Pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos deklaracija dėl glaudesnio bendradarbiavimo švietimo srityje (19)

Pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos deklaracija dėl glaudesnio bendradarbiavimo švietimo srityje | smm.lt nuotr.

Pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos deklaracija dėl glaudesnio bendradarbiavimo švietimo srityje | smm.lt nuotr.

Lapkričio 20 d., Varšuvoje, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos Respublikos nacionalinio švietimo ministras Dariušas Piontkovskis (Dariusz Piontkowski) pasirašė deklaraciją „Dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijos Respublikoje švietimo“.

Deklaracijoje abi šalys įsipareigoja labiau bendradarbiauti švietimo srityje: rengiant ir pritaikant vadovėlius, rengiant kvalifikacijos tobulinimą mokytojams, stiprinant pagalbą mokykloms, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir kt.

„Šis dokumentas bus tvirtos ir aiškios gairės, kaip mums gerinti lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ugdymo kokybę. Įsipareigojimai aprėpia beveik viską: ir ugdymo sąlygų gerinimą, aprūpinimą vadovėliais, mokymo priemonėmis, ir mokytojų kvalifikaciją, ir nuolatinę ugdymo stebėseną, rezultatų stebėjimą. Kitas žingsnis bus – parengti darbo planą, sukonkretinantį deklaracijoje numatytus tikslus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Dokumente, be kita ko, abiejose šalyse susitariama aprūpinti mokyklas gimtųjų kalbų vadovėliais, užtikrinti vadovėlių ir papildomų mokymo priemonių finansavimą. Lenkijoje besimokantiems lietuviams mokiniams būtų finansuojamas lietuvių kalbos, istorijos, kultūros ir Lietuvos geografijos vadovėlių įsigijimas. Taip pat bus rengiami nauji vadovėliai, skirti tautinių mažumų mokykloms, o mokytojams rengiami mokymai, kaip veiksmingai dirbti su naujais vadovėliais ir mokymo priemonėmis.

Dokumente įrašyti susitarimai sistemingai stebėti lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ugdymo kokybę, nuolatos apibendrinti rezultatus. Abi šalys bendradarbiaus užtikrindamos brandos egzaminų tinkamą terminijos, taisyklingos kalbos ir suprantamų formuluočių vartoseną.

Iki 2020 m. kovo 1 d. bus parengtas planas, kaip įgyvendinti deklaracijos nuostatas. Lietuva ir Lenkija įsipareigojo sukurti darbo grupę, kuri būtų atsakinga už deklaracijos nuostatų įgyvendinimą, ir ne rečiau kaip kartą per metus keistis informacija apie rezultatus.

Deklaracija parengta atsižvelgiant į 1994 m. Vilniuje sudarytos Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties nuostatas, 1998 m. pasirašyta abiejų vyriausybių sutartimi dėl bendradarbiavimo, pernai lapkritį Vilniuje pasirašyta Lietuvos Respublikos ugdymo plėtotės centro ir Lenkijos Respublikos švietimo plėtros centro deklaracija dėl bendradarbiavimo švietimo srityje, taip pat lenkų tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijos Respublikoje švietimo grupės darbo rezultatus.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Užsienio lietuviai, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

19 komentarų

  1. Antanas:

    Piktybiškai ignoruojama LR Konstitucija! Joje parašyta tik apie tautines bendrijas ir nė vieno žodžio nėra apie tautines mažumas, nes Lietuvoje tokių nėra. O koks gi skirtumas, paklausite? Didelis! Tautinės mažumos turi daugiau teisių negu tautinės bendrijos. Taigi, tautinė mažuma, pvz., yra Lenkijos lietuviai, gyvenantys savo etninėse žemėse, kurios kadaise buvo Lenkijos aneksuotos. O kokia Lietuvos teritorijos dalis priklauso nelietuviams, kuri buvo Lietuvos aneksuota? Rusai, gudai (baltarusiai), žydai, totoriai, karaimai, romai (čigonai), vokiečiai ir t.t. yra atvykėliai ir gyvena lietuvių (!) etninėse žemėse, taigi jie niekaip negali būti tautinės mažumos. Kas liečia taip vadinamus Lietuvos lenkus (Polacy na Litwie), tai vertėtų pasiskaityti a/a akad. Zigmo Zinkevičiaus bei a/a Lenkijos kalbininkės Halinos Turskos publikacijas apie tai, kokie “lenkai” gyvena Pietryčių Lietuvoje ir kokia “lenkų” kalba jie šneka. Taigi, kaip
    sakoma, būkim biedni, bet teisingi.

    • Antanas:

      P. S. Čia deklaracija, tipo, jeszcze Polska nie zginęła? Dobrze, panowie! 🤗

    • Atmintis:

      Taigi, kaip sakoma, būkim biedni, bet teisingi. Ir kur gi ta tiesa, kai vargšas ir žioplas niekada nebuvo teisus prieš turtuolį, juk ir posakis – už teisybę nakvynės negausi. Bet tariam – tiesos, tiesos, o gal galima susitaikyti ir be jos, juk saldus melas visada malonesnis už šašuotąją. Taip ir gimsta neteisybė, kas meluojam patys sau (apsimetę, jog tai diplomatija) ir prasideda mūsų susvetimėjimas, tikrųjų vertybių praradimas. Betgi, regint tokią neteisybę, atsibudęs iš sapno – pajunti, jog kažkas kaupia jėgas ir milžinu pavirsta ir be istorinių, teisinių bei dvasinių stabdžių įgauna pavojingą pagreitį. To nepridėsime prie biednioko lemenimo apie šventų teisybės paieškų. Kai tiek daug pradingo tamsoj, kurios viršūnėj tik kaip šviesos vilnis 2008 m. prezidento V. Adamkaus mintys, jog šiandien: „labiausiai reikia tikrų ir tvirtų idealų, kad nesusinaikintume, neužmirškime tikrųjų vertybių, nenuvertinkime kiekvieno iš mūsų asmeninio ryšio su istorija ir šių dienų realybe. Antraip dar ilgai gaišime laiką antraeiliams dalykams, galvodami, kad tai iš tikrųjų svarbu”.

      • Žemyna:

        Tikrai taip – smulkmenos neturi tapti užkarda kelyje į ateitį. Tik kodėl V.A. toks liūdnas tūnojo savo suole lenkų prezidento Dūdos prakalbos metu? Kad kaimynė niekaip TŲ ANTRAEILIŲ smulkmenų neatsisako?
        Pvz., PL prezidentas neliepia Vilnijos ,,lenkams” pasekti jo (ir ne jo vieno iš jų politikų!) asmeniniu pavydžiu – būti lojalia tautos, kurios valstybėje gyvena, dalimi? Juos jis ragina priešintis, elgtis priešingai, negu jis 🙂 . Jis pats savo PROTĖVIŲ GIMTĄJA kalba net to vieno sakinio tiksliau ištarti nepajėgė, nors lenkai turi kietąją L ir kt..
        Sutartyje neturi būti mikroskopu neištyrinėtų smulkmenų, nes ilgainiui išaiškėja, jog tik tu pasirengęs kažką antraeiliu dalyku laikyti. O kita sutarties pusė būtent dėl jos tau gerklę perkąs, būtent čia slypi jos klasta, būtent jai ji svarbiausią reikšmę teikia, per ją tave žagins kiekviename žingsnyje ir vis tavo valstybingumą silpnins!
        Apsaugok, Viešpatie, nuo draugų!

  2. Tai nelygiaverčiai bendradarbiavimo mainai. Pagal teisinį statusą lietuviai – Punsko, Seinų, Suvalkų, Augustavo vietovėse yra tautinė mažuma, kai lenkai “na Litwe” pagal Konstituciją tokio statuso Lietuvoje neturi. Tai viena. Antra, skirtumai pagal kiekius – lietuvių Lenkijoje apie 5 tūkst., kai lenkų “na Litwe” – apie 200 tūkst. Taigi išlaido, tenkančios Lietuvai pagal sutartį, yra 400 kartų didesnės negu Lenkijai.
    Be to, demokratiškai valdant tokios strateginės sutarties turinys privalėjo būti paskelbtas viešai ir visapusiškai politiškai svarstomas visuomenėje. “Valstiečiai” kaip paprastai ir šįkart nei demokratijos, nei Konstitucijos nepaiso ir pripuolę prie valdžios elgiasi nelyginant Maskva 1940 m. su Lietuvos inkorporavimu į Sovietų Sąjungą. Visos viltys – kitas Seimas,- kad “valstiečių” lenkizacijos procesai bus padėti į stalčių ir Lietuvos politika bus sugrąžinta prie Vasario 16 -osios skelbto suverenumo, nutrauktos istorinės valstybiškos raizgalynės su Lenkija laikymosi.
    Suprantama, visų pirma naujajm Seimui bus būtina pranešti Lenkijai, kad 1994 m. bendrumo su Lenkija sutarties Lietuva toliau netęsia. Tokią dabar palankią tarptautinę padėtį Lietuva privalo panaudoti savo atskiram nuo Lenkijos valstybingumui įtvirtinti, o ne ir toliau kuistis Lenkijos valstybingumo brūzgalyne…

    • Žemyna:

      Ir ne tik pagal mūsų Konstituciją, bet ir pagal tarptautinę teisę – pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją (TMAPK) jie – ne mažuma.
      JOKS okupacijos palikimas neturi jokių teisių buvusioje okupuotoje teritorijoje, juolab privilegijų prieš buvusią okupuotą tautą ir žemę. Nei ,,kietasis”, nei ,,minkštasis” palikimas! Jų reikalavimas – įžūlus putinizmas.
      Pykstame ant Putino, kad įžūliai elgiasi, bet nematome, jog strateginiausioji TĄ PATĮ daro – abi kaimynėlės viena nuo kitos neatsilieka.
      Tomašiniai teisinasi visada čia gyvenę? Tada JUOLAB jie ne mažuma, jie, kaip ir prie sovieto, ir anuomet prie lenko AFERĄ suka, žiūri, kaip čia geriau prisitaikius, daugiau naudos iš to apturėti (o dorajai katalikiškai Varšuvai tas sukčiavimas labai tinka…). Prie bolševikų stojo į jų partiją, rašėsi baltarusiais, o prie lenko stojo į lenkų ,,partiją”. Tieskite raudoną kilimą MELUI ir ĮŽŪLUMUI.
      Lenkų kalba yra OKUPACIJOS palikimas, o pretenzijų į okupacinį palikimą Tarptautinė teisė NEPRIPAŽĮSTA, nes, ją pripažinus, išsivadavimas iš jos būtų tik popierinis, NE REALUS, būtų tik APSIMETIMAS, jog išsivadavome. Plėšrūs nasrai kaimynystėje mūsų ir toliau tyko.

      • Ne Putinas, ne “tomašiniai” Lietuvą valdo, o pačių jau 20 metų netinkama tvarka renkama vasališka Lenkijai valdžia, taigi ji ir spaustina dėl tarnavimo “kresinei” Lenkijos politikai veiksmų, konkrečiai šiuo atveju dėl ministro sudarytos sutarties, dėl to, kad nenutraukiama Lietuvos suverenumą varžanti 1994 m. bendrumo su Lenkija sutartis. LRT spaustina dėl to, kad ši ministrų sutarties turinio nenušvietė iki jos pasirašymo, neinformavo ką dėl tokios politikos mano visuomenė. Čia pozityvaus veikimo kryptis, o ne “plūdimaisi” ant Putino ar “tomašinių”… Kada tai suprasime?…

  3. Žemyna:

    Mieli svečiai paliks prezidentą su makaronais ant ausų?
    ,,Katalikiškajai kaimynei mušant kumščiu… ne sau per krūtinę ir kartodajant: ,,Tu esi kaltas, kaltas, kaltas”, jis štai tokia kaina sumokėjo už tai, ką jau seniai strateginiausioji ant lėkštutės su atsiprašymais PRIVALĖJO pateikti aneksuotiems lietuviams?
    Žodžiu, prezidentas, nepaisydamas nei TT, nei TMAPK, ĮTEISINO ,,minkštąjį” okupanto pasilikimą čia ir šio krašto faktinį VALDYMĄ. Belieka tą patį su Putinu pasirašyti.
    Ar nesikartoja tarpukario pabaigos scenarijus su ano meto ,,amžinos draugystės” parašais???

  4. jo:

    Tokia deklaracija nuo pat pavadinimo yra antikonstitucinė, antilietuviška ir atspindi Lietuvos valdžios protinį neįgalumą arba Lietuvos išdavystę, kadangi paistoma apie kažkokią tariamą „lenkų tautinę mažumą“ Lietuvoje. Kitataučiai Lietuvoje nėra tautinės mažumos, nes į Lietuvos sudėtį neįeina jokia kitų tautų teritorija. Todėl ir Konstitucijoje kalbama apie kitataučių tautines bendrijas. Įdiegti Lietuvoje lenkų tautinę mažumą yra Lenkijos agresyvios politikos dalis. Deklaracijoje kalbama, kad dalis Lietuvos švietimo yra perleidžiama reguliuoti Lenkijai, kas faktiškai reiškia slenkančią hibridinę Lietuvos okupaciją. Lietuva vis dar neatsikratė ankstesnių okupacijų paliktos segregacinės švietimo sistemos, kai kitataučiai vaikai ugdomi užsienio kalbomis atskirose nuo lietuvių mokyklose – į Lietuvą neintegruotų svetimšalių auginimo rezervatuose. Tokia išdavikiška deklaracija bus pretekstas Lenkijai agresyviai bliauti, kai kada nors Lietuva susipras atsikratyti okupacinio segregacinio švietimo ir pereiti prie vieningos, visiems Lietuvos vaikams skirtos švietimo sistemos vien valstybine kalba, kaip tai jau daroma net labiau už Lietuvą demografiškai suniokotoje Latvijoje.

  5. Simptomiška šiuo atveju yra ir tai, kad dėl Konstitucijai prieštaraujančių ministro deklaruotų įsipareigojimų tyli “Talkos” klubas, “Vilnijos” draugija, kurie yra prisiėmę pareigą dėl lietuvių kalbos ir lietuvybės puoselėjimo, pagaliau kurgi Seimo parlamentinės kontrolės balsas dėl Konstitucijos, įstatymų nuostatų laikymosi valstybės valdymo praktikoje ministro deklaruotų įsipareigojimų prasme. Jo nė vienu, nė kitu atveju negirdime… Nėra ir LRT iniciatyvos kelti visa tai į viešumą. O kai dar Nausėda pareiškia, kad tuos “gerus santykius” su Lenkija “net bijo sugadinti”, tai kur tokios bailės Lietuvos valdžios yra atsidūrusios santykių Lenkijos atžvilgiu, ar ne tame pačiame tarpukario Smetonos politikos vestame savanaudžiame tūnojime valdžioje, privedusiame prie valstybės žlugimo…

    • jo:

      Maniau, kad prie Lietuvos valstybės žlugimo privedė Molotovo-Ribentropo paktas ir sovietų agresija bei okupacija, o va paskaičius tokį Vilną paaiškėja, kad sovietai – nekalti, pasirodo Smetona prie to privedė… Tais metais ir daugiau valstybių buvo okupuotos (t.y. „žlugo“) – tikriausiai irgi pačios (jų prezidentai) kaltos dėl „žlugimo“?

      • O kur Smetonos šautuvas buvo?… 1938 m. kovo Lenkijos ultimatumas Lietuvai. Užuot atstačius šautuvą – Smetona kapituliuoja prieš Lenkiją. Ta kapituliacija prieš Lenkiją, pasak Mykolo Romerio, jau buvo pirmasis žingsnis į valstybės žlugimą. Nors dar tada jokiu Molotovo – Ribentropo paktu net nekvepėjo. 1939 m. spalio pradžia. Akivaizdu, kad apie to pakto slaptųjų protokolų egzitavimą Smetonai dar negalėjo būti žinoma. Taigi tas paktas taip pat ne prie ko. Tačiau sovietų agresyvumas paskelbus karą Lenkijai ir jų kariuomenei atžygiavusiai prie demarkcinės linijos jau buvo faktas. Tad užuot į Sovietų sutarties siūlymus atstačius ginklus – spalio 10 d. su jais sudaroma savitarpio pagalbos sutartis, pagal kurią įleidžiama į Lietuvą 20 tūkst. sovietų kariuomenės, dislokuojant ją 5 karinėse bazėse. Kas tolygu okupavimui, nes nuo ko čia tada Lietuvai buvo reikalas saugotis – Lenkijos nebėra, Sovietai su Vokietija – viena ranka!?… Tad nesipriešinus spalio sutarties sudarymui faktiškai buvo žengtas lemiamas žingsnis į valstybės žlugimą. Dar pasipriešinti buvo privalu net ir 1940 m. birželį. Tačiau… Kas dėl kitų valstybių žlugimo, tai pvz., Suomija atstatė sovietams šautuvą ir savo valstybingumą apgynė ginklu. Beje, 1919 metais nuo sovietų ir Lietuva buvo apsigynusi ginklu. Tiek nuo Lenkijos, tiek vėliau nuo Sovietų valstybinis Lietuvos suverenumas be jokių išlygų privalėjo būti ginamas ginklu. Kito kelio valstybėms į išlikimą nėra. Ši šventa pareiga nepteisinamai Smetonos valdžios nebuvo vykdoma.

  6. Žemyna:

    1-as žingsnis – PL TV kanalai, transliuojami už MŪSŲ pinigus. Tik itin „šviesūs politikai” supranta, kaip ji reikalinga „mužikų tautai”. Todėl pinigėlio tam nešykštėjo – juk ne iš savo kišenės. Tskant, kainavo, tai kainavo, bet įtaisėme… kaimynei dar platesnę landą į žmonių sąmonę.
    2-as žingsnis – nusikratėme švietimo. Tai pačiai kaimynei perdavėme. Sumokėsime, savaime aišku.
    O tuo tarpu čia rūpinamės tolesniu tautos bukinimu per savo TV. Kad galutinai paverstume mužikais, tikinčiais ponais iš už sienos, kuriems rūpi tik pašaras ir dar keli gyvūnėlių poreikiai. Svarbu tik vis priminti, jog tai „europietiška, vakarietiška ir šiuolaikiška”.
    Muzikologas R.Gučas: Tokia televizijos estetika skatina pakrikimą
    – respublika.lt/lt/naujienos/pramogos/zvaigzdes_ir_zmones/muzikologas_rgucas_tokia_televizijos_estetika_skatina_pakrikima/

  7. „Talka” išgirdo Kažin pastabą?:

    ………………………………………………KONFERENCIJA
    ……………………………………Lietuvybė viešajame gyvenime
    ………………………………………..2019-12-06 (penktadienį),
    ………………Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salė (I rūmai, 3 aukštas)

    11.00-13.00 Pirmoji dalis (pirmininkauja prof. Arūnas Gumuliauskas)
    ……………………Lietuvos istorija viešajame gyvenime
    11.00-11.10 Konferencijos atidarymas, sveikinimo žodžiai. Ramūnas Karbauskis
    11.10-11.25 „Valstybė, tauta ir šiuolaikinė istorijos politika“
    ……………………dr. Vytautas Rubavičius
    11.25-11.40 „Lietuvybės sampratos dabarties didžiuosiuose istoriniuose pasakojimuose“
    ……………………prof. Rasa Čepaitienė
    11.40-11.55 „Valstybinės kalbos politika – dabartis ir ateitis“
    …………………..Audrys Antanaitis
    11.55-12.10 „Istorijos pradžia ir jos vieta Lietuvos istorijoje“
    …………………..akad. Eugenijus Jovaiša
    12.10-12.25 „Lietuvių kalbos istorijos atgarsiai už Lietuvos ribų“
    ……………………doc. Diego Ardoino
    12.25-13.00 Diskusija su pranešėjais
    13.00-13.30 Pertrauka

    13.30-15.30 Antroji dalis (pirmininkauja akad. Eugenijus Jovaiša)
    ……………………Lietuvių kalba viešajame gyvenime
    13.30-13.45 „Teisinis lietuvių kalbos reguliavimas“
    ……………………Liudvikas Narcizas Rasimas
    13.45-14.00 „Ar vien įstatymai saugo lietuvių kalbą?“
    …………………..Donatas Smalinskas
    14.00-14.30 „Lietuvos vietovardžių, nematerialaus valstybės kultūros paveldo, išlikimo problema“
    …………………..dr. Laimutis Bilkis, doc. Filomena Kavoliūtė
    14.30-14.45 „Viešoji asmenvardžių vartosena: globalizacijos įtaka lietuviškumui“
    ……………………prof. Daiva Sinkevičiūtė
    14.45-15.00 „Lietuvių vandenvardžiai Europos kontekste“
    ……………………akad. Grasilda Blažienė, dokt. Pavel Skorupa
    15.00-15.30 Diskusija su pranešėjais ir rezoliucijos paskelbimas

    Registruotis – lrs.lt/registracija

    Būtų gerai, jei galėtų bent į diskusijų laiką ateiti tie, kas turėtų klausimėlių LT ir sostinės valstybinės kalbos angelams sargams ( Antanaičiui, Smalinskui, kone nuo pirmųjų seimūnavimo dienų tautiškumui kelius atverti turėjusiam Karbauskui, gal ir Gumuliauskui. Jei šių ponų diskusijų metu nebus, tai konferencijos rengėjai galės jiems juos perduoti, o jie galės vėliau įrašyti savo atsakymus į klausimus, o „Alkas” ir kt. galės jų atsakymų vaizdo medžiagą čia įdėti? Na, žodžiu, nepalikti jiems galimybės išsisukti nuo atsakymų.

  8. Vidinis Balsas:

    Dvidešimt dvejus metus užsitęsusią draugystę vokiečiai nutarė nutraukti po to, kai į Torgau miesto įkūrimo metines atvykęs Stšegomo meras Zbigniewas Suchyta su pavaduotojais girti nusiaubė ir apdergė viešbučio kambarius. Išvykus lenkų delegacijai viešbučio darbuotojos rado ne tiktai apgadintus baldus, bet ir išmatomis apdergtas lovas, grindis, net sienas. „Tie žmonės buvo visiškai girti, valyti jų nusiaubtus kambarius buvo didžiulis pažeminimas, to savo darbe niekada iki tol nebuvau patyrusi“, – Vokietijos dienraščiui „Torgauer Zeitung“ pareiškė minėto viešbučio tarnautoja.

    Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/2019/12/06/news/miestu-draugyste-nutrauke-mero-siautejimas-viesbucio-darbuotojos-rado-apgadintus-baldus-ir-ismatomis-apdergtas-lovas-12814472/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: