Teisininko komentaras: laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidžia įstatymą (12)

Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Teisininko Ramūno Aušroto teigimu, LRT transliuota laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidžia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą (toliau – Įstatymas). Kadangi neseniai Lietuvos Radijo rytiniame eteryje tiesiogiai transliuotos laidos, kurioje teisininkas išdėsto savo argumentus, įrašas neįkeliamas į nacionalinio transliuotojo mediateką, kviečiame skaityti išsamų R. Aušroto komentarą.

Kaip žinote, lapkričio 6 d. posėdžiavusi Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – Komisija) priėmė sprendimą, kad minėta laida nepažeidė Įstatymo ir nepilnamečiams nekenkia.

Komisija turėjo atsakyti į du klausimus:

  • ar tokio turinio laida daro neigiamą poveikį nepilnamečiams;
  • jei kenkia, ar LRT ėmėsi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme numatytų veiksmų, įpareigojančių riboti prieigą prie tokio turinio informacijos.

Mano nuomone, laida Įstatymą pažeidžia, nes:

  • laidoje teigiama, kad vienos lyties asmenų santuoka yra šeima, nors Konstitucija aiškiai sako, kad vienos lyties asmenų santuoka, kaip šeimos teisinių santykių sukūrimo būdas, yra negalimas, o Civilinis Kodeksas ne tik kad nenustato, bet ir draudžia tokį šeimos atsiradimo pagrindą;
  • laidoje formuojamas supratimas, kad vyras (ir apskritai bet kas) gali būti mama, o tėvystė ir motinystė yra tik socialiniai vaidmenys. Tai prieštarauja Civiliniame kodekse įtvirtintam tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo principui, kuris reiškia, jog šeimoje augančiam vaikui vienodai reikšmingas tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo, o tėvas ir motina negali vienas kito visiškai pakeisti, bet vienas kitą papildo taip patenkindami vaiko prigimtinį poreikį turėti abiejų lyčių tėvus. Tėvystė ir motinystė nėra pakaitinės sąvokos. Laidoje išsakyta pozicija neatitinka Vaiko teisių konvencijoje ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – VTAPĮ) esančio geriausių vaiko interesų principo bei prieštarauja VTAPĮ esančiam biologinės šeimos prioriteto principui, apimančiam vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, (pa)žinoti savo tėtį ir mamą, turėti ryšį su biologiniais tėvais;
  • laidoje formuojama pozityvi nuomonė apie etiškai ir morališkai nepriimtiną ir Lietuvoje nelegalią surogatinę motinystę, kuri ne tik pažeidžia Vaiko teisių konvencijoje ir Lietuvos įstatymuose įtvirtintą prigimtinę vaikų teisę turėti biologinius tėvus, bet yra laikoma viena iš prekybos vaikais formų. Galiausiai apie vaiką buvo kalbama kaip apie daiktą – priemonę siekiamam tikslui pasiekti;
  • laidoje propaguojama su prigimtiniu kiekvieno asmens orumu nesuderinama žmogaus samprata, o jaunajai kartai formuojamas neteisingas moralinis įsivaizdavimas apie tai, kas yra šeima, kas yra tėvystė ir motinystė, kas yra vaikai, o taip pat siūlomi netinkami ir žmogaus orumą pažeidžiantys būdai šiuos lūkesčius realizuoti.

Tokia informacija expressis verbis (automatiškai) yra laikoma neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą. Ir to įrodinėti nereikia. Tai reikia tik pripažinti.

Bet Lietuvos radijo ir televizijos komisija atsisakė tai padaryti.

Informaciją, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečiams, galima pateikti visuomenei tik laikantis Įstatyme nustatytų tokios informacijos sklaidos taisyklių. Tas nebuvo padaryta: ji buvo transliuojama nesuklasifikuota, nepažymėta atitinkamu indeksu, o prieš laidą nebuvo parodytas pranešimas apie galimą laidos poveikį nepilnamečiams. Pati institucija pripažino, kad to nepadarė.

Kai kurie Komisijos nariai teigė, kad Įstatymas yra moraliai ir teisiškai pasenęs. Kitaip tariant, todėl nedaro poveikio ir tokios informacijos riboti nereikia.

Įdomu būtų, jei prekybininkas ar lošimo paslaugų organizatorius pasakytų, jog „žinote, požiūris kad alkoholis ir tabakas ar azartiniai lošimai daro neigiama įtaką žmogui yra pasenęs, todėl aš vienašališkai nusprendžiu nesilaikyti įstatymo ir pardavinėti alkoholį ir tabaką, leisti lošti visiems, kas nori ir tai daryti bet kuriuo laiku.“

Man asmeniškai kyla klausimas, kodėl pardavėjas turi laikytis prekybos alkoholiu taisyklių, lošimų organizatorius – irgi, o nacionalinis transliuotojas leidžia sau panašių taisyklių nesilaikyti, nes jo arbitralia nuomone, įstatymas atsilieka nuo tikrovės? Teisinėje valstybėje įstatymus reikia gerbti ir jų laikyti visiems. Net ir LRT.

Ar Įstatymas pasenęs, dar klausimas. Pavyzdžiui, 2014 m. Navaičio ir Gaidžio atliktos apklausos apie Lietuvos gyventojų požiūrį į tos pačios lyties porų šeimines teises duomenimis, absoliuti dauguma (94,8 proc.) Lietuvos gyventojų buvo prieš galimybę vienos lyties poroms įsivaikinti. Tai reiškia, kad Lietuvos visuomenė požiūriui, jog vyras gali būti mama, nepritaria.

Tačiau šiandien Lietuvos radijo ir televizijos komisija spjovė absoliučiai Lietuvos visuomenės daugumai į veidą.

Kad Įstatymas yra pasenęs, buvo grindžiama vienu vieninteliu teisiniu argumentu: Konstitucinio Teismo nutarimu byloje, kurioje siekiant užtikrinti asmenų judėjimo laisvę ES, Lietuvoje buvo leista apsigyventi asmeniui, kuris buvo sudaręs vadinamąją santuoką su tos pačios lyties asmeniu.

Sprendimas logiškas, nes ES galiojanti laisvo asmenų judėjimo teisė apima ir įsikūrimo teisę valstybėje narėje. Be to, Lietuva negali reguliuoti ar nustatyti šeimos sudarymo sąlygų kitoje valstybėje. Tačiau, kaip pastebėjo analogišką sprendimą priėmęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, vertinant šeimos teisės doktrinos prasme, toks sprendimas nėra netikėtas, nes jis reikalauja gerbti kitų asmenų įgytas teises kitoje jurisdikcijoje, bet nereikalauja modifikuoti nacionalinės šeimos teisės (t. y. pripažinti vienalyčių asmenų santuokos).

Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nuskambėjo frazė, jog „priešingai negu santuoka, šeima yra neutrali lyties atžvilgiu“. Bet ką ji iš tiesų reiškia? Ar tai, ką sako oponentai, kad buvo legalizuotos vienos lyties asmenų šeimos? Priešingai, su Konstitucinio Teismo nutarimu neatsirado naujo šeimos teisinių santykių atsiradimo pagrindo. Netikite? Nueikite į civilinės metrikacijos įstaigą, ir įsitikinsite. Įstatymai nepasikeitė. Mano nuomone, suinteresuoti asmenys ir grupės šį Konstitucinio Teismo nutarimą aiškina nepagrįstai plečiamai.

Minėta Konstitucinio Teismo frazė iš tiesų reiškia tris dalykus.

Pirma, tai, kad šeiminiai teisiniai santykiai atsiranda ne vien santuokos, bet ir kitais pagrindais. Ir tai – tiesa. Pavyzdžiui, pagal Civilinį kodeksą šeimos teisiniai santykiai kyla ir iš tėvystės/ motinystės, kyla ir kitais pagrindais (pavyzdžiui, įsivaikinimo). Šeimoje gali būti vienišas tėvas ir sūnus, gali būti moteris ir jos įvaikinta mergaitė, ir taip toliau.

Šeimoje paprasčiausiai yra daugiau ryšių, ir Konstitucinis Teismas turėjo omenyje būtent šią šeiminių ryšių, atsirandančių arba santuokos, arba tėvystės, motinystės, arba įsivaikinimo, ar kitais pagrindais, aibę. Bet tarp jų dviejų vienos lyties poros asmenų santuokos, partnerystės ar kitokios formos, leidžiančios jas laikyti šeima ir įregistruoti, nėra.

Antra, tai, kad Konstitucinis Teismas pasakė, jog šeima yra neutrali lyties požiūriu, nereiškia, kad šeima yra neutrali tėvystės/ motinystės požiūriu, kad bet kas gali būti tėčiu ir bet kas gali būti mama.

Tą patvirtina ir Civilinis kodeksas: vaiko kilmė iš motinos yra nustatoma pagal medicininį gimimo iš moters faktą, tėvystė – pagal moters santuokinį statusą. Jei kūdikis gimsta ne santuokoje, yra galimas tėvystės pripažinimas arba tėvystės nustatymas. Pastaruoju atveju vaiko kilmė yra nustatoma pagal biologinį kriterijų.

Trečia, Civilinis kodeksas aiškiai nustato, kad tėvystė ir motinystė – konkreti šeimos teisinių santykių dalis – yra grindžiama asmenų prigimtinio papildomumo santuokoje principu, kuris reiškia, jog šeimoje augančiam vaikui vienodai reikšmingas tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo ir tėvas ir motina negali vienas kito visiškai pakeisti, bet vienas kitą papildo taip patenkindami vaiko prigimtinį poreikį turėti abiejų lyčių tėvus.

Kai buvo teisiamas Tomas Moras, kaltintojas teisme bandė įrodyti, kad jo tylėjimas Anglijos karaliaus nelegalios santuokos klausimu reiškia nepritarimą jai. Tomas Moras į tai atsakė: „Teisėje egzistuoja principas „Tyla reiškia pritarimą“. Jei interpretuojate mano tylą, turite interpretuoti ją kaip pritarimą, o ne kaip nepritarimą.“ Jam buvo atsakyta, kad „visa visuomenė mano kitaip“. Į tai Tomas Moras atsakė: „Pasaulis gali interpretuoti mano tylą pagal save, bet jūs (teismas) turite interpretuoti tai pagal teisę.“

Lygiai taip pat ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija: turėjo priimti sprendimą ne pagal tai, kaip jiems atrodo, bet pagal teisę. O pagal teisę akivaizdu, kad Įstatymo pažeidimas buvo padarytas.

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė, Žiniasklaida | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: