Dėl vandalizmo prieš kultūros paveldą protestavę visuomenininkai paragino kultūros ministrą ginti naikinamas vertybes (video) (4)

Lentvario dvaro sodybos daržinės liekanos | Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ nuotr.

Lentvario dvaro sodybos daržinės liekanos | Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ nuotr.

Spalio 17 d., prie Kultūros ministerijos dėl vandalizmo prieš kultūros paveldą protestavę Klaipėdos, Panevėžio ir Vilniaus visuomeninių organizacijų nariai kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko kvietimu apsilankė Kultūros ministerijoje ir paragino ministrą ginti paveldo vertybes nuo naikinimo ir žalojimo, panaikinti neseniai įtvirtintą nuostatą, palankią siekiantiems įslaptinti KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų posėdžius, ir inicijuoti esminius sisteminių problemų sprendimus, nes šiuo metu žadamas paveldosaugos gerinimas gresia virsti eiline vaidyba.

„Pernelyg ilgą laiką nebuvo valios nei spręsti sistemines problemas, nei įvertinti bent rezonansinius atvejus, nubrėžiant raudoną liniją, kuri aiškiai parodytų, kokio elgesio su kultūros paveldu valstybė netoleruoja. Juk Zapyškio bažnytėlės skandalo galėjo nebūti, jeigu tuometis kultūros ministras būtų viešai pasakęs, kad kitame Nemuno krante stovinčios barokinės Karmelitų bažnyčios įrėminimas milžiniško prekybos centro garažu – nusikaltimas kultūros paveldui. Galbūt šiandien tektų mažiau bijoti dėl Lukiškių dominikonų ansamblio, jeigu Jūs, kaip kultūros ministras, būtumėte įvardinęs tai, ką matome plika akimi – kad ant Išganytojo kalvos pastatyti daugiabučiai sumenkino Misionierių bažnyčią ir uždengė Sanguškų rūmus, bei pareikalavęs nustatyti ir pašalinti priežastis, dėl kurių tai tapo įmanoma. Klaipėdos senamiestis galėjo išvengti griovimų bangos, jeigu Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui priklausančiame Kaciūniškės dvare nugriovus du į kultūros vertybių registrą įrašytus pastatus visuomenei būtų pranešta, kad bus pareikalauta baudžiamosios atsakomybės ir skirta reikiamo dydžio finansinė bauda, o ne 300 eurų dydžio bauda (žr.: https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/09/02/rajonas/paveldosaugininku-taisykles-v-matijosaiciui-negalioja-be-leidimo-nugriove-du-valstybes-saugomus-pastatus/). Klaipėdos pastatų griovėjus galėjo įkvėpti ir Vilniaus senamiesčio Žygimantų gatvės istorija – juk toje vietoje, kur prieš porą metų buvo paskubomis nugriautas statyboms trukdęs dvarelis, ir toliau numatomi požeminiai garažai bei daugiabutis, galintis sunaikinti vertinga pripažintą senamiesčio panoramą.“, – rašoma kultūros ministrui įteiktoje rezoliucijoje.

Vaizdo įrašas iš spalio 17 d. piketo:

„Kadangi patirtis parodė, kad viešai apie paveldosaugos procesus pasisakantiems visuomenininkams gali būti keliamos teisminės bylos, atkreipiame dėmesį, kad viskas, kas rašoma rezoliucijoje – mūsų nuomonė.

Vienoje iš nuotraukų – plyta, kurią susitikimo metu perdavėme kultūros ministrui kaip dabartinės paveldosaugos padėties simbolį. Ši plyta yra vakar paimta iš „valstybės saugomo“, „nacionalinės reikšmės“ ir „kultūros paminklo“ – Lentvario dvaro sodybos daržinės liekanų. Šis paminklas ir toliau išrinkinėjamas plytomis – nepaisant to, kad liepos pabaigoje kreipėmės dėl vandalizmo į KPD, o KPD – į policiją.“ – Teigia asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė Rasa Kalinauskaitė.

Plyta iš Lentvario dvaro sodybos daržinės liekanų | asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ nuotr.

Plyta iš Lentvario dvaro sodybos daržinės liekanų | Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ nuotr.

Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui 2019 m. spalio 17 d. piketo dalyvių

REZOLIUCIJA

2019 m. lapkričio 8 d.

Mes, 2019 m. spalio 17 d. piketo rengėjai ir dalyviai, kreipiamės į Jus prašydami to paties, kaip ir ankstesnių kultūros ministrų – apginti nuo naikinimo ir žalojimo mūsų kaip kultūrinės bendrijos savivokai svarbias paveldo vertybes ir spręsti esmines dabartinės paveldo apsaugos sistemos problemas, dėl kurių ji neužtikrina net pačių vertingiausių Lietuvos paminklų ir istorinių kraštovaizdžių išsaugojimo.

Manome, kad šokiruojantys pastarojo meto įvykiai – vandalizmo banga Klaipėdos senamiestyje, kai per trumpą laiką buvo nugriauti trys istoriniai pastatai, vėl iškilusi grėsmė, kad Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia ištiks toks pats likimas, kaip daugiabučiais inkrustuotą baroko šedevrą Misionierių bažnyčią, didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlęs gotikinės Zapyškio bažnytėlės įbetonavimas – yra ne atsitiktinumas, bet dėsningas daug metų blogėjančios paveldosaugos rezultatas.

Pernelyg ilgą laiką nebuvo valios nei spręsti sistemines problemas, nei įvertinti bent rezonansinius atvejus, nubrėžiant raudoną liniją, kuri aiškiai parodytų, kokio elgesio su kultūros paveldu valstybė netoleruoja.

Juk Zapyškio bažnytėlės skandalo galėjo nebūti, jeigu tuometis kultūros ministras būtų viešai pasakęs, kad kitame Nemuno krante stovinčios barokinės Karmelitų bažnyčios įrėminimas milžiniško prekybos centro garažu – nusikaltimas kultūros paveldui. Galbūt šiandien tektų mažiau bijoti dėl Lukiškių dominikonų ansamblio, jeigu Jūs, kaip kultūros ministras, būtumėte įvardinęs tai, ką matome plika akimi – kad ant Išganytojo kalvos pastatyti daugiabučiai sumenkino Misionierių bažnyčią ir uždengė Sanguškų rūmus, bei pareikalavęs nustatyti ir pašalinti priežastis, dėl kurių tai tapo įmanoma. Klaipėdos senamiestis galėjo išvengti griovimų bangos, jeigu Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui priklausančiame Kaciūniškės dvare nugriovus du į kultūros vertybių registrą įrašytus pastatus visuomenei būtų pranešta, kad bus pareikalauta baudžiamosios atsakomybės ir skirta adekvataus dydžio finansinė sankcija, o ne 300 eurų dydžio bauda (žr.: https://kaunas.kasvyksta.lt/2019/09/02/rajonas/paveldosaugininku-taisykles-v-matijosaiciui-negalioja-be-leidimo-nugriove-du-valstybes-saugomus-pastatus/). Klaipėdos pastatų griovėjus galėjo įkvėpti ir Vilniaus senamiesčio Žygimantų gatvės istorija – juk toje vietoje, kur prieš porą metų buvo paskubomis nugriautas statyboms trukdęs dvarelis, ir toliau numatomi požeminiai garažai bei daugiabutis, galintis sunaikinti vertinga pripažintą senamiesčio panoramą.

Nors reaguodami į nuolat besikartojančius paveldo naikinimo skandalus mes ir kiti visuomenininkai bei paveldo srityje dirbantys profesionalai jau porą dešimtmečių Kultūros paveldo departamento ir Kultūros ministerijos tarnautojams nurodome dabartinės paveldo apsaugos sistemos ydas – pvz., tai, kad joje tiesiog nevyksta nepriklausoma kontrolė, kad darbai paveldo objektuose dažnai nėra pagrįsti kokybiškais ir nepriklausomais tyrimais, nes juos užsako plėtra susidomėję asmenys ir jų kokybė netikrinama, kad nėra užtikrinta kultūros paveldo išsaugojimu besidominčios visuomenės teisė gauti pilną informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus dėl paveldo, neužkertamas kelias teisiniam visuomenininkų persekiojimui už protestus dėl paveldo naikinimo bei kt. – sisteminės problemos nėra sprendžiamos.

Po 2018 m. vasarą vykusių pasitarimų dėl paveldosaugos tobulinimo Kultūros ministerija įsipareigojo, kad sistema bus sanuojama atsakingai, atlikus esamos būklės analizę ir nustačius problemas bei įtraukiant į šį procesą platų profesinių ir kultūros paveldo išsaugojimu besidominčių nevyriausybinių organizacijų ratą, tačiau šis įsipareigojimas nevykdomas, rengiamas „integralios kultūros paveldo apsaugos modelis“ nenumato užtikrinti net tokį paveldosaugos veiksmingumui esminį dalyką, kaip nepriklausoma patikra, į pastabas neatsižvelgiama, o pasitarimas su visuomene – paverstas biurokratiniu melu.

Primindami, kad Lietuvos piliečių 1992 m. spalio 25 d. balsavime priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnyje yra įtvirtintas mūsų valstybės įsipareigojimas rūpintis Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga, o Jūs kaip kultūros ministras esate asmeniškai už tai atsakingas – tokią atsakomybę nustato Lietuvos respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, prašome:

  • Užtikrinti, kad paveldosaugos sistemos tobulinimas būtų vykdomas atsakingai ir nevirstų dar viena veiklos vaizdavimu, kai nesprendžiamos esminės problemos, t. y.: pareikalauti, kad „integralios kultūros paveldo apsaugos modelis“ būtų pagrįstas esamos padėties analize bei problemų identifikavimu (tai iki šiol nėra padaryta) ir būtų numatyti sprendimai, kurie leistų užtikrinti nepriklausomą kontrolę ir tyrimų, kuriais turi būti grindžiami darbai paveldo objektuose, kokybiškumą ir nepriklausomumą; asmeniškai pasirūpinti, kad parengus galutinį modelį jis būtų pristatytas visuomenei viešame forume, paprašant pateikti įvertinimus ir pastabas, į kuriuos būtų atsižvelgta ir pateikti argumentuoti atsakymai.
  • Pateikti visuomenei informaciją, kada ir kaip ketinama spręsti skandalingai įsisenėjusias UNESCO Pasaulio paveldo objekto Vilniaus istorinio centro apsaugos problemas: šio pasaulio kultūros paveldo objekto Lietuvoje valdytoja Vilniaus m. savivaldybės viešoji įstaiga „Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra“ jau daug metų nevykdo jos įstatuose nustatytų pagrindinių tikslų – saugoti, stebėti, tvarkyti, konservuoti, restauruoti, atnaujinti Vilniaus senamiestį, tai yra konstatavusi ir Valstybinė kultūros paveldo komisija; Kultūros ministro įsakymu sudaryta „Vilniaus istorinio centro, įrašyto į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamojo naudojimo priežiūros komisija“ jau daug metų nesirenka ir nieko neveikia; po to, kai dešimtmetį rengto Vilniaus senamiesčio specialiojo plano sprendiniai 2018 m. pradžioje susilaukė esminės kritikos iš labai įvairius interesus ir lūkesčius išreiškiančių paveldosaugos proceso dalyvių – Valstybinės kultūros paveldo komisijos, paveldo išsaugojimu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų, vietos ir profesinių bendruomenių, Vilniaus m. savivaldybės ir verslo – plačioji visuomenė nebėra informuojama, kas toliau vyksta su šiuo planu ir kada numatoma jį pateikti viešam svarstymui.
  • Pateikti visuomenei viešą Jūsų, kaip už paveldo apsaugą atsakingo ministro, vertinimą dėl daugiabučių statybos Misionierių ansamblyje, aiškiai pasakant, ar tokį elgesį su kultūros paveldu laikote tinkamu, o jei ne – kokios priežastys nulėmė netinkamą elgesį ir kas daroma, kad jos būtų pašalintos.
  • Apsaugoti nuo sudarkymo Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia. Kad jam gresia toks pats likimas, kaip daugiabučiais užstatytam Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansambliui, mums tapo akivaizdu, paskelbus architektūrinio konkurso rezultatus (http://pilotas.lt/2019/10/14/architektura/sv-jokubo-konkursas-laimejo-vilniaus-architektu-biuras-do-architects/). Abu konkursus organizavo Lietuvos architektų sąjunga, laimėjo tas pats architektų biuras, abu rengti vadinamaisiais „sudėtingais“ atvejais, kai į ypač vertingus paveldo kompleksus ar ansamblius bandoma įsprausti papildomus kvadratinius metrus (Misionierių konkursą galima prisiminti čia: http://pilotas.lt/2014/10/02/uncategorised/misionieriu-sodu-konkursaslaimejo-do-architects-architektu-grupe/). Matydami, kaip ant Išganytojo kalvos pastatyti daugiabučiai sumenkino baroko šedevrą – Misionierių bažnyčią – turime pagrindo nerimauti, kad istorija pasikartos. Manome, kad Vilniaus istorinei ir estetinei tapatybei ypatingai svarbių ansamblių užstatymą galima vertinti kaip įteisintą vandalizmą, kuriam pridengti it figos lapelis pasitarnauja Lietuvos architektų sąjungos rengiami konkursai.
  • Imtis iniciatyvos, kad būtų sukurta profesionali istorinių želdynų paveldosauga Lietuvoje. Šiuo metu išskirtinės meninės vertės parkai nyksta stokojant tinkamos priežiūros arba jų teritorijos sudarkomos naujomis statybomis (pavyzdžiui, Lentvario, Verkių dvarų sodybų parkai arba Misionierių sodai Vilniuje). Daug „valstybės saugomų“ objektų jau nukentėjo, arba, tikėtina, dar nukentės nuo „euroremontų“ ir „medžiapjūtės“: Trakų Vokės, Jašiūnų, Palangos, Raudonės, Žagarės, Panemunės, Kėdainių, Taujėnų ir kitų dvarų sodybų parkai, taip pat Vilniaus, Kauno ir kitų miestų istoriniai sodai, skverai ir kapinės. Ištisas unikalus paveldo klodas – vertingiausi mūsų kultūrinio kraštovaizdžio objektai – pastaruoju metu yra labai greitais tempais prarandamas, todėl tikimės skubaus ir svaraus Jūsų įsikišimo.
  • Parodyti asmeninę iniciatyvą, kad būtų padaryti konkretūs darbai, siekiant sukurti iškilaus kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė (Édouard François André, 1840-1911) parkų kelią, tinkamai pasinaudojant Lietuvai tekusia laime turėti turtą, reikšmingą pasaulio mastu – keturis E. F. Andrė suprojektuotus parkus, priskiriamus brandžiajam jo kūrybos laikotarpiui, iš kurių trys yra visai šalia Vilniaus: Užutrakis, Trakų Vokė ir šio kūrėjo gulbės giesme vadinamas Lentvario parkas. Nepaisant apverktinos padėties Lentvario ir Trakų Vokės dvarų sodybose, bent dalį šiuos parkus žalojančių dalykų dar galima pataisyti – prašome Jūsų asmeniškai pasirūpinti, kad padėtis šiuose parkuose būtų sąžiningai įvertinta ir imtasi juos tvarkyti taip, kaip turėtų būti tvarkomi tokios vertės kūriniai. Panaikinti Jūsų 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymu patvirtintų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų 30 punkto nuostatą, kad „Kiti asmenys gali dalyvauti Tarybų posėdžiuose tik Tarybos pirmininkui ar jį pavaduojančiam Tarybos pirmininko pavaduotojui leidus.“ Ši nuostata dar labiau suvaržė ir taip dažnai tik popierinę visuomenės teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl paveldo – anksčiau vertinimo tarybų posėdžiai buvo atviri, dabar norint juos stebėti teks prašyti leidimo. Tuo pasinaudojant, jau bandyta uždrausti asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ atstovams stebėti išvykstamąjį tarybos posėdį Žygimantų g. 12. Ši situacija užfiksuota vaizdo įraše: 

Atkreipiame dėmesį, kad neigiamai šią nuostatą įvertino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, nurodžiusi: „STT atkreipia dėmesį, kad Kultūros ministerija, patvirtinusi naujus Vertinimo tarybų pavyzdinius veiklos nuostatus savo iniciatyva įtvirtino nuostatą, pagal kurią Vertinimo tarybų posėdžiai tapo nevieši. STT nuomone, tokia nuostata laikytina neskaidria ir ydinga, todėl bus vertinama antikorupciniu požiūriu ir teikiami atitinkami pasiūlymai.“ (https://www.stt.lt/lt/naujienos/?cat=1&nid=3083). Taip pat prašome pakoreguoti aptariamus nuostatus, numatant, kad vertinimo tarybų posėdžiai turi būti tiesiogiai transliuojami internetu, o jų įrašai skelbiami KPD interneto svetainėje. Visuomenė turi teisę gauti išsamią informaciją, kaip ir kokiais argumentais remiantis sprendžiami klausimai, nuo kurių priklauso bendruomenės kultūrinei tapatybei svarbaus paveldo likimas – šiuo metu ši teisė nėra užtikrinta, paveldo klausimus bandoma paversti vertinimo tarybų ir objektų savininkų ar valdytojų tarpusavio susitarimų objektu.

  • Pateikti visuomenei viešą Jūsų, kaip už paveldo apsaugą atsakingo ministro, vertinimą dėl ICOMOS valdybos sprendimo atšaukti Lietuvos ICOMOS nacionalinio komiteto akreditaciją – tai neeilinis įvykis, bet dėl jo iki šiol niekaip nepasisakėte, nors praėjo jau trys mėnesiai. Primename, kad kai kurie sprendimai dėl rezonansinių atvejų buvo priimti remiantis ir Lietuvos ICOMOS nacionalinio komiteto pateiktais vertinimais – pvz., šio komiteto vardu buvo pateiktas vertinimas, kad tuo metu dar tik planuojama daugiabučių statyba Misionierių ansamblyje teigiamai paveiks UNESCO saugomą Vilniaus senamiestį miestovaizdžio, vientisumo ir autentiškumo, panoramų ir siluetų bei morfologijos aspektais (žr.: http://icomos.lt/files/3414/8967/2621/Vertinimas_Subaciaus_g._Vilniuje.pdf).
  • Pateikti informaciją, ar Kultūros ministerija rengiasi, ir kada konkrečiai, įgyvendinti 2017 m. lapkričio 14 d. Seimo priimtą rezoliuciją „Dėl Lietuvos prisijungimo prie Europos Tarybos pagrindinės konvencijos dėl kultūros paveldo vertės visuomenei (Faro konvencijos)“, kuria Vyriausybė buvo pakviesta užtikrinti kuo greitesnį Faro konvencijos pasirašymą ir pateikimą Seimui ratifikuoti, taip pat nedelsiant pradėti taikyti jos principus Lietuvos kultūros paveldo politikoje ir praktikoje. Primename, kad 2017 metais Kultūros ministerija pažadėjo atlikti būtinus parengiamuosius darbus, kad Valstybinė kultūros paveldo komisija ne kartą pareiškė nerimą dėl atsainaus Lietuvos valstybės politikų požiūrio į šią konvenciją, ir kad jau yra praėję 12 metų nuo tada, kai 2007 m. spalio 11-12 d. d. Vilniuje įvykusios Europos Tarybos konferencijos „Tarptautinės kultūros paveldo konvencijos ir pagrindiniai dokumentai – dabartinė būklė ir perspektyvos“ dalyviai – daugiau nei 20-ties Europos šalių parlamentų ir vykdomosios valdžios institucijų, taip pat Europos Tarybos ir Parlamentinės Asamblėjos, UNESCO, įtakingiausios, milijonus narių iš daugiau nei 40 valstybių vienijančios kultūros paveldo išsaugojimu besirūpinančios Europos nevyriausybinės organizacijos Europa Nostra, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos ICOMOS, Tarptautinio kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo studijų centro ICCROM bei Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto UNIDROIT vadovai ir kiti aukšto lygmens atstovai, mokslininkai – priėmė Vilniaus deklaraciją, kuria pakvietė valstybių vyriausybes kuo greičiau pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos pagrindinę konvenciją dėl kultūros paveldo vertės visuomenei, o to belaukiant pradėti taikyti jos principus, atitinkamai keičiant savo politiką ir praktiką kultūros paveldo atžvilgiu.
  • Įpareigoti KPD direktorių V. Bezarą kas ketvirtį rengti susitikimus su kultūros paveldo išsaugojimu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų atstovais ir pateikti tokių susitikimų grafiką, o taip pat artimiausiu metu pradėti viešinti savo darbotvarkes ir informaciją apie KPD vykstančius pasitarimus bei susitikimus, ypač dėl rezonansinių atvejų – tai pažadėta daugiau nei prieš pusmetį, bet taip ir liko tik pažadais. <Patikslinimas: 2019 m. lapkričio 8 d. Kultūros ministerijoje įvykusio susitikimo su kultūros ministru metu V. Bezaras nurodė, kad darbotvarkės jau yra paskelbtos: http://www.kpd.lt/direktoriaus-darbotvarke/>
  • Įpareigoti KPD direktorių V. Bezarą atkurti prie regioninių KPD padalinių veikusias visuomenines patariamąsias kultūros paveldo komisijas iš kultūros paveldo išsaugojimu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų.
  • Pateikti išsamius atsakymus į piliečių iniciatyvinės grupės „Išsaugoti Garsą“ pateiktus klausimus dėl institucijų vykdomo sistemingo teisės aktų pažeidinėjimo, siekiant nugriauti Panevėžio kino teatrą „Garsas“ ir Jūsų, kaip kultūros ministro, poziciją dėl šių griovimo planų – primename, kad peticiją už „Garso“ išsaugojimą pasirašė keli tūkstančiai žmonių, viešą kreipimąsi paskelbė žinomi kino kūrėjai (https://www.7md.lt/kinas/2019-06-28/Lietuvos-kino-ir-kulturos-bendruomenes-kreipimasis-del-kino-teatro-Garsas?fbclid=IwAR3vp7VIOCbvtZlfsD3qziQrwbkXJXWVScY0hEypj-EXcPVovuI3R726Th0). Manome, kad pastatas, matuojamas „Garso“ vietoje, kelia klausimų ir dėl paveldo, ir dėl miestiečių savastimi tapusios kultūros erdvės naikinimo.

Pagarbiai, 2019 m. spalio 17 d. pikete dalyvavusių nevyriausybinių organizacijų nariai.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Taip:

    Mindaugas Kvietkauskas yra gerenis Kultūros ministras už buvusią Ruokytę. Vis dėlto šis ministras yra mažai iniciatyvus sprendžiant paveldosaugos reikalus,nededa pastebimų pastangų lietuviškos kultūros sklaida už Lietuvos ribų,bet rūpestingai stengiasi lenkiškos kultūros vystimuisi Lietuvoje /net asmeniškai globoja kai kuriuos lenkų kultūrinius renginius Lietuvoje,pvz.,,Wilenskie Spotkania Sceny Polskiej -2019″/.

  2. Žemyna:

    Žr. šiandienos ŽR „Atvirą pokalbį”
    „Vilniaus tapatybė: ar egzistuoja atotrūkis tarp tikrovės ir deklaracijų?”
    – ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/vilniaus-tapatybe-ar-egzistuoja-atotrukis-tarp-tikroves-ir-deklaraciju?video=1
    Dalyvauja: Seimo narys Mantas Adomėnas, Lietuvos DM direktorius hum. m. dr. Arūnas Gelūnas ir „Achemos Grupės” v-bos narys Adomas Žadeika (padeda org-joms „Niekieno vaikai“).
    Vilniaus klubo organizuojama Vilniaus tapatybės konferencija šiais metais vyko jau trečiąjį kartą.

  3. Čia pateiktiems paveldėsaugos faktams analizuoti, nušviesti derėtų, vykdant LRT savo visuomeninę misiją, parengti dešimtis laidų. Šios savo priedermės LRT tinkamai nevykdo, tad būtent tokio tipo trūkumai keltini kaip pagrindas LRT vadovės Garbačiauskaitės- Budrienės, LRT tarybos vadovo atsistatydinimo reikalavimams.

  4. Žemyna:

    Panevėžio teatro premjera artėja – Vanagaitės „Mūsiškiai”… Į premjera pakviesta pati ponia Vanagaitė. Miltinis karste vartosi. Tai sau leidžia nacionalinis(!!!) teatras.
    Kiek durų turi teatras? Siūlyčiau prie durų išrikiuoti ilgą, išvingiuotą negarbės koridorių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: