pirminio šaltinio – originali vardo forma dar tik turėjo būti sukurta registracijos Lietuvoje metu, taigi pagal Lietuvoje veikiančią teisę, atitinkamai – pagal lietuvių kalbos taisykles.

Laisvių Lalalandas…

Nuostata asmenvardžius rašyti lietuvių kalba – pagrindinė ne todėl, kad ši kalba gražesnė, bet kad ji – oficialioji valstybės kalba. Todėl, kad demokratinėje valstybėje daugumos valia buvo taip apsispręsta, tas įrašyta šalies Konstitucijoje. Taip pat 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ nustatyta, kad „piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus“. 1999 m. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šio nutarimo normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių. (Perrašos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą taisyklės patvirtintos dar 1990 m., iš baltarusių (gudų), lenkų, ukrainiečių – 1991 m.) 

Kitaip sakant, kas nori vardu pabrėžti lietuvišką tapatybę, renkasi tradicines lietuviškas vardų formas – Jonas, Kristupas, Margarita, Vytautas; kas kitokią tautinę tapatybę – renkasi savitus gimtojoje (ne apskritai bet kokioje) kalboje nusistovėjusius vardus, tik jie užrašomi lietuviškais rašmenimis pagal apytikslį tarimą (transkripcijos taisykles). Pagal Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktą ne lietuvių tautybės asmens pageidavimu oficialioji forma gali būti nesugramatinta (vardas – be pridėtinės lietuviškos galūnės), pvz.: Jan(as), Chrystafor(as), Kšyštof(as), Margaryta, Malgožata, Vitaut(as), Vitold(as) (plg. brus. Хрыстафор, lenk. Krzysztof, ukr. Христофор; brus. Маргарыта, lenk. Małgorzata, ukr. Маргарита, brus. Вітаўт, lenk. Witold). Minėtoje vardo byloje buvo paminėta, kad tėvų tautybė ne lietuvių, o baltarusių. Ką gi, iš baltarusių kalbos Лейла – suliet. Leila (iš lenk. Lejla – taip pat suliet. Leila).

Šių laikų tendencija – nepabrėžti tautinio tapatumo. Vadinasi, renkamasi iš vardų, kurie įvairiomis kalbomis rašomi ir tariami panašiai, pvz.: Alma, Lina, Rima, Anita… Pasitaiko, kad nematoma skirties tarp lietuviško ir nelietuviško užrašymo. (Jei metrikatoriui kyla abejonių – jis teiraujasi kalbininkų, jeigu ne – registruoja.) Tarkim, pageidaujama įrašo Amelia, nes „ispanų kalboje vardas, užrašytas su jotu, yra gana neteisingai ištariamas, o tai antroji populiariausia kalba, nenorėtume kad vaikui ateityje tektų drovėtis savo vardo dėl neteisingo jo ištarimo būnant ar laikinai gyvenant užsienyje“. Suprantama, kad šeimai gali būti aktualu, kaip vardas perskaitomas ne tik Lietuvoje, bet ir Ispanijoje. Panašiai rašomų ir tariamų vardų galybė, pvz.: Agata, Almira, Alondra, Amila, Ana, Anita, Eldora, Idalina, Ilima, Indra, Irma, Linda, Magdalena, Paloma, Ramona, Renata, Tamara… Yra iš ko rinktis, kad drovėtis netektų nei Ispanijoje, nei Lietuvoje, mat joto nerašymas prieš galūnę lietuvių kalbos požiūriu – klaida, užrašymas Amelia netaisyklingas, taip pat kaip Maria vietoj Marija, Viktoria vietoj Viktorija, Ispania vietoj Ispanija ar konstitucia vietoj konstitucija.

Ar rastume Lietuvos Respublikos gyventojų registre Amelia? Taip, registre yra įvairiais laikotarpiais, įvairiomis kalbomis užrašytų vardų ir perrašytų iš įvairiose šalyse išduotų dokumentų, pvz.: Agavni, Blanche, Brooklyn, Oonagh, Rebeckah… Yra ir vardų, paprasčiausiai užrašytų su klaidomis, pvz., Vergutia, Kąstytis. (Neabejotina, kad ir kitų šalių registruose visokių variantų pasitaiko.) Išimtiniai atvejai neigiamos įtakos bendrajai vartosenai nedaro, kol jie išimtiniai – dėl išimtinių sąlygų atsiradę, bet jų atsiradimas pastaraisiais metais pastebimai dėsningas: pageidaujamas įrašas pripažįstamas kaip nelietuviškas, bet jeigu toks yra fiksuotas Gyventojų registre (kartais dar paminima vartosena žiniasklaidoje – aišku, joje vartojama įvairių kalbų vardų), tai laikoma pakankama priežastimi tenkinti prašymą dėl užrašymo ne valstybine kalba. Metrikatoriams neaiškumų, kaip dirbti, toliau daugėja. 

Apylinkės teismų sprendimai, teisės specialistų teigimu, nesukuria precedento – tam reikia aukščiausio lygmens teismo sprendimo, bet formuojama „horizontali praktika“. Kitaip sakant, vardai Leyla, Anna nei Margorzata dėl paskirų nurodymų įrašyti juos į civilinės būklės aktą netampa nei lietuviškais, nei norminiais (bet pavyzdys užkrečia). Kalbos komisija negali apskųsti teismo sprendimo, nes yra tik išvadą teikianti institucija. Bylos šalis CMS negali apskųsti sprendimo dėl savivaldybės vadovo viešai pareikštų nuostatų. Ministerija kryžkelėje tarp paramos metrikacijos tarnyboms, rekomendacijų rengimo ir naujų klausimų Konstituciniam Teismui.

Galbūt Suomijoje, kur oficialios dvi kalbos – suomių ir švedų, gali būti lygiavertiškai svarstoma, ar greta variantų Aksel, Axel, nepakenks ir Axl. Tik šį vieną vienintelį Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimą vardų bylose tinka minėti (visi kiti advokatų vardijami atvejai susiję su originalios formos perteikimu). Lietuvių kalba, pavyzdžiui, gali būti Ieva ir Jieva, Diana ir Dijana… Europos Sąjungos teisė iš tiesų nereglamentuoja asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose – šalys narės susivienijusios įvairovėje ir suvereniai kiekviena sprendžia, kiek šie klausimai susiję su kultūriniu ir kalbiniu tapatumu. Atsižvelgiant į judėjimo laisvę ir kitų galimų aplinkybių įvairovę nieko nuostabaus, jei toje pat laiptinėje gyvena Ona iš Viešintų, Ana iš Trakų ir Anna iš Lodzės, o kieme žaidžia Leila ir Leyla, sugrįžusi iš Londono.

Vilniaus miesto apylinkės teismas savo nuožiūra nusprendžia, kad „neigiamo poveikio kalbiniam ir kultūriniam šalies tapatumui“ nėra. Kokių nors ekspertų dėl to neklausia, jeigu kartą paklaustų, paskui nepaliaujamai dar klaustų, ar tas poveikis „pakankamai“ didelis, o gal to poveikio vis dėlto nėra… Lalaila, lalayla… Procesas, tikėtina, išsitęstų lyg dėl klimato kaitos: šyla ar nešyla, kinta ar nekinta… Tik raštingi vaikai kada nors galėtų paklausti: „Kaip drįsote?..“ 

Pastarųjų metų apylinkių teismų, ypač Vilniuje, praktika rodo didėjantį neigiamą poveikį pirmiausia todėl, kad pagal teisės aktus galiojančios normos tampa nebematomos, visuomenei sukuriamas lūkestis, apibrėžtumo nėra, – norų Lalalandas. O kada parlamente ateis asmenvardžių įstatymo projektų svarstymo lala-endas? 

Pusiausvyros tarp norų ir reikalavimo įrašus kurti valstybine kalba pradėti ieškoti verta nuo aiškesnio veikiančių nuostatų apibūdinimo. Akivaizdu, jos negali būti redukuotos iki „jei Komisija leis“, bet ir tam tikrų sąlygų taikymas pageidautinas anksčiau nei teisme.

Autorė yra VLKK Bendrojo skyriaus vyr. specialistė 

Susiję straipsniai:

  1. E. Jovaiša. A. Kubiliaus pasiūlytas nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektas sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu
  2. A. Butkus. Asmenvardžių rašybos donkichotai
  3. O. Aleknavičienė, L. Kalėdienė, R. Miliūnaitė, S. Temčinas. Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose
  4. V. Sinica: Asmenvardžių rašyba nėra opiausia Lietuvos lenkų problema
  5. Valstybinė kalbos komisija neišplėtė siūlomų asmenvardžių rašybos išimčių
  6. Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK
  7. Piliečių iniciatyvinė grupė džiaugiasi kalbininkų parama pateiktam asmenvardžių rašybos projektui
  8. V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
  9. Kalbininkai tarė žodį dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškai
  10. Vyks konferencija „Asmenvardžių rašyba – iššūkiai ir sprendimai“
  11. Valstiečiai ir žalieji raginami nepalaikyti antikonstitucinio asmenvardžių rašybos įstatymo (video)
  12. I. Česnauskaitė. Svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimo problema: ką daryti, kad lietuvinti būtų lengviau?
  13. Seimo Pirmininkė L. Graužinienė: piliečių iniciatyva dėl asmenvardžių rašymo pasuose rodo, kad šis klausimas rūpi visuomenei
  14. Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  15. K. Garšva. Asmenvardžių rašyba: nesąmonės ir prošvaistės
  16. S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės
  17. J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame?
  18. L. Kalėdienė. Kodėl tie kalbininkai tokie senamadiški? (video)
  19. Kviečia diskusija „Briuselis nusprendė – ar tikrai?“
  20. V. Bubnys: Laisvė – vandenynas, kuriame skęstame
  21. Valstybinė kalbos komisija įvertins Seimo svarstomus projektus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose
  22. K. Dambrauskas. 1863 metų sukilimas – daugiau nei vien tik kova už laisvę
  23. Č. Iškauskas. Išmėžkime lietuvių kalbos arklides (pirmadienio mintys) (video)
  24. A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video)
  25. L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą
  26. V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą
  27. R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien
  28. E. Jovaiša. Konservatoriai politizuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymą
  29. D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą
  30. K. Garšva. Trečią kartą kuriama Vilniaus krašto autonomija (tiesioginė transliacija)

Comments 1

  1. Julijonas says:
    1 m. ago

    Pasirodo mūsų laisvė yra nuosavo stuburo laužymas ir ne tik asmenvardžių rašyme.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

2021 01 27
Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

2021 01 19
Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

2021 01 15
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

VLKK neskuba keisti Baltarusijos pavadinimo, kai ir kaip jį keisti kol kas neaišku

2021 01 12
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

2021 01 04
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį
Kalba

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

2021 01 27
Vaikams patinka žiema, tik leiskite ja tinkamai mėgautis
Gamta ir žmogus

Seimo narys L. Jonauskas: Žmonės neturi būti baudžiami už prigimtinę teisę būti gamtoje

2021 01 27
Socialiniai tinklai: ar gali jie būti naudingi?
Lietuvoje

„Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“

2021 01 27
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Užimtumo tarnybos apklausa atskleidė darbdavių nuotaikas

2021 01 27
ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
Gamta ir žmogus

ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

2021 01 27
Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)
Istorija

Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)

2021 01 26
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS
Lietuvoje

Lietuvos pilietybę atkurti siekiantys asmenys tai galės atlikti ir diplomatinėse atstovybėse

2021 01 26
Žmonės ir miškas | gyvasmiskas.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvai – EK įspėjimas dėl miškų nuosavybės ribojimo

2021 01 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažkas ,,akį" žaidžia apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Pajūrietis apie Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai
  • Pajūrietis apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • mociute apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį
  • Seimo narys L. Jonauskas: Žmonės neturi būti baudžiami už prigimtinę teisę būti gamtoje
  • „Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 915; komentarų: 6
  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams peržiūrėta: 840; komentarų: 27
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video) peržiūrėta: 786; komentarų: 15
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus peržiūrėta: 779; komentarų: 6
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai peržiūrėta: 586; komentarų: 1
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“? peržiūrėta: 585; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

by Kristina Aleknaitė
2021 01 27
0
Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

Nors lituanistiniam švietimui užsienyje skiriama nemažai dėmesio, statistiniai duomenys rodo, kad tik 5–6 proc. lietuvių vaikų išeivijoje sistemingai mokosi lietuvių...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 19
12
Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Baigėsi švenčių laikotarpis. Tyliai, susikaupę ir susigūžę sakėme virtualias kalbas, deginome laisvės laužus, namuose žiebėm žvakutes, taip pagerbdami Sausio 13-osios...

Skaityti toliau

Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
2
Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

Ilgai lauktas Sausio 13-osios 30-metis praėjo taip tyliai, lyg nebūtų, ko ir atsiminti: be didelių valstybinių renginių ir garbės sargybų....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Kažkas ,,akį" žaidžia apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Pajūrietis apie Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai
  • Pajūrietis apie K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  • mociute apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Rimantui nauvuoliui apie Sudie, svajonių Amerika

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

O. Voverienė. Lietuva kagėbizmo vorantinklyje (1990 – 2019)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai