Kazio Varnelio namas-muziejus kviečia į nemokamas ekskursijas (0)

Kazys Varnelis | Lietuvos Nacionalinio Muziejaus nuotr.

Kazys Varnelis | Lietuvos Nacionalinio Muziejaus nuotr.

Nuo lapkričio 9 d., kiekvieną šeštadienį, 12 val. atvykus į Vilniuje įsikūrusius Kazio Varnelio namus-muziejų (Didžioji g. 26) ir įsigijus bilietą, lankytojų lauks nemokamos ekskursijos po laisvai lankomą ekspoziciją.

Nepaprasta asmenybė – Kazys Varnelis (1917–2010) Anapilin iškeliavo prieš devynerius metus – 2010 metų spalio 29 d.  Jis buvo gabus dailininkas, Čikagos meno instituto profesorius, tikras Lietuvos patriotas ir aistringas kolekcininkas. Iš Žemaitijos kilusį optinio meno meistrą dailininką K. Varnelį sovietų okupacija penkiems dešimtmečiams atskyrė nuo Lietuvos. Grįžęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų kartu su žmona Gabriele jis įsikūrė Vilniuje, kur buvo atidaryti jo vardo namai-muziejus. Čia menininkas gyveno iki pat savo mirties.

Kelis įdomiausi dalykai apie K. Varnelį, jo kūrybą ir kolekciją:

  • K. Varnelis labiausiai žinomas kaip optinio meno (oparto) kūrėjas. Septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai – tai menininko aukso amžius. Ankstyvuosiuose K. Varnelio darbuose dažniau matome juodą ir baltą spalvas, vyravusias to meto optinio meno kompozicijose, tačiau vėliau atsirado ir kitų derinių: juodos ir mėlynos, juodos ir raudonos ir kt.
  • K. Varnelio paveiksluose įžvelgsite senųjų Europos kultūrų ornamentus – labirintą, serpantiną. Geometrinės abstrakcijos ir jų ritmas labai artimi lietuviškų audinių raštams.
  • Vengdamas išderinti kruopščiai apgalvotą kompoziciją, menininkas savo kūrinius pasirašydavo kitoje paveikslo pusėje. Tačiau muziejuje rasite keletą darbų, kuriuos K. Varnelis pasirašė vaizdinėje pusėje. Kad būtų lengviau, išduosime raktinį žodį: ieškokite paveikslo pavadinimu „Krištolinė kaskada“.
  • Paskutinį nutapytą paveikslą K. Varnelis pavadino simboliškai – „Paskutinis šūvis“. Jį nutapęs K. Varnelis nusprendė sustoti ir nebekūrė naujų. Tik pertapydavo, perdarydavo ir tobulindavo anksčiau sukurtus.
  • K. Varnelio darbus saugo Niujorko Solomono R. Gugenheimo (Guggenheim) muziejus, Čikagos šiuolaikinio meno muziejus, Detroito meno institutas, Akrono meno institutas, Ajovos universiteto meno muziejus, privatūs kolekcininkai.
  • 1988 metais K. Varnelis surengė pirmąją personalinę parodą Lietuvoje. Vilniaus parodų rūmuose buvo eksponuotos 25 autoriaus drobės: „Utopija“, „Krištolinė kaskada“ ir kt. Paroda sutapo su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradžia – ji atsidarė birželio 14 d., kai Katedros (tuo metu Gedimino) aikštėje įvyko mitingas ir pirmą kartą viešai pagerbtos sovietinio-stalininio teroro aukos.
  • K. Varnelio biblioteką sudaro daugiau kaip 9000 knygų: lituanistinio paveldo šaltinių, atlasų, meno albumų ir katalogų, įspūdingai iliustruotų ir įrištų grožinės literatūros kūrinių lietuvių, lotynų, italų, anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų ir kitomis kalbomis.
  • 1998 m. K. Varnelio darbai ir kolekcija iš JAV per Atlantą į Lietuvą atplukdyta penkiais konteineriais.

„Tai vizuali meno enciklopedija“, „įdomiausias ir paslaptingiausias Vilniaus muziejus“, – tokiais atsiliepimais dalinasi lankytojai, pabuvoję K. Varnelio namuose-muziejuje.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: