Seime – konferencija apie lietuvybės būklę viešajame gyvenime (tiesioginė transliacija) (8)

„Lietuvybė viešajame gyvenime“ | lrs.lt nuotr.

„Lietuvybė viešajame gyvenime“ | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 6 d., penktadienį, 11 val. Seimo Konstitucijos salėje įvyks konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“. Konferencijoje įvairiais pjūviais bus aptarta lietuvybės istorinė sklaida laike ir erdvėje, taip pat – moderniosios lietuvybės šerdį sudarančios lietuvių kalbos būklė Lietuvos gyvenime.

Konferenciją sudarys dvi dalys. Pirmojoje bus pristatyta lietuvybės raida istoriniu, archeologiniu, antropologiniu, genetiniu ir kalbiniu požiūriu. Antrojoje bus nagrinėjama lietuvių kalbos teisinė padėtis nepriklausomoje Lietuvoje, nagrinėjami atskiri asmenvardžių, vietovardžių, vandenvardžių ir kitų viešųjų užrašų klausimai. Pranešimus skaitys pripažinti Lietuvos mokslininkai, iškiliausi savo tyrinėjimo sričių atstovai – nuo akademikų iki jaunųjų tyrėjų: akademikai Grasilda Blažienė ir Eugenijus Jovaiša, Konstitucijos bendraautorius, teisininkas Liudvikas Narcizas Rasimas, profesorė Rasa Čepaitienė, docentai Filomena Kavoliūtė ir Diegas Ardoinas (Diego Ardoino), mokslų daktarai Vytautas Rubavičius, Laimutis Bilkis ir Daiva Sinkevičiūtė, doktorantas Pavelas Skorupa, Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Donatas Smalinskas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.

„Ne pirmus metus Lietuvos viešajame gyvenime stebime fragmentiškas ir ne visada dalykiškas diskusijas apie lietuvybės vietą mūsų valstybėje XXI amžiuje. Šios diskusijos, nors formuojančios visuomenės nuomonę ir politikų sprendimus, neretai apskritai nesiremia moksliniu požiūriu ar net jį neigia. Šia konferencija norime pakviesti dialogui apie tai, kur prasideda ir iš kokios amžių glūdumos ateina mūsų lietuviškoji tapatybė, o kartu ir kokia jos vieta ir statusas šiandien. Ypatingas dėmesys bus skiriamas lietuvių kalbos kaip svarbiausio tautą ir valstybę telkiančio lietuviškosios tapatybės dėmens situacijai aptarti“, – teigia konferencijos iniciatorius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas E. Jovaiša.

Norintys dalyvauti kviečiami registruotis adresu www.lrs.lt/registracija. Registracija būtina norint įeiti į Seimo rūmus.

Konferencijos „Lietuvybė viešajame gyvenime“ darbotvarkė:

2019-12-06, Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salė (I rūmai, 3 aukštas)

11.00-13.00 Pirmoji dalis (pirmininkauja prof. Arūnas Gumuliauskas)
Lietuvos istorija viešajame gyvenime

11.00-11.10 Konferencijos atidarymas, sveikinimo žodžiai. Ramūnas Karbauskis
11.10-11.25 „Valstybė, tauta ir šiuolaikinė istorijos politika“
dr. Vytautas Rubavičius
11.25-11.40 „Lietuvybės sampratos dabarties didžiuosiuose istoriniuose pasakojimuose“
prof. Rasa Čepaitienė
11.40-11.55 „Valstybinės kalbos politika – dabartis ir ateitis“
Audrys Antanaitis
11.55-12.10 „Istorijos pradžia ir jos vieta Lietuvos istorijoje“
akad. Eugenijus Jovaiša
12.10-12.25 „Lietuvių kalbos istorijos atgarsiai už Lietuvos ribų“
doc. Diego Ardoino
12.25-13.00 Diskusija su pranešėjais

13.00-13.30 Pertrauka

13.30-15.30 Antroji dalis (pirmininkauja akad. Eugenijus Jovaiša)
Lietuvių kalba viešajame gyvenime

13.30-13.45 „Teisinis lietuvių kalbos reguliavimas“
Liudvikas Narcizas Rasimas
13.45-14.00 „Ar vien įstatymai saugo lietuvių kalbą?“
Donatas Smalinskas
14.00-14.30 „Lietuvos vietovardžių, nematerialaus valstybės kultūros paveldo, išlikimo problema“
dr. Laimutis Bilkis, doc. Filomena Kavoliūtė
14.30-14.45 „Viešoji asmenvardžių vartosena: globalizacijos įtaka lietuviškumui“
dr. Daiva Sinkevičiūtė
14.45-15.00 „Lietuvių vandenvardžiai Europos kontekste“
akad. Grasilda Blažienė, dokt. Pavel Skorupa
15.00-15.30 Diskusija su pranešėjais ir rezoliucijos paskelbimas

Kategorijos: Istorija, Kalba, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

8 komentarai

  1. Taip:

    Siūlyčiau ypatingą dėmesį skirti lietuvių kalbos ir kultūros skurdinimo reikalams Lietuvos aukštosiose mokyklose,ypač Vilniaus universitete, o taip pat rusa- ir lenkakalbių mokyklose. Kas nusprendė,kad Lietuvos mokyklose anglų kalbos klasėje negali būti daugiau negu 11 mokinių,tuo tarpu lietuvių kalbos mokosi 30 mokinių klasėje ?

  2. Žemyna:

    Dėl bėgimo į ŽR – tai buvo dezinformacija – patikrinau alkiukų budrumą

  3. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

    Tai – svarbiausia ir labiausiai apleista tema Tautai ir Lietuvai. Kai milijonas (pusė visų Lietuvos !!!) darbininkų išvaryta svetur, neišjungtų komunistų partinių gaujų (Tautos žudikai) Lietuvos naikintojai mulkinančiai pavadina juos pasaulio lietuviais, kad gesinti Tautos burbėjimą (bruzdėjimą, sukilimą). Taip gražiai mes pavadinti esam “nuraminti”, “pamaloninti” ir “patenkinti”, nors tikrovėje juk svetur gyvenančius lietuvius lietuviais pavadinti yra gėda, kai jie lietuvių kalbą naudoja tik virtuvėse, kai jų vaikai lanko tik svetimšalių kalbų mokyklas. L gaila, kad mes praskystam ir susileidžiam tokiam Tautos žudikų gražbyliavimui. Galima būtų suabejoti tuom kaip pavadinti politikai, bet juk neįgalūs tvarkytis ūkyje politikai l lengvai bent jau padarytų sąlygas išvykusiųjų vaikams mokytis lietuvių kalbos visagalio interneto dėka, o kai to nėra, galima drąsiai teigti, kad 30 metų, seime politikai užsiiminėjo Tautos (lietuvybės, Lietuvos) t_y_č_i_n_i_u naikinimu.

  4. Algimantas:

    Tauta taip naikinama buvo tik prie Stalino. Kodėl aukščiausi valdžios pareigūnai bijo rašyti savo biografijų ……?

  5. Tvankstas:

    Truputėlį galėjau pasiklausyti, viliuosi rasti vėliau įrašą, pasileisti. Širdgėla begalinė dėl kasdienio lietuvių kalbos, lietuvių tautos ir Lietuvos naikinimo, sąžiningų žinovų žodis lyg vaistai širdžiai.

  6. Atsibuskim, lietuviai:

    Pagal dienotvarkę žadėta ir nepaskelbta rezoliucija. L blogai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: