Briedis | wikipedija.org nuotr.
Atėjo briedis atsigerti į upę ir pamatė vandenyje savo ragus, savo paveikslą, o pamatęs – gėrėjos savo puikiais ragais:
– Ot ragai mano, tai gražna! Koks kitas gyvolis tur tokius?..
Paskui, pažiūrėjęs į kojas, nuliūdo:
– Kojos tik mano negražios – ilgos ir plonos.
Taip bedūmojant užpuolė ant jo liūtas. Briedis šoka bėgti. Aukštos ir greitos kojos nešė jį tolyn nog neprieteliaus, ir – būt ištrūkęs, tiktai, įbėgus į mišką, ragai įkliuvo į medžių šakas ir prapuldė briedį – ir pagavo liūtas.
[Užrašyta apie 1892-1893 m., J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 13. Levas lietuvių pasakose ir dainose.]
************
Ne visuomet vertiname tai kas verta.
Parašykite komentarą