Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“ švenčia 30-ies metų sukaktį (1)

Juozas Vercinkevičius | Wikipedia.org nuotr.

Juozas Vercinkevičius | Wikipedia.org nuotr.

Prieš 30 metų, 1989 m. spalio 24 d. istorijos mylėtojams į rankas pateko pirmasis laikraščio „Voruta“ numeris, kurio paantraštėje parašyta – „Istorijos ir publicistikos mėnraštis“.

Tais svarbiais Lietuvai Atgimimo metais, kai buvo gręžtasi prie istorijos, kai vis garsiau ima skambėti žodis nepriklausomybė, žurnalistas Juozas Vercinkevičius leidėjų lėšomis (vedėjas Algis Markėnas, spaudėjas Janušas Perovičius) sumanė leisti naują laikraštį, kuriame gvildenami istorijos ir to meto Atgimimo klausimai.

Tuo kart „Voruta“ buvo išleista vieno spaudos lanko, penkių tūkstančių tiražu ir atspausdinta Trakuose, V. Kudirkos g. 12 numeriu įsikūrusioje spaustuvėje. Kad laikraštis taps mėgiamu skaitytojų buvo aišku, bet kad taip greitai, matyt, nė pats leidėjas ir redaktorius J. Vercinkevičius nesitikėjo. Jau antrame „Vorutos“ numeryje skaitome skaitytojo atsiliepimą, rašytą klaipėdiečio Igno Valanto: „…tai bent laikraštis! Džiaugiuosi skaitydamas ir tokį laikraštį esant galimybėms norėtųsi matyti gal ir savaitinį <…> tiražas nedidelis, o norinčių tokį leidinį paskaityti manau nemažai. <…> galiu būti Jūsų laikraščio rėmėju. <…> Linkiu Jums sėkmės sunkiame, bet kilniame darbe supažindinant su istorija <…>. Nuoširdus ačiū.“

Pirmojo „Voruta“ numerio antraštė | Voruta.lt nuotr.

Pirmojo „Voruta“ numerio antraštė | Voruta.lt nuotr.

O žavėtis tikrai buvo verta – jau pirmame numeryje buvo paskelbtas istorijos mokslo dr. E. Gudavičiaus straipsnis apie Mindaugo Vorutą bei J. Vercinkevičiaus interviu su E. Gudavičiumi apie LDK valdovą Vytautą; redaktoriaus kalbintas profesorius B. Genzelis dalinosi savo samprotavimais apie periodinės spaudos paskirtį straipsnyje „Suvokti savo būtį…“. Skaitytojus jau pirmame puslapyje džiugino žurnalistės L. Valatkienės nuotraukos, menančios 1988 m., kai pirmą kartą Trakų Salos pilyje buvo iškelta tautinė vėliava ir kt. Kad leidžiama „Voruta“ anuomet tapo svarbi, reikalinga, savalaikė, aktuali, įrodo faktas, jog jau antrame numeryje nurodoma pasipildžiusi, tapusi pirmąja, redakcinė kolegija – J. Abaravičius, V. Bartusevičius, K. Garšva, B. Genzelis, E. Gudavičius, J. Juzeliūnas, S. Mikulionis, A. Žemaitytė, Z. Zinkevičius.

„Voruta“ antraštė su paminėta mėnraščio leidimo vieta – Trakai | Voruta.lt nuotr.

„Voruta“ antraštė su paminėta mėnraščio leidimo vieta – Trakai | Voruta.lt nuotr.

Apie visa tai, „Vorutos“ – pradžią ir brandą, Trakų viešoji biblioteka (TVB)  laikraščio 30-osioms sukaktuvėms surengė literatūrinę-kraštotyrinę parodą „Voruta“ – „tas Lietuvos istorijos burtažodis – tautos atmintis ir istorinė savimonė“ // Juozas Vercinkevičius“, kurioje skaitytojai galės susipažinti su leidinio istorija, besikeičiančiais logotipais, pavartyti pirmuosius laikraščio puslapius, pirmuosius įrištus 1989–1992 metų komplektus, kuriuos, kaip ir daugelį VšĮ „Voruta“ leistų spaudinių, nuo 2006 m. leistų kalendorių, TVB ne kartą dovanojo redaktorius J. Vercinkevičius. Verta priminti, jog nuo Atgimimo prasidėjęs bendradarbiavimas su TVB, skatinęs mokinius, anuomet augusius be interneto ir modernių istorijos vadovėlių, ieškoti atsakymų bibliotekoje – „Vorutos“ puslapiuose, tęsiasi iki šių dienų.  TVB archyvas iki šiol saugo ne tik „Vorutos“ išleistus spaudinius, bet ir išleistų bei pristatytų bibliotekoje leidinių akimirkas. „Vorutos“ puslapiuose ne kartą buvo skelbiami ir TVB bibliotekininkių J. Kulikienės, R. Jarmalavičiūtės, E. Žilinskienės  kraštotyriniai straipsniai.

Išskirtinė „Vorutos“ antraštė su Lietuvos valdovo Mindaugo simbolika | Voruta.lt nuotr.

Išskirtinė „Vorutos“ antraštė su Lietuvos valdovo Mindaugo simbolika | Voruta.lt nuotr.

Džiugu, kad laikraštis „Voruta“, per tuos 30-imt savo gyvavimo metų, buvęs ir mėnraščiu, ir savaitraščiu, ištvėręs sunkmečius ir tiražų kaitą, niekada nubuvo nustojęs „eiti“, iki šiol spausdina svarbius straipsnius istorijos, kultūros, religijos klausimais, daug vietos skirdamas Vilnijos kraštui, Mažajai Lietuvai, Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Šalia žymių straipsnių autorių – E. Gudavičiaus, J. Juzeliūno, Z. Zinkevičiaus, M. Purvino ir kt., „Vorutoje“ buvo paskelbti šviesios atminties trakiškių S. Mikulionio (1935–1992), dr. Z. Ramanausko (1932–2018) straipsniai. Su „Voruta“ bendradarbiauja, apie Trakus ir Trakų kraštą, jį garsinusias ir garsinančias asmenybes rašo V. Jencius-Butautas, kraštiečiai monsinjoras V. P. Rūkas, dr. H. Kobeckaitė, dr. V. Januškevičius, K. Petkūnas, J. Orlovskytė, atskiroje „Vorutos“ rubrikoje – „Muziejus laikraštyje“ „Vorutos“ skaitytojai gali neakivaizdžiai susipažinti su Trakų istorijos muziejaus salėse pristatomais ir fonduose esančiais nepakartojamais eksponatais, kuriuos straipsniuose pristato muziejaus darbuotojai –  U. Budvydas, V. Povilūnas, S. Zalys. A. Zmejevskienė, V. Tenešis ir kt.

VšĮ Vorutos fondas nuo 1992 m. vykdo ir kitą leidybinę veiklą. 1992 m. išleidus pirmąją poezijos knygelę – A. Šato „Širdin nukrito saulė“, ši veikla sėkmingai tęsiama ir skaičiuoja jau ne vieną dešimtį išleistų knygų, kalendorių, atvirukų. Redaktoriaus J. Vercinkevičiaus sudarytos ir išleistos knygos: „Mons. Vytautas Pranciškus Rūkas“ (2005), „Kur dunkso Trakų pilys“ (2010), „Mokėkime laukti ir augti. Kardinolo Vincento Sladkevičiaus asmenybės ir veiklos bruožai“ (2014), „Laisvi su laisvais, lygūs su lygiais“ (2015), „Mūsų Trakų žemė“ I knyga (2017), V. Jenciaus-Butauto, P. Bieliausko, V. Česnulio, V. Aleknos, R. Lopatos, tame tarpe ir Trakų VB buvusios direktorės A. Pilienės sudaryta knygelė apie Trakų rajono kultūros darbuotojų tremtinių prisiminimus „Gimtąją žemę rauda siekė…“ (1998) ir kt. autorių knygos talpina išliekamąją vertę turinčias, neretai pirmą kartą skelbiamas žinias. Gausūs VšĮ „Voruta“ leidybinė veiklos vaisiai pristatomi TVB parengtoje parodoje.

Nuo 2002 m. iki šiol leidžiamas ir elektroninis „Vorutos“ laikraštis www.voruta.lt.

Pastaraisiais metais Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“, leidžiamas 1 000 egzempliorių tiražu, nustebino skaitytojus netikėta ir džiugia žinia, skelbiančia, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. vietoje laikraščio „Voruta“ bus leidžiamas 96 puslapių, pasirodantis keturis kartus per metus, ne laikraštis, bet žurnalas „Voruta“.

Pasitikęs savo 30-ies metų sukaktį, laikraštis „Voruta“, pasiekęs savo brandą, keičia ir savo rūbą, ir tikėtina, jog dar Atgimimo metais pradėti puoselėti laikraščio „Voruta“ sumanymai ir toliau sėkmingai bus įgyvendinami to paties pavadinimo žurnale, kad leidinys taps dar įdomesnis ir patrauklesnis, ugdys naują žurnalistų kartą, išplės jame rašančių autorių bei juos skaitančių skaitytojų ratą, išlaikydamas dėmesį gyvybiškai svarbiems mūsų tautos istorinės atminties ir tautinės savimonės klausimams.

Su Trakų viešojoje bibliotekoje veikiančia paroda „Voruta“ – „tas Lietuvos istorijos burtažodis – tautos atmintis ir istorinė savimonė“ // Juozas Vercinkevičius“ kviečiame susipažinti iki lapkričio 24 d.

Kategorijos: Kultūra, Šventės, Visi įrašai, Visuomenė, Žiniasklaida | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Žemyna:

    Kuo nuoširdžiausia padėka ir sveikinimai, kuo geriausi linkėjimai Vorutos sielai!
    Kaip malonu matyti žmones iš jaunystės laikų, gėrėtis jų nuveiktais darbais, tokiais svarbiais visai Lietuvai…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: