Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Europa demografijos veidrodyje: geriau užsimerkti?

Arvydas Praninskas, www.valstietis.lt
2019 11 09 14:10
0
0
SHARES
valstietis.lt nuotr.

valstietis.lt nuotr.

valstietis.lt nuotr.
valstietis.lt nuotr.

Nenorom tenka pripažinti realybę: Europa sensta, mažėja ir nyksta.

Europa bando atremti vis stiprėjantį demografinių iššūkių, susijusių su visuomenės senėjimu ir darbo jėgos trūkumu, spaudimą. Padėtis tokia rimta, kad, pasak konservatyvios pakraipos JAV leidinio „National Review“, europiečiams iškilo klausimas: ar jie išvis turi ateitį?

Taps įvairesnė

Prieš kelias dienas Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ paskelbė migracijos eksperto nuomonę, kad po 20 metų kas trečias Vokietijos gyventojas bus migrantas.

Tokia prielaida iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti šokiruojanti, nes šiuo metu imigrantai sudaro apie 15 proc. visų Vokietijos gyventojų. Joje dabar gyvena 83,6 mln. žmonių, prognozuojama, kad dėl gimstamumo rodiklius pranokstančio mirtingumo (ši tendencija tęsiasi dar nuo 8-ojo XX amžiaus dešimtmečio) Vokietijos gyventojų skaičius iki 2060 m. gali sumažėti iki 71 mln. Gimstamumas Vokietijoje yra vienas mažiausių pasaulyje.

Vokietijos Federalinio darbo tyrimų instituto migracijos tyrimų departamento vadovas Herbertas Bruckeris, kalbėdamas apie migracijos tendencijas šalyje, tvirtino, kad Vokietija „taps įvairesnė“. „Šiuo metu apie ketvirtadalio Vokietijos gyventojų šaknys yra užsienyje. Po 20 metų tokių migrantiškų šaknų turinčių gyventojų bus mažiausiai 35 proc., galbūt net daugiau nei 40 proc.“, – sakė migracijos ekspertas, kurio žodžius citavo ELTA. Jo teigimu, miestuose ši tendencija bus dar ryškesnė. „Tai, ką dabar matome dideliuose miestuose, ateityje bus normalu visoje šalyje“, – sakė jis, kaip pavyzdį pateikdamas Frankfurtą. Jame migrantų ir jų vaikų ateityje esą bus tarp 65 ir 70 proc.

Ekonomistai tvirtina, kad finansinei padėčiai palaikyti Vokietijai kasmet iki pat 2060-ųjų reikės po 400 tūkst. migrantų. Labiausiai stengtis esą reikia dėl aukštos kvalifikacijos darbo jėgos iš užsienio. H.Bruckerio teigimu, Vokietija turi atsiverti kitoms šalims, nes darbuotojų iš Rytų ir Pietų Europos jau nebepakanka.

Vokietijos pavyzdys gerai atspindi natūralias Europos demografines tendencijas, tačiau, pasak „National Review“, šio amžiaus pradžioje senojo žemyno gyventojams iškilo dar dramatiškesnis demografinis klausimas, susijęs su jų pačių ateitimi. Kai kuriose šalyse, ypač Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, jau ne vieną dešimtmetį mažėja čia gimusių ir užaugusių gyventojų skaičius.

Naujos kartos – vis mažesnės

Gimstamumas taip sumažėjo, kad kiekviena nauja vietinių gyventojų karta yra maždaug trečdaliu mažesnė už ankstesniąją. Kurį laiką, pasak demografų, tokią tendenciją maskavo 6-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį Vokietijoje gimusi gausi „kūdikių bumo“ karta, tačiau dabar jos atstovai jau pensinio amžiaus, dalis jau ir mirę. Didėja imigrantų ne iš Europos šalių, dažniausiai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, skaičius. Kai 2015-ųjų vasarą kanclerė Angela Merkel pasisiūlė priimti pabėgėlius, ieškančius prieglobsčio dėl pilietinio karo Sirijoje, į Vokietiją papildomai atvyko 1,5 milijono imigrantų ne tik iš Sirijos, bet ir iš viso musulmoniškojo pasaulio. Dauguma atvykėlių buvo jauni vyrai. Pasak „National Review“, dėl prasto kanclerės A.Merkel sprendimo ir jo sukeltų socialinių, ekonominių bei kriminogeninių problemų po kelerių metų buvo praktiškai sujaukta šalies politinė sistema, ir pirmą sykį nuo 1930-ųjų Vokietijos demokratiją užgriuvo nesutaikomo nacionalizmo banga.

Deja, tai tik problemos pradžia, teigiama leidinyje. Migracijos, pastaraisiais dešimtmečiais vykusios iš Artimųjų Rytų, masto esą pakanka tam, kad Europoje anksčiau ar vėliau kiltų politinė krizė. Tačiau tai vis dėlto menkniekis, lyginant su tuo, kas senojo žemyno laukia artimiausiais dešimtmečiais, kai prasidės masinė migracija į Europą iš subsacharinės Afrikos, į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių. Djuko universiteto (JAV) profesorius Stepanas Smitas, daug metų nagrinėjęs Afrikos politines, socialines ir ekonomines problemas, neseniai parašė knygą „Europietiška karštligė“, kuri buvo išleista Prancūzijoje. Joje S.Smitas išdėstė savo motyvuotą ir nešališką požiūrį į artėjančią masinę migraciją iš Afrikos į Europą. Vos tik išvydusi dienos šviesą, ši knyga sukėlė didelį šurmulį Paryžiuje. Dabar ji pasirodė jau ir anglų kalba.

Pribloškiantis mastas

„Europietiška karštligė“ pradedama svarbiausių faktų išdėstymu. Gyventojų skaičius Afrikoje didėja greičiu, niekad nematytu jokiame kitame žemyne. Vien tik subsacharinės Afrikos, dar vadinamos Juodąja, populiacija šiuo metu siekia apie vieną milijardą žmonių. Iki šio amžiaus vidurio gyventojų skaičius čia išaugs daugiau nei 2 kartus ir pasieks 2,2 mlrd. Tuo pat metu Vakarų Europos gyventojų skaičius susitrauks iki maždaug 500 mln. Šie skaičiai nėra paimti „iš lubų“ – tai oficialios išankstinės

Kuo išsamiau nagrinėji šiuos skaičius, tuo geriau suvoki šios problemos mastą. Jis tiesiog pribloškia, teigia „National Review“. 1950 metais į pietus nuo Sacharos esanti Nigerio Respublika pagal gyventojų skaičių (2,6 mln.) buvo mažesnė už Niujorko rajoną Brukliną. 2050 m. Nigerio gyventojų skaičius išaugs iki 68,5 mln., ir jis pasivys Prancūziją. Iki to laiko kaimyninė Nigerija savo gyventojų skaičiumi (411 mln.) gerokai pralenks Jungtines Valstijas. 1960 m. Nigerijos sostinėje Lagose gyveno vos 350 tūkst. gyventojų. Tačiau šiandien Lagoso gyventojų skaičius yra 620 kartų didesnis – jis pasiekė 21 mln., ir prognozuojama, kad per 30 metų jis padvigubės. Lagosas taps didžiausiu pagal gyventojų skaičių miestu pasaulyje, kuriame gyvens maždaug tiek pat žmonių, kiek dabar gyvena Ispanijoje.

Migracija iš piečiau Sacharos esančių Afrikos šalių į Europą per Viduržemio jūrą dar nėra masinė, ji, galima sakyti, tėra žvalgomojo pobūdžio. Pastaruoju metu ji siekia maždaug tik po 200 tūkst. žmonių per metus. Tačiau tai, kad ją jau keletą metų pavyksta išlaikyti šiame lygyje, yra milžiniškų Europos valstybių pastangų rezultatas, be kita ko, ir slaptų Italijos valdžios derybų su įtakingais Šiaurės Afrikos veikėjais, kontroliuojančiais Libijos pakrančių apsaugos tarnybos likučius, pasekmė. Tačiau, kaip ilgai pavyks išlaikyti milžinišką imigracijos iš Juodosios Afrikos spaudimą, sunku pasakyti.

Kiek žmonių potencialiai siektų iš subsacharinės Afrikos šalių persikelti gyventi į Europą ir kiek migrantų Europos šalys pajėgtų priimti? S.Smitas siūlo kelis būdus tokios migracijos mastams įvertinti. Pasak jo, laikotarpiu nuo 1850 m. (kai Europoje gyveno 200 mln. žmonių) iki Pirmojo pasaulinio karo (tada europiečių skaičius išaugo iki 300 mln.) iš Europos šalių emigravo (daugiausia į Ameriką) apie 60 mln. gyventojų. 1955 m. Meksikoje gyveno 30 mln. žmonių, iki 1975 m. šis skaičius išaugo iki 60 mln. O dar po 30 metų į Jungtines Valstijas buvo persikėlę 10 mln. meksikiečių. Šiandien Jungtinėse Valstijose gyvena 37 mln. meksikietiškų šaknų turinčių amerikiečių, tai sudaro 11,2 proc. visų gyventojų. Tad kas nutiks per artimiausius 30 metų, kai Afrikos gyventojų skaičius išaugs iki 2 mlrd.? Tiesa tokia, kad niekas nežino, tačiau S.Smitas atsargiai prognozuoja, kad tuo atveju, jeigu Afrikos šalių ekonominis augimas vyktų pagal meksikietišką modelį, iki šio amžiaus vidurio afrikietiškos kilmės europiečių skaičius galėtų pasiekti 150 mln.

Dvi sąlygos

Su masine migracija iš Afrikos į Europą susiję įvairūs stereotipai, teigia „National Review“. Pavyzdžiui, daugelis mano, kad pagrindinė jos priežastis – itin didelis skurdas. Tai netiesa: reali galimybė afrikiečiams emigruoti į Europą atsiranda tik tada, kai ten gyvenančiam žmogui, dažniausiai jaunam, pavyksta sukaupti maždaug 2 000 JAV dolerių. Tai pati geriausia investicija jam, o dažnai ir visam jo gimtajam kaimui. Jeigu išvykusiajam pasiseks, jis pasirūpins ir kitais. Jei toks S.Smito teiginys yra teisingas, Europos Sąjunga daro labai didelę klaidą skirdama subsidijas pramonei ir darbo rinkai plėtoti Afrikos šalyse, iš kurių išvyksta didžiausi emigrantų srautai. Gali būti, kad ši finansinė ES parama padeda Afrikos šalims, tačiau tokia politika migracijos požiūriu veikia priešingai, nei norėtųsi: finansiškai šiek tiek prakutę šių šalių gyventojai sukaupia pakankamai pinigų nelegaliai kelionei į Europą, todėl migracija tik didėja.

Antroji masinę migraciją iš Afrikos į Europą lengvinanti priežastis – kai kuriuose Europos didmiesčiuose įsikūrusios imigrantų afrikiečių bendruomenės. Geras pavyzdys, kaip tai veikia, galėtų būti Minesotos valstija (JAV). Tai, kad šioje valstijoje gyvena daugiau nei 25 proc. visų iš Somalio kilusių amerikiečių (Kongrese jau yra pirmoji jų atstovė Ilhan Omar), lėmė grupelė 1980 m. į šią valstiją gyventi persikėlusių verslininkų iš Mogadišo. Taigi, iš tikrųjų reikia tik pinigų kelionei ir buvusių tėvynainių, kurie padės įsikurti. Kai tik atsiranda šios dvi sąlygos, vargu ar kam pavyks atkalbėti potencialų emigrantą. Taip, pakeliui į Europą tūkstančiai migrantų paskęsta Viduržemio jūroje, mirties tikimybė siekia 1:300. Nors tai ir tragedija, visgi ji nėra nelegalius migrantus atgrasantis veiksnys: pavyzdžiui, Pietų Sudane gyvenančiai moteriai tikimybė numirti gimdant siekia 1:60, tai yra, 5 kartus didesnė.

Istorija moko, kad kartais pats gyvenimas randa būdų išspręsti iš pažiūros neįveikiamas problemas. Nevaldomos masinės migracijos iš perpildytos Afrikos į senstančią ir mažėjančią Europą grėsmė – viena iš jų. Kas bus ateityje, niekas nežino, bet tikimybė, kad demografinis Europos veidas jau netolimoje ateityje gali pasikeisti neatpažįstamai, yra labai reali.

Susiję straipsniai:

  1. K. Virtas. Tėvynių Europa – ar graži svajonė?
  2. Vyriausybė patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategiją
  3. D. Paukštė. Pirmasis žvilgsnis į Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją
  4. A. Praninskas. Europą užgriuvo migrantų cunamis
  5. Vyriausybė patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo planą
  6. T. Bakučionis. Į 2016-iuosius įžengus. Ar kada nors gyvensime geriau?
  7. M. Zasčiurinskas. Tikra teisybė apie Europą ir Lietuvą
  8. K. Čeponis. Ar milijonai imigrantų iš Azijos ir Afrikos nusiaubs Europą ir Lietuvą?
  9. Briuselyje atvertas kelias pradėti Baltijos šalių elektros tinklų suderinamumą su Europa
  10. M. Kundrotas. Europa. Kas tai yra?
  11. A. Juozaitis: Europa išdavė savo tapatybę
  12. D. Byčienė. Afrikiečiai šokdina Europą, ir ji su tuo taikstosi
  13. V. Orbanas: Europa eina neteisinga kryptimi
  14. Istoriko E. Gudavičiaus jubiliejaus minėjime – diskusija apie Europą
  15. V. Sinica. Braškanti Europa: Alternatyva Vokietijos ir Europos federacijai?
  16. Vilniaus forumas kviečia į konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? ES parlamento rinkimų išvakarėse“
  17. M. Kundrotas. Kas užpildys Europą?
  18. V. Rubavičius. Kur Europą veda „Marselietė“?
  19. V. Sinica. Europa ir naujasis marksizmas
  20. V. Sinica. Kokią Europą rinksimės? Britų referendumo pamokos
  21. V. Sinica. Tautų kraustymasis, teisingumas ir atjautos ribos
  22. V. Ibianska. Ką mes žinome apie islamą?
  23. R. Navickas. Smagus arabiškas „žaidimas“ Tacharruš jau Europoje. Taip vadinamas kolektyvinis moterų prievartavimas viešose vietose
  24. Angela Merkel: Per ilgai ignoravome šią problemą…
  25. A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip sausas vynas
  26. Buvęs Europos Parlamento pirmininkas: Reikia reformuoti ES taip, kad nacionalinės vyriausybės nebetrukdytų
  27. Ministras Linas Linkevičius išvyksta į Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Abidžane
  28. Į konferenciją Vilniuje atvyks Bundestago nariai, atstovaujantys „Alternatyva Vokietijai“
  29. Seimo nariai ragina Vyriausybę nepritarti Jungtinių Tautų organizacijoje svarstomai migracijos sutarčiai (video)
  30. Po JT migracijos pakto patvirtinimo, Belgijos ministras pirmininkas Šarlis Mišelis atsistatydina (video)

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos etnografiniai regionai | EKGT nuotr.

K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume

2021 01 22
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką

2021 01 19
Druskininkų užkardos pasieniečiai neįsileido dar vieno motociklininko iš Rusijos

Užsienio reikalų ministerija siūlo F. Kirkorovo neįleisti į Lietuvą

2021 01 18
Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

2021 01 18
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Kavą gerti sveika, tačiau ne daugiau nei tris puodelius per dieną
Gamta ir žmogus

Technologijos keičia ir kavos gėrimo tradicijas: kokį kavos aparatą pasirinkti

2021 01 24
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus
Lietuvoje

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

2021 01 24
Sukurtas bepiločių orlaivių naudotojams skirtas filmas (video)
Gamta ir žmogus

Įsigaliojo naujos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės. Ką būtina žinoti?

2021 01 24
Skiepai nuo gripo | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Nuo kovo pasiskiepyti bus galima ir vaistinėse

2021 01 24
Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)
Naujienos

Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

2021 01 24
G. Paluckas | I. Gelūno nuotr.
Lietuvoje

Pirmadienį paaiškės, kas laikinai vadovaus Socialdemokratų partijai

2021 01 24
Smitsono-Nacionalinis-Istorijos ir Gamtos Muziejus. Dinozaurai | rengėjų nuotr.
Gamta ir žmogus

Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualios kelionės po žymiausias pasaulio vietas

2021 01 24
Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
Gamta ir žmogus

Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai

2021 01 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar matėt? apie „Aktualioji istorija“: Ką naujo galima pasakyti apie Kęstutį? (video)
  • Ką jūs - apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Žemyna apie Pirmadienį paaiškės, kas laikinai vadovaus Socialdemokratų partijai
  • Vidas apie A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Technologijos keičia ir kavos gėrimo tradicijas: kokį kavos aparatą pasirinkti
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus
  • Įsigaliojo naujos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės. Ką būtina žinoti?
  • Žiemą – ypatingas dėmesys augintinio kailiui

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2412; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2027; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1740; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1425; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1309; komentarų: 14
  • Pirmą kartą paviešinta Sausio 13-iosios vaizdo medžaga su siaubingais vaizdais iš Vilniaus ligoninių (video) peržiūrėta: 1189; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume

by Kristina Aleknaitė
2021 01 22
15
Lietuvos etnografiniai regionai | EKGT nuotr.

Vilniaus mieste per 2020 m. dar padaugėjo gyventojų, dar 10 tūkst. naujų. Jau ne pirmi metai tokia tendencija. Jeigu pridėsime...

Skaityti toliau

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas. 1921-08-04 –...

Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

Pasirodė istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) XII tomas – pirmoji ir antroji dalys. Tai gera žinia. Bloga yra...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Ar matėt? apie „Aktualioji istorija“: Ką naujo galima pasakyti apie Kęstutį? (video)
  • Ką jūs - apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Žemyna apie Pirmadienį paaiškės, kas laikinai vadovaus Socialdemokratų partijai
  • Vidas apie A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II)
  • O Dieve - apie Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Mitingas „Atsisakau savo mokesčiais remti antikonstitucinę LRT“ | K. Tamašausko nuotr.

Mitinge buvo pasmerkta homoseksualizmo propaganda per LRT (video, nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai