Vyriausybė pritarė principinei kariuomenės struktūrai ir ribiniams skaičiams

Vyriausybė pritarė principinei kariuomenės struktūrai ir ribiniams skaičiams | I. Budzeikaitė, LK nuotr.

Lapkričio 6 d., Vyriausybė priėmė nutarimą dėl LR principinės kariuomenės struktūros nustatymo, krašto apsaugos sistemos personalo ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo projekto, kurio tikslas – patvirtinti nuolatinę principinę kariuomenės struktūrą ir jai sudaryti reikiamą krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių. Įstatymo projektą dar turės patvirtinti Seimas.

„Naujuoju įstatymu bus nustatyta ne tik nuolatinė kariuomenės sandara, bet ir jai sudaryti reikiamų tarnautojų ribiniai skaičiai, kurie bus keičiami ne kasmet, bet tik pasikeitus saugumo aplinkai, nacionalinio saugumo politikos prioritetams ir uždaviniams, krašto apsaugos sistemos finansavimui ar Lietuvos kariuomenės tarnautojų sudarymo poreikiams“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Iki šiol Seimui kasmet būdavo teikiama tvirtinti ateinančių metų principinė kariuomenės sandara, karių bei kariuomenės darbuotojų ribiniai skaičiai ir po šešerių metų žadama kariuomenės sandara, karių bei kariuomenės darbuotojų ribiniai skaičiai.

Remiantis įstatymo projektu, principinė kariuomenės sandara yra nustatoma taip, kad ji užtikrintų Lietuvos kariuomenei iškeltų karinių tikslų įgyvendinimą ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą bei atitiktų pastarojo meto sprendimus dėl Lietuvos kariuomenės krypčių. Numatoma, kad artimiausiais metais principinė Lietuvos kariuomenės sandara išliks tokia pati, numatant, kad 2024 metais Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotojo pėstininkų būrio „Žemaitija“ sandaroje papildomai steigti Logistikos dalinį.

Įstatymo projektu nustatomi ribiniai skaičiai, kur mažiausia riba atitiktų realias šiandienos sudarymo galimybes (finansiniuss, infrastruktūros ir darbuotojų pritraukimo į Lietuvos kariuomenę siekius), o didžiausia – geriausią poreikį principinei kariuomenės sandarai užpildyti.

Nuo 2020 metų bendras ribinis karių skaičius nustatomas nuo 20 790 iki 26 850. Iš šio skaičiaus: profesinės karo tarnybos karių skaičius nustatomas nuo 11 400 iki 15 600. Savanorių ir kitų aktyviųjų atsargos karių skaičius – nuo 5 000 iki 6 300. Lietuvos karo akademijos kariūnų skaičius nesikeičia ir nustatomas nuo 200 iki 320. Privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius nustatomas nuo 4 190 iki 4 630 per metus, iš kurių pašaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus pašaukta nuo 3 800 iki 4 000, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 390 iki 630. Didės ir ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų parengtųjų atsargos karių skaičius, kuris nustatomas nuo 1500 iki 4 000. Įstatymo projektu didinamas ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius. Jis nustatomas iki 1 800. Šių tarnautojų skaičius didėja dėl civilinių tarnautojų poreikio medicininės priežiūros, maitinimo, sandėlių, infrastruktūros priežiūros, aprūpinimo ir kitoms aptaravimo paslaugoms vykdyti. Į bendrą ribinį karių skaičių neįtraukiami į pratybas ir mokymus pašaukiami parengtieji atsargos kariai, nes šie kariai pratybose ir mokymuose dalyvauja trumpą laiką, tik įgūdžių atnaujinimo mokymuose, ir nedaro įtakos kovinių vienetų sudarymui.

Įstatymo projektu nustatomas ir vyresniųjų karininkų skaičius pagal atskirus karinius laipsnius. Tai daroma siekiant užtikrinti reikiamą karininkų, gebančių vykdyti atitinkamo krašto apsaugos sistemos valdymo lygmens (taktinio, operacinio ir strateginio) užduotis, atlikti tarnybą užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse, gynybos įstaigose, tarptautinėse misijose, operacijose, mokymuose ir kituose renginiuose. Remiantis projektu, generolų ir admirolų skaičius nustatomas iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 66 , pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 262, majorų ir komandorų leitenantų – iki 963.

Darbuotojų skaičius bus nuosekliai didinimas atsižvelgus į LRV patvirtintame Krašto apsaugos sistemos 10 metų darbuotojų plėtros plane nustatytus darbuotojų skaičius. Priimant reikiamą karių skaičių bus atsižvelgiama į resursais grindžiamus skaičiavimus, kad kariams išlaikyti būtų skiriama ne daugiau kaip 50 proc. visų išskyrimų. Lietuvos kariuomenės vienetų sudarymas profesinės karo tarnybos kariais ir toliau bus tęsiamas atsižvelgus į karių skaičiaus didėjimo siekius ir šiuo metu tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių išlaikymo galimybes ateityje.

Seimui pritarus, įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2020 metų sausio 1 dienos.