Mirė teatro aktorius Antanas Tarasevičius (0)

Antanas Tarasevičius | V. Žirgulio nuotr.

Antanas Tarasevičius | V. Žirgulio nuotr.

Lapkričio 12 d., eidamas 96-uosius metus, mirė ilgametis Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Antanas Tarasevičius (1924-2019). Teatro legenda buvo profesionalaus Lietuvos teatro kūrybinės raidos liudininkas ir dalyvis.

„Nerastume kito aktoriaus Lietuvoje, kuris būtų kūręs teatre 68 metus ir vaidinęs net sulaukęs 90-ies. Tai daugiau negu rekordas, tai – tarnystė ir atsidavimas teatro menui“, – rašoma Nacionalinio Kauno dramos teatro užuojautoje Velionio šeimai ir bendradarbiams.

Maestro Antanas Tarasevičius gimė 1924 metais, gegužės 1 d. Kaune. 1948 metais baigė Kauno dramos teatro vaidybos studiją, kūrė Kauno jaunojo žiūrovo teatre, nuo 1959 metų – Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Per ilgą savo kūrybinio darbo teatre laikotarpį A. Tarasevičius sukūrė septynias dešimtis įvairių vaidmenų: D’Artanjanas („Trys muškietininkai“ 1950, pagal A. Dumas), Marijus („Vargdieniai“ 1953, pagal V. Hugo), Zbiško (G. Zapolskos „Ponios Dulskos moralė“, 1955), Žoržas Diuvalis (A. Dumas sūnaus „Dama su kamelijomis“ 1962), Laurynas (K. Inčiūros „Žemaitė“), Gatvės dainininkas (B. Brecht „Opera už tris skatikus“, abu 1964), Skėčių Pardavėjas, Balys Butrimas (K. Sajos „Mamutų medžioklė“ 1968, „Šventežeris“), Emalinavičius (J. Glinskio „Grasos namai“, 1970), Krogstadas (H. Ibseno „Nora“, 1972), Faibčikas (Keturakio „Amerika pirtyje“, 1974), Žygimantas (J. Grušo „Švitrigaila“, 1975), Simonianas (Z. Chalapiano „Lopšinė“ 1976), Jakovas (M. Gorkio „Paskutinieji“, 1978), Puodžius („Šarūnas“ 1980, pagal V. Krėvę), Daktaras Gibsas (T. Wilderio Mūsų miestelis, 1982), Kasijus (A. Camus „Kaligula“, 1983), Petras Velbieka (B. Sruogos „Baisioji naktis“, 1988), Aschilas (F. Durenmatt „Romulas Didysis“, 1991) ir daugelį kitų.

Kūrybiškos prigimties aktorius rado dialogą su režisieriais Gyčiu Padegimu, Vytautu Čibiru, Jonu Vaitkumi, Jonu Jurašu, Henriku Vancevičiumi ir kitais.

Aktorius degė smalsumu, – net ir nevaidindamas teatre, nuoširdžiai domėjosi visomis teatro premjeromis, bendravo su kolegomis, buvo šiltas ir dėmesingas visiems teatro žmonėms. Džiaugėsi sulaukęs Lietuvos šimtmečio, 100-ojo teatro sezono.

Garbingo 90-ojo jubiliejaus proga aktorius interviu „Kauno dienai“ teigė: „Vaidmenyse stengdavausi atrasti vidinę personažo pusę, jo vidinį charakterį, požiūrį į gyvenimą ir kitus reiškinius – tai yra svarbiausia, o išorinė pusė buvo antraeilis dalykas. Vaidmeniui ruošdavausi iš vakaro – nesimiega, vis mąstai, kaip čia geriau ir įdomiau padaryti, kad nesikartočiau tame pačiame vaidmenyje. Po spektaklio sunkiai užmigdavau, reikėdavo pasivaikščioti.“

Pas Anapilyje susibūrusius scenos brolius ir seseris iškeliavo gražios sielos, vidinės kultūros asmenybė ir talentingas kūrėjas.

Atsisveikinimas su Velioniu vyks Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje lapkričio 14 d. nuo 10.00 iki 13.00 val.

Urna su Velionio palaikais bus palaidota Romainių kapinėse. Artimieji prašo atsisveikinti baltu gėlės žiedu.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: