Grįžtama prie klausimo dėl seksualinių nusikaltėlių registro (5)

Marčinas Romanovskis (Marcin Romanowski) ir Rimantė Šalaševičiūtė | Seimo kanceliarija, D. G. Barysaitės nuotr.

Marčinas Romanovskis (Marcin Romanowski) ir Rimantė Šalaševičiūtė | Seimo kanceliarija, D. G. Barysaitės nuotr.

Siekdami apsaugoti vaikus nuo seksualinių nusikaltėlių, savo šalyje privalome imtis veiksmingiausių priemonių, o tokio tipo nusikaltėlių registras gali būti vienas iš būdų užkirsti lytiniams nusikaltimams kelią – tokia mintimi vakar, gruodžio 2 d.  dalijosi Seimo nariai: diskusijos su Lenkijos institucijų atstovais iniciatorė Rimantė Šalaševičiūtė, buvęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis, VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro atstovė Kristina Mišinienė, Lenkijos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai. Seime vykusioje diskusijoje dalyvavo Lenkijos teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Marčinas Romanovskis (Marcin Romanowski), Baudžiamosios teisės įstatymų departamento direktorė Karina Bednik, Nacionalinio kriminalinio registro Informacijos biuro Analizės ir

plėtros skyriaus vadovė Eva Viniarek (Ewa Winiarek), Nacionalinio kriminalinio registro Informacijos biuro Esminės priežiūros skyriaus vadovas Mateušas Kručkovskis (Mateusz Kruczkowski), Kriminalinės teisės įstatymų departamento Kriminalinės teisės skyriaus vyriausiasis specialistas – teisėjas Bartošas Jakubovskis (Bartosz Jakubowski).

Nuo 2016 m., kai Lietuvoje pradėtos diskusijos dėl tokio registro būtinybės, Lietuvoje jau įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams. Pasak R. Šalaševičiūtės, keičiami įstatymai, sujungiami registrai, numatoma atsakomybė.

„Matysime, kaip įgyvendinamos priemonės veiks, jei tai neduos laukiamų rezultatų, tęsime diskusijas dėl seksualinių nusikaltėlių registro“, – apie registro poreikį sako R. Šalaševičiūtė. Anot parlamentarės, toks registras reikalingas, vertinant tai, kad nuo 2013 iki 2018 m. padidėjo bausmių už seksualinius nusikaltimus skaičius.

„Tačiau prieš tokį registrą pasisakė žmogaus teisių gynėjai ir duomenų apsaugos specialistai, neva registru pažeistume nuteistųjų žmogaus teises. Priimtas sprendimas imtis kitų priemonių – pavyzdžiui, nustatyta prievolė darbdaviams tikrinti, ar asmuo, norintis įsidarbinti į poziciją darbui su vaikais, nėra baustas už seksualinius nusikaltimus. Dar viena priemonė – asmenys, bausti už tokius nusikaltimus, keičiantys gyvenamąją vietą, privalo apie tai informuoti reikiamas institucijas“, – apie jau vykdomas priemones pasakoja R. Šalaševičiūtė.

Buvęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis kategoriškai pasisakė už seksualinių nusikaltėlių registro kūrimą.

„Teises turi visi žmonės. Vaikai turi teisę savo šalyje gyventi saugiai, ir tai rodo Lenkijos pavyzdys“, – sakė J. Bernatonis.

Anot svečių iš Lenkijos, vaikų teisės šiuo atveju tampa svarbesnės už žmogaus teises. Lenkijos teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas M. Romanovskis papasakojo, kad praktiškai seksualinių nusikaltėlių registras Lenkijoje veikia jau porą metų.

„Registras sudarytas iš dviejų dalių: riboto prieinamumo bazės ir viešojo registro. Riboto prieinamumo baze gali naudotis valstybės institucijos, savivaldybių teisėsaugos institucijos ir subjektai, atsakingi už vaikų auklėjimą, globą ir gydymą. Jame skelbiami duomenys apie nusikaltėlius, padariusius itin sunkius nusikaltimus. Viešoji bazė prieinama kiekvienam žmogui. Registras tvarkomas elektronine forma, o už tai atsakinga Teisingumo ministerija“, – pasakojo M. Romanovskis.

R. Šalaševičiūtės teigimu, įdomu ir tai, kad Lenkijoje veikiančiame registre viešai prieinamos baustų už seksualinius nusikaltimus asmenų nuotraukos, kiti asmens duomenys, nenurodant konkrečios gyvenamosios vietos. Tačiau apie savo gyvenamąją vietą tokie nusikaltėliai privalo pranešti tarnyboms, jos tokią informaciją turi.

„Kiek leidžia mūsų duomenų apsauga, turime Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, jis bus sujungiamas su švietimo sistemos ir sveikatos registrais, su Mokesčių inspekcija, kur išduodami leidimai verstis individualia veikla, susijusia su vaikais, jau atliekami paskutiniai darbai. Darbdaviai privalės patikrinti, ar įdarbinamas asmuo nėra teistas už tokio pobūdžio nusikaltimus. Tokio asmens į darbą priimti negalės, o už pažeidimus bus numatyta atsakomybė. Darbdaviai turės periodiškai atlikti patikrinimus, ar tarp dirbančių asmenų neatsirado tokių, kurie jau teisti“, – sako R. Šalaševičiūtė.

Lenkijoje veikiantis registras yra ne tik atgrasymo priemonė, bet ir padeda tirti seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus, moteris ir vyrus. Parlamentarės nuomone, informacija turi būti labiau prieinama ir Lietuvoje, kad žinotume, kas vyksta, ir apsaugotume vaikus mokyklose, ikimokyklinėse įstaigose, globos namuose.

„Reikia siekti apsaugoti vaikus visais įmanomais būdais, tarp jų – grįžti prie svarstymo apie tokio atskiro registro būtinybę“, – teigė R. Šalaševičiūtė.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: