Pasitelkus Konstitucinį Teismą siekiama apsunkinti religinių bendrijų valstybinį pripažinimą (14)

Romuvos stovykla | Rengėjų nuotr.

Romuvos stovykla | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 12 d. Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė priimti Seimo narių grupės prašymą ištirti ar Religinių bendruomenių ir bendrijų (RBB) įstatymo nuostata, kad religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje, neprieštarauja Konstitucijos nuostatai „Valstybė pripažįsta <…> kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje“ (KT 43 str. 1 dal.)

Pareiškėjai teigia, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, be kita ko, jos 43 straipsnio 1 dalį, 67 straipsnio 1 dalį, turi prerogatyvą pripažinti netradicinę religinę organizaciją, taip pat atšaukti suteiktą pripažinimą, bet neturi diskrecijos nustatyti tokio specialaus statuso suteikimo sąlygų, kadangi jos yra nustatytos Konstitucijoje. Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies nuostata „Valstybė pripažįsta <…> kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai“ reiškia, kad Seimas turi įgaliojimus pripažinti bažnyčią ir kitas religines organizacijas, bet tik tokias, kurios atitinka dvi sąlygas: turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Pasak pareiškėjos, „įstatymų leidėjo prerogatyva yra tik šių sąlygų egzistavimo nustatymas <…>“.

„Pareiškėjai remiasi KT 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu dėl KT 2000 m. birželio 13 d. nutarimo nuostatų išaiškinimo ir nurodo, kad jame išaiškinta, jog „Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga „turėti atramą visuomenėje“ reiškia, kad atitinkamos bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, taigi negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis. Minėta atitinkamos bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tokia, kad dėl jos nekiltų jokių abejonių. Sprendžiant, ar tam tikrai bažnyčiai, religinei organizacijai suteiktinas valstybės pripažinimas, būtina įsitikinti, kad ta bažnyčia, religinė organizacija tikrai turi atramą visuomenėje. Pagal Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalį taip pat reikalaujama įsitikinti, kad tos bažnyčios, religinės organizacijos mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Jeigu šios sąlygos nėra tenkinamos, atitinkamai bažnyčiai, religinei organizacijai valstybės pripažinimo negalima suteikti.“ Pareiškėjų nuomone, ginčijama nuostata neatitinka šios KT suformuluotos konstitucinės doktrinos, “– rašoma KT išplatintame pranešime.

KT nusprendė, kad ši prašymo dalis atitinka KT įstatymo reikalavimus ir bus nagrinėjama, tačiau KT atsisakė tirti kitą pareiškėjų prašymą, o būtent – ar minėta RBB įstatymo nuostata neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsisakymas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjai nepateikė jokių jų abejones pagrindžiančių teisinių argumentų.

Senojo baltų tikėjimo Romuva vadovė Inija Trinkūnienė, šiuo metu viešinti Indijoje, Alkas.lt telefonu sakė:

Inija Trinkūnienė | Alkas.lt nuotr.

Inija Trinkūnienė | Alkas.lt nuotr.

„Šis Seimo narių grupės kreipimasis nukreiptas tiesiogiai prieš Romuvą. Šios 25 metus galiojančios Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nuostatos niekam neužkliuvo tol kol Romuva nesikreipė į Seimą dėl savo teisių pripažinimo. Lietuvos Konstitucija religinių bendruomenių ir bendrijų pripažinimui jokių laiko cenzų nenumato, o pabrėžia TIK „atramos visuomenėje“ turėjimą. Dabartiniame įstatyme numatytas 25-erių metų laiko cenzas, nustatantis, kad valstybės nepripažinta bendrija po tiek metų nuo pirminės jos teisinės registracijos įgija teisę kreiptis dėl valstybės pripažinimo, nedeterminuoja „atramos visuomenėje turėjimo“ fakto o tik kreipimosi laiką. Taip, KT yra pasisakęs dėl „atramos visuomenėje“ turėjimo sampratos, tačiau jis nesiejo to su religinės bendrijos pirminės teisinės registracijos data. KT kaip ir įstatymas pripažinimo kriterijumi įvardija „atramos visuomenėje“ turėjimą. „Atramos turėjimas“ visuomenėje nėra niekaip susijęs su religinės organizacijos juridinės registracijos data vien jau dėl to, kad vienos ar kitos religinės pažiūros gali gyvuoti ir būti visuomenei priimtinos žymiai anksčiau nei bendruomenei buvo suteikta pirminė teisinė registracija. Teisinės registracijos data yra atskaitos taškas nuo kurio skaičiuojamas laikas kada galima kreiptis dėl pripažinimo, bet ne „atramos visuomenėje“ lygis. Tad atramos visuomenėje turėjimas arba neturėjimas neturėtų būti tiesiogiai siejamas su pirminės teisinės registracijos laiku“.

Į KT kreiptasi, kai atėjo pripažinimo laikas Romuvai

Akivaizdu, kad šis Seimo narių kreipimasis į KT yra nukreiptas prieš Senojo baltų tikėjimo religinės bendrijos „Romuva“ pripažinimo siekį. Dauguma Seimo narių priskiria save Romos katalikų religinei bendrijai, kuri nuo seno kovoja prieš tradicinius prigimtinius Europos ir kitų kraštų tikėjimus, siekdama juos sukrikščioninti. Iš čia ir kyla priešiškas nusistatymas prieš Romuvos religinę bendriją.

Nuosekliausias kovotojo su „pagonybe“ Seime yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos ir katalikų Kolumbo riterių ordino narys Žygimantas Pavilionis. Tai jo atstovaujama Seimo narių grupė, lapkričio 12 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydama ištirti ar Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (RBBĮ) nuostata, kad religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje, neprieštarauja Konstitucijos 43 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Žigimantas Pavilionis | Alkas.lt nuotr.

Žigimantas Pavilionis | Alkas.lt nuotr.

Kreipimąsi į KT pasirašė Seimo nariai: Žygimantas Pavilionis, Jurgis Razma, Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Rasa Petrauskienė, Mantas Adomėnas, Paulius Saudargas, Irena Haase, Irena Degutienė, Ingrida Šimonytė, Sergėjus Jovaiša, Arvydas Anušauskas, Andrius Kupčinskas, Vytautas Juozapaitis, Edmundas Pupinis, Gintarė Skaistė, Stasys Šedbaras, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Antanas Matulas, Kazys Starkevičius, Andrius Navickas, Kęstutis Masiulis, Vytautas Kernagis, Rimantas Jonas Dagys, Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok, Michailas Mackevičius, Česlavas Olševskis, Zbignevas Jedinskis, Remigijus Žemaitaitis, Juozas Imbrasas, Virgilijus Alekna, Egidijus Vareikis.

Jurgis Razma | penki.lt nuotr.

Jurgis Razma | penki.lt nuotr.

Ž. Pavilionio poelgiai ir viešai prieš Romuvą skleidžiamos apkalbos jau peržengė padorumą ir pagarbos žmogui ir valstybei principus. Taip jo elgesį įvertino Seimo etikos ir procedūrų komisija (SEPK), šių metų rugsėjo 11 d. už nekorektiškus pasisakymus prieš Romuvos religinę bendriją Ž. Pavilionį pripažino pažeidus „Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus“ ir įpareigojo Seimo artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje „paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.

Tačiau Ž. Pavilionis viešai pareiškęs, kad nevykdys SEPK sprendimo lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui įteikė skundą panaikinti SEPK išvadą dėl jo žinomai neteisingais pripažintų pasisakymų ir priteisti iš SEPK būsimas bylinėjimosi išlaidas…

V.Aleknaitė-Abramikienė | Wikipedia.com nuotr.

Vilija Aleknaitė-Abramikienė | Wikipedia.com nuotr.

Su Romuva kovas tęsia ir Ž. Pavilionio bendrapartietis Seimo narys, krikščionis Jurgis Razma dar prieš atvykstant Popiežiui Pranciškui į Lietuvą, Seime tyliai įregistravęs „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą“ (XIIIP-2378(2)), kuriuo būtų nustatyta, kad religinės bendruomenės įgytų teisę valstybės pripažinimo prašyti praėjus ne 25-eriems, o 80-čiai metų nuo jų pirminės registracijos Teisingumo ministerijoje. Šias J. Razmos pataisas Seimas jau svarstė šių metų spalio 10. d., tačiau įstatymo projektui buvo nepritarta.

Kita J. Razmos partijos narė, itin uoli krikščionė, buvusi Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, dar 2015 m. siūlė pusšimčiu metų prailginti valstybės įregistruotų juridinių asmenų registre įregistruotų bet valstybės nepripažintų religinių bendruomenių nepripažinimo terminą.

Pripažinta valstybės religinė bendrija yra laikoma valstybės socialinio, dvasinio ir kultūrinio paveldo dalimi.

Seimas valstybinį pripažinimą yra suteikęs 3 krikščioniškoms religinėms bendrijoms: Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai (2001), Septintosios dienos adventistų bažnyčiai (2008) ir Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai (2016).

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Komentuoti: Hm Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: