A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (10): Pušų g. 43 / Birutės g. 15 (0)

Vilnius, Žvėrynas, Pušų g. 43 | Birutės g. 15 | A. Stabrausko nuotr.

Vilnius, Žvėrynas, Pušų g. 43 | Birutės g. 15 | A. Stabrausko nuotr.

Šis namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Kultūrinė vertė – architektūrinė: autentiška autorinė koncepcija, planinė struktūra, tūrinės konstrukcijos, fasadų dekoro elementai, stalių gaminiai. Objektas taip pat vertingas Lietuvos architektūros vystymosi istorijos požiūriu, – tebeturime gyvą XX amžiaus pradžios medinės architektūros  faktą, kaip ir Vytauto g. 34, 49 bei kitais panašiais atvejais, matome originalą, o ne atvaizdą architektūros vadovėliuose ir nuotraukose.

Šis moderno stiliaus namas, kurio autorius – architektas Antonas Filipovičius-Dubovikas, pastatytas 1912 m. Jis dviejų aukštų, sienos rąstų, horizontaliai apkaltų dailylentėmis. Planas laužytos konfigūracijos, asimetrinės kompozicijos. Beje, tai dar vienas  (kaip ir Vytauto g. 34, 39, 49) išlikęs pirminės žydros spalvos namas, nors šis (kaip ir Vytauto g. 51 namas iki restauracijos 2017 m.) lopais „žaliuoja“. Statytas kaip vasarnamis. Nuo pokario ir iki šiol – gyvenamasis namas. 2001 m. buvo septyni butai.

Kelios namo apžvalgos pozicijos

Pirmojoje nuotraukoje – žvilgsnis į namą iš Pušų g., iš pietryčių: aiški simetrija pietų fasade ir  hiperbolizuota asimetrija rytų fasade. Pastarasis fasadas horizontaliai tūriškai „laiptuotas“ (2 nuotr.). Jo konfigūracija žvilgsniui labai neįprasta ir sudėtinga. Čia plati veranda, o kampe, iš šiaurės pusės, prišlieta įspūdinga tūrinė laiptinė ir viduryje, centre, per visą namo aukštį atsikišęs, sakytume, kaip ir savotiškas rizalitas. Ir labai „sauso“ stiliaus (kraštutiniškai supaprastinta) terasa antrajame aukšte. Fasado dešiniosios pusės tūrinė „perkrova“: iš pirmo žvilgsnio lyg ir persūdyta tūriais, formų įvairove, bet funkciškai čia viskas labai reikalinga, o fasado kompozicija išspręsta neginčytinai originaliai.

Pažvelkime iš pietvakarių (3 nuotr.): šioje apžvalgos pozicijoje analogiškas pietų ir vakarų fasado (simetrijos ir tūrinės asimetrijos) santykis, kaip jau aptartasis, pietų ir rytų. Tik vakarų fasado tūriškumas ir asimetrija visai kitokia vaizdine ir šiek tiek kitokia utilitarine –  paskirties, tarnybine – prasme. Na, čia taip pat yra įėjimas į laiptinę iš pietų pusės vakariniame namo gale (kaip kad ten verandoje įėjimas iš pietų) ir kampe, taip pat  iš šiaurės pusės, tūrinė laiptinė. Ritmai tarsi moderniame eilėraštyje, keisti, gal iškreivinti, bet ritmai.

Ketvirtoje nuotraukoje – pietų fasadas en face: centrinės fasado dalies simetrija, kurią labai akcentuoja namo frontonas, o dar ir stilingi, tad atkreipiantys dėmesį, abipus prie frontono priartinti dūmtraukiai

Persikelkime į priešingą, nei mes buvome pirmuoju atveju (1 nuotr.), apžvalgos tašką, pažvelkime iš Birutės gatvės,  iš šiaurės vakarų (5 nuotr.). Namas statytas raižytame reljefe, stovi Pušų gatvės dešiniosios pusės aukštumėlėje, o reljefas pietvakarių pusėje leidžiasi žemyn į upės slėnį.

Pietų fasado durų ir langų kompozicija

Laukujos durys ne masyvios, kaip tais laikais buvo labiau įprasta, o vėjo varstomos, lengvos, atitinkančios namo paskirtį – vasarnamis. Patrumpinti šoniniai apvadai; namo statybos laikotarpiu tai nebuvo dažnas reiškinys: Pušų g. 22, Simono Moniuškos g. 46. Dažniau apvadų apatiniai galai profiliuoti geometrinėmis figūromis (Dionizo Poškos g. 28, 38, Lenktoji g. 30, Treniotos g. 25, 26, 31, 38 bei kt.). O čia buvo sumanyta visą dėmesį skirti kitkam.

Duryse daug stiklo, o medžio minimaliai (turima omeny ne tiek medžiagos prasme, labiau – formų, vaizdo). Originalus dekoras iš pirmo žvilgsnio čia kaip ir nepastebimas, nekrentantis į akis. Sukurta durų ir viršdurio stikliukų formų dekoratyvi (ornamentinė) kompozicija, pagrįsta horizontalia simetrija (6 nuotr.). Dekoratyvi stiklų forma. Stiklai arkiniai, kvadratiniai ir daugiakampiai. Bet čia svarbiausia jų kompozicija.

O dar svarbesnė durų ir langų kompozicija. Pirmiausia, sąsaja su langais šalia durų, artimiausiais. Juose –  durų horizontalaus ritmo tąsa (7 ir 8 nuotr.).

Už dviejų tarpsnių langų – didesni, vadinamieji trilijaniniai langai, trijų tarpsnių. Beje, trilijaninių langų pavyzdžių Žvėryne nedaug (kitų ir forma kitokia, kitoks elementų santykis: Vytauto g. 27, 29, 49, Lenktoji g. 17). Čia pastebime akivaizdžią langų formų sąšauką su viršdurio formomis (9 ir 10 nuotr.). Stiklų kampuose išliko medinės profiliuotos rozetės, todėl pridedame dar kelis fragmentus stambiu planu, kad galėtume įsižiūrėti į šias savitas detales, į stilingo lango fragmentus, įsižiūrėti, kaip čia kas buvo padaryta, nors po to gyventojų ne kartą grubiai užlipdyta dažais (11 – 13 nuotr.).

Santūri ši estetika. Labai saikinga, netgi sausa, pabrėžtai racionali. Ir svarbiausias vaidmuo čia skirtas būtent stiklui: durų ir langų segmentų formoms, išdėstymui, tarpusavio darnai. Čia šios raiškos neužgožia ne vienam Žvėryno namui būdingos ornamentų juostos, girliandos ir net kaskados. Namo projekto autorius išsakė, ką galima padaryti, akcentuojant stiklo elementus. Antono Filipovičiaus-Duboviko sukurtiems namams būdinga, kad stiklo elementai juose yra pastebimi, akcentuoti. Pastaruoju atveju dėmesį atkreipia ir stiklų formų įvairovė: nuo kvadratėlių, stačiakampių iki daugiakampių (net 12-kampių ir 16-kampių), lenktų formų ir arkinių (duryse).

Pietų fasado stiklų kompozicija,  simetrija gyventojų jau suardyta, – turime omenyje tris šio fasado langus. Jų struktūra pakeista, nebėra autentiško stiklų segmentų išdėstymo (14 nuotr.). Pietų fasado centrinė dalis išryškinta trikampiu frontonu. Santūri frontono švieslangio apvadų apdaila (15 nuotr.).

Antrojo aukšto langai be dekoro elementų.

Šiaurės fasadas

Šio fasado centrinė dalis įgilinta ir virš jos čia iškeltas tūrinis mansardinis stoglangis su trikampiu frontonu (16 nuotr.). Stoglangis centruotas, taigi yra kompozicinė ritmiška atsvara pietų fasado frontonui Ši vieta  sutvirtinta pasparomis (17 nuotr.).

Centrinėje dalyje simetrijos, kaip kad pietų fasade, nėra. Durys įrengtos ne centre, jos patrauktos į šoną. Beje, šios durys nebe pirmykštės, pakeistos. Langai be dekoro elementų.

Tūrinės laiptinės

Šio namo stilistika sausa, spręsta racionaliai, be jausmingų grožybių (širdelių, gulbių), be ornamentų. Taip ir laiptinė vakarų fasade (18 nuotr.): lyg ir nieko ypatingo. Taip, nieko nepaprasto. Bet mintyse atimkime šią laiptinę ir išvysime, kaip viskas vizualiai subliūkšta, nes kiekvienas elementas čia yra reikšmingas kompozicijos dėmuo. Pagalvota ir apie nuolaidų aplinkos reljefą. Linijų ir formų darna, kiekvienam elementui tik ta vieta, o ne kita. Ir tas šešiakampis langas virš laiptinės, netgi balkoną kitapus laiptinės parėmęs stulpas, jo vertikalus brūkšnys – viskas griežtai ir neginčytinai savo vietoje.

Įėjimas į laiptinę iš šiaurės pusės; virš durų – stogelis, paremtas laiptinės gegnėmis su dailiai profiliuotais galais (19 nuotr.). Žvėryne tai vienas dailiausių gegnių profiliavimo variantų. Čia galima paminėti, jog lygiai tokios pat gegnių profiliuotės, kuriose išryškintas apatinės profilio linijos banguotumas (priešybė laužytoms linijoms)  matomos Vytauto g. 34 ir 49 name. Pastarojo namo autorius kol kas nepatikslintas, bet šiaip jau galima numanyti, kad tas pats visų trijų… Architektai vengdavo elementų kartojimosi, bet kai autorius tas pats, tokių smulkmenų A. Filipovičius-Dubovikas, regis, nepaisydavo, svarbiausia, kad jo projektuotų namų architektūrinė visuma, platesni kompoziciniai fragmentai nesikartodavo.

Stačiai priešingoje pusėje vakarų fasade įrengtas įėjimas iš pietų (20 nuotr.). Virš jo iškeltas kuklus balkonas (21 nuotr.).

Kita laiptinė – rytų fasade, lygiai taip pat, kaip anoji, su įėjimu iš šiaurės. Virš durų – pailgintas stogelis su tokiomis pat kaip ir anos laiptinės gegnių profiliuotėmis (22 nuotr.). Laiptinė veda į antrąjį ir mansardinį aukštą. Šis (nuo antrojo aukšto susiaurintas) specifiškai atsikišęs namo fragmentas atrodo kaip rizalitas (23 ir 24 nuotr.). Viršutinė dalis, uždaras balkonėlis, asocijuojasi su sargybinio bokšteliu kai kurių valdiškų įstaigų statiniuose…

***

Rytų fasade dar yra erdvi veranda; jos langai smulkiai skaidyti (25 nuotr.). Virš verandos antrajame aukšte – terasa.

Stogo skydai

Rytų fasado stogo skydas įdomiai fragmentuotas – 26 nuotr. Tūrinis fasado fragmentavimas ir laiptuota viršutinė silueto linija…  Įdomu pasekti šią liniją – stogo kreivę – pradedant iš pietų, frontonu: horizontalias atkarpas keičia kylančios ir krentančios (27 nuotr.).

Visiškai kitoks stogo skydo vaizdas vakarų fasade (28 nuotr.), Čia jokio laiptuotumo, skydas plokščias, viena plokštuma. Užtat jame nebūdingai, asimetriškai išdėlioti langai. Negana to, jie ir skirtingo dydžio, o skydo viduryje šešiakampis, vizualiai asonuojantis su kitomis šio statinio formomis, jų moderno stiliumi.  Apskritai šio fasado septynių langų ansamblyje yra šeši langų variantai. Langų įvairovė, stiklų skaida ir net forma, šio namų elemento pateikimo stilistiniai ieškojimai A. Filipovičiaus-Duboviko sukurtuose namuose yra akivaizdūs, reikšmingas jo kūrybinį braižą charakterizuojantis bruožas.

Apkalos lentos puoštos santūriu kiaurapjūviu.

Kiti  namo bei jo valdos fragmentai

Namo sienos apkaltos itin siauromis (didelių gabaritų statiniui suteikia vizualinio lengvumo) horizontaliomis dailylentėmis. Ant pietų fasado sienos tebekabo senoji vėliavinė, dekoruota stilizuotu lapu (29 nuotr.).

Stogas dvišlaitis,  uždengtas skarda. Dūmtraukiai profiliuoti, žymiai susiaurinta apatine dalimi.

Pamatai skaldytų lauko akmenų ir plytų mūro. Jie tinkuoti; viename fragmente pažymėti tinkavimo metai (30 nuotr.).

Priešais pietų fasadą yra terasa (31 nuotr.). Ši medinė pakyla vėlyva, įrengta šiame dešimtmetyje.

Šlaitas nuo Pušų gatvės sutvirtintas lauko akmenimis (32 nuotr.).

Šiaurinėje namo valdos dalyje yra ūkinis pastatas (33 nuotr.).

 

Aleksandro Stabrausko 2008–2018 m. nuotraukos:

logo_srtrf (1)

Kategorijos: Etninės kultūros paveldas, Saulės arkliukai, Visi įrašai.
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: