Vilniaus savivaldybė užkirto kelią patyčioms iš mirusiųjų? (2)

Helovinas | Pixabay.com nuotr.

Helovinas | Pixabay.com nuotr.

Spalio 9 d. Vilniuje nugriautas buvusių Profsąjungos rūmų pastatas sugriovė ir turėjusį įvykti didžiausią Helovino karnavalą. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu nugriovus Profsąjungos rūmų pastatą ant Tauro kalno, helovino karnavalo rengėjai buvo priversti atšaukti juose spalio 31 d. numatytą renginį.

Kad Profsąjungų rūmų pastatas bus nugriautas dar prieš jame numatytą spalio 31 d. surengti Helovyno renginį „Didysis helovyno karnavalas“ (renginio rengėjai nesivargino šio pavadinimo net išversti –„Grand Halloween Carnival“, – red. pastaba), jo rengėjas Vitalijus Litvinenko išgirdo tik iš savo pažįstamų. Pasak V. Litvinenkos, jis iš pradžių tikėjosi šį nesusipratimą išspręsti taikiai. „Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tikino, kad ras geriausią įmanomą alternatyvą, tačiau po savaitės paieškų mums buvo pasiūlytos „Audėjo“ baldų centro patalpos, kurios neatitiko techninių ir saugos galimybių: dalis pastato visiškai neturėjo langų, visur bėgo vanduo, neveikė elektra, užsiveisęs pelėsis“, – sakė helovyno rengėjas.

horror-1008033_960_720

Helovinas | Pixabay.com nuotr.

Po nesėkmingos patalpų paieškos Helovino renginiui, Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė rengėjams vietą susirasti patiems ir pažadėjo apmokėti dalį išlaidų. Deja, kompensacija nesiekė nei ketvirčio reikiamos sumos.

Vilniaus grafičiai | J. Zvonkuvienės nuotr.

Buvęs Profsąjungų rūmų pastatas | J. Zvonkuvienės nuotr.

„Padarę keletą skambučių sužinojome, kad būtent spalio 31 dieną laisva Compensa koncertų salė. Jos nuomos išlaidos, aptarnavimas ir kompensacija už kito maisto tiekėjo įleidimą siekė apie 18 tūkst. eurų (su PVM), tačiau iš savivaldybės sulaukėme atsakymo, kad ji geranoriškai sutinka kompensuoti salės nuomą 4400 eurų ir tai yra galutinė jų siūloma suma. Suprantu, kad reikalinga suma nėra maža, tačiau reikia atsižvelgti į faktą, kad apie Profsąjungų rūmų griovimą mes nebuvome informuoti laiku, o jau seniai buvome pasirašę sutartį ir sumokėję už nuomą. Žinia visuomenėje pasklido likus trims savaitėms iki renginio, todėl sustojo bilietų pardavimai, žmonės nežinojo ko tikėtis ir jau tuomet buvo padaryti dideli nuostoliai renginiui. Manau, kad tokiu atveju savivaldybė turėtų duoti tai, kas įmanoma, o ne ieškoti kaip taupyti pinigus, nes Profsąjungų rūmų griovimui buvo skirta 1,9 mln. eurų“, – apmaudo neslepia V. Litvinenko.

Nuostoliai milžiniški

Dėl susiklosčiusios padėtis parduoti bilietus į ant plauko pakibusį renginį rengėjams buvo sunku, jie negavo reikiamos paramos iš savivaldybės, todėl buvo priversti visiškai atšaukti renginį. V. Litvinenko skaičiuoja, kad jų patirti nuostoliai gali būti labai dideli.

Helovinas | Pixabay.com nuotr.

Helovinas | Pixabay.com nuotr.

„Nuostolį patiria ne tik visa komanda, atidavusi savo laiką ir jėgas – mes jau nebesitikėjome iš helovino karnavalo ką nors uždirbti, buvo svarbu, kad jis apskritai įvyktų. Pagal sutartis mes negalėsime susigrąžinti atlikėjams sumokėtų honorarų, skrydžių bilietų ir kitų išlaidų, o kur dar nepatenkinti žmonės, kurie pirko bilietus, laukė renginio, žinau, kad buvo ir planavusių atskristi į Lietuvą būtent dėl helovino karnavalo. Kas jiems kompensuos visą šį nesusipratimą? Aš jau nebekalbu apie tai, koks milžiniškas nuostolis yra padarytas mūsų reputacijai“, – nuogąstavo jis.

Helovinas | Pixabay.com nuotr.

Helovinas | Pixabay.com nuotr.

Renginio organizatorius „Sound Traffik“ atstovaujanti teisininkė Agneta Malkina sako, kad pagal nuomos sutartį Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė nuomininko teises nepaisydama CK 6.495 str. dalies. „Nugriauti  vietą,  kurioje  organizuojamas  renginys  be išankstinio įspėjimo, kaip to reikalauja  nuomos  sutartis,  negalima, jei nuomotojas nepasiūlo alternatyvos, kuri  bent  jau  atitiktų techninius reikalavimus  ir  būtų  saugi  lankytojams. Šiuo atveju siūlomos renginio alternatyvos net iš dalies neatitiko techninių galimybių ir saugumo technikos, keldamos rimtą pavojų renginio organizatorių ir lankytojų sveikatai, higienai bei gyvybei. Renginiui neįvykus dėl nuomotojo kaltės, organizatorius patiria daug nuostolių, kol kas jų tiksliai įvardinti realiai neįmanoma, nes ne visos šalys pristatė savo pretenzijas dėl renginio vietos netekimo“, – teigia ji.

Helovinas | Pixabay.com nuotr.

Helovinas | Pixabay.com nuotr.

Atlikėjus šokiravo savivaldybės abejingumas

Dėl susiklosčiusios situacijos buvo šokiruoti ir renginyje „Didysis helovyno karnavalas“ turėję pasirodyti atlikėjai. Jiems Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai pasirodė nesuprantami, o už renginio atšaukimą likus tiek mažai laiko rengėjai gali patekti į juodąjį sąrašą ir prarasti galimybę rengti tokius vakarėlius ateityje išviso.

Helovinas | Pixabay.com nuotr.

Helovinas | Pixabay.com nuotr.

„Kai sužinojau, kad vakarėlio vieta bus nugriauta prieš tai tinkamai neinformavus organizatorių ir nepasiūlius alternatyvos, aš nustebau, kad tokie dalykai gali nutikti apskritai. Šimtai žmonių, ketinę atvykti iš visos Europos į jūsų renginį bus labai nusivylę. Dauguma šių žmonių niekada nebuvo Lietuvoje, todėl tikiuosi, jog jūs suprantate, kad prarandate didžiules turizmo galimybes ne tik dabar, bet ir ateityje. Kalbant iš profesionalios pusės, tokios naujienos sklinda greitai ir visa elektroninės muzikos bendruomenė gali įtraukti jus ir jūsų šalį į juodąjį sąrašą. Tai turės didelį poveikį jūsų reputacijai ir galimybėms ateityje organizuoti tokio tipo renginius“, – karnavalo rengėjams rašė renginyje turėjęs dalyvauti didžejas pasivadinęs Joe ET.

Helovinas | Pixabay.com nuotr.

Helovinas | Pixabay.com nuotr.

Apmaudo neslėpė ir kitas atlikėjas save tituluojantis DJ Shadow vardu: „Šiandien sužinojau, kad „Grand Halloween Carnival“ renginys neįvyks todėl, kad savivaldybė nugriovė jo vietą ir nepadėjo rasti kitų tinkamų patalpų. Manau, kad tai rodo valdžios atsakomybės nebuvimą ir didelę nepagarbą Lietuvos žmonėms bei gausybei atlikėjų iš viso pasaulio, ketinusių koncertuoti renginyje“.

Nėra to blogio kas neišeitų į gerą?

Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ekspertas Jonas Vaiškūnas nors ir sutiko su helovino rengėju priekaištais Vilniaus savivaldybės valdininkams, kad šie pasielgė nederamai nepranešę iš anksto helovino rengejams apie ketinimus nugriauti ppastatą, tačiau nepagailėjo ir kritikos pačiam planuotam renginiui. Pasak J. Vaiškūno šiuo atveju, kad ir netinkamu būdu, bet Vilniaus savivaldybė pasitarnavo geram reikalui – užkirsto kelią, pasak jo, pigiam, komerciniam kičui ir farsui kuriuo būtų skleidžiamos mūsų tautos  kultūrai visiškai svetimas patyčiomis grindžiamas žmogaus santykis su mirtimi.

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

„Mūsų, kaip ir daugelio kitų pasaulio tautų kultūrai būdingas santūrus ir pagarbus požiūris į mirtį ir į protėvių velės. Pagarba protėviams būdinga ne tik prigimtinei mūsų tautos religijai ir ja sekantiems krikščioniškiesiems papročiams, bet ir bet kuriai pasaulietinės kultūros raiškai. Pastaruoju metu į Lietuvą importuojami helovino renginiai yra pasaulio tautų kultūras smelkiančio komercinio globalizmo, siekiančio sukurti bedvasį komercinės malonumų ir pramogų kultūros vartotoją, laisvą nuo ryšių su protėviais, gimtąja žeme ir Tėvyne, nuo saitų su pačiais giliausiais mūsų sielos ir asmenybės dvasiniais klodais, Trojos arkliai“, – teigė EKGT ekspertas.

Garsus religiotyrininkas ir publicistas Gintaras Beresnevičius yra taip pat ne kartą atkreipęs dėmesį į helovino ir mūsų Vėlinių prieštarą. Pasak G. Beresnevičiaus vartotojiškos visuomenės peršama helovino pašaipa iš mirties grindžiama mirties baimės jausmu: „Vėlinės ir Helovynas yra šventės, skirtingai atsakančios į klausimą – kaip elgtis prieš mirties iššūkį? Tai skirtingų civilizacijų atsakas. Baltiška civilizacija atsako rimtimi, anglosaksiška-keltiška – baimės šurmuliu. Baltiškoji tradicija kviečiasi dvasias, anglosaksiškoji siekia jas nubaidyti. /…/  Įsisamoninus mirtį, beprasmiškas pasirodytų visas masinės kultūros kompleksas, visa vartojimo aistra netektų prasmės. Vartotojas yra nemirtingas, tą mintį jam brukte bruka reklama. Ir miršta jis nustebęs ir įsižeidęs. Turbūt. Juk apie tai masinė kultūra nieko nesakė…“

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Pasak G. Beresnevičiaus lietuvių tradicijai mirtis yra tiltas per bedugnę, o moderniajai vakarietiškajai – bedugnė pati. „Stovėjimas akis į akį su mirusiaisiais, su protėviais yra natūrali religinė būklė. /…/ Gėdinga yra protėvių baimė, gebėjimas stoti veidas į veidą prieš juos – stipriųjų prerogatyva,“ – teigė religiotyrininkas.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: