Seimas pritarė projektui dėl teismų tarėjų įteisinimo (5)

Konstitucinis teismas: Dainius Žalimas, Elvyra Baltutytė ir Vytautas Greičius | S. Žumbio nuotr.

Konstitucinis teismas | S. Žumbio nuotr.

Spalio 15 d. Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos inicijuotam projektui, kuriuo Lietuvoje būtų įteisinti teismų tarėjai.

„Teismų tarėjų įteisinimas Lietuvoje padidins ne tik žmonių pasitikėjimą mūsų teismais, bet ir Lietuvos piliečių tarpusavio pasitikėjimą. Tai įrodo kitų valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos – praktika“, – tvirtina Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, vienas projekto iniciatorių.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Juozo Bernatonio teigimu, dabar egzistuoja nemaža atskirtis tarp teismų ir eilinių piliečių,

kuriems dažnai atrodo, kad teisėjai sudaro tam tikrą uždarą elitinį ratą, esantį toli nuo žmonių rūpesčių. Tai liudija ir sociologinės apklausos: teismais pasitiki tik 19,7 proc. šalies gyventojų, o nepasitiki 28 proc.

„Šiuo projektu siekiame, kad augtų visuomenės pasitikėjimas mūsų teismais ir teisine sistema, skatiname skaidrumą. Teisėjų tarėjų dalyvavimas teismo sprendimų priėmime taptų efektyvia prevencija kovojant prieš korupciją teismų sistemoje. Tai būtų papildoma teisėjų nepriklausomumo garantija, apsauga nuo galimo poveikio teismui“, – J. Bernatonis.

Visuomeniniai tarėjai dalyvautų bylose, iškeltose dėl korupcinių nusikaltimų, pavyzdžiui, dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ar piktnaudžiavimo bei civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo. Visos šalys bylose turėtų teisę prašyti, kad teismo procese galėtų dalyvauti visuomeniniai tarėjai.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, Lietuvos teismuose per metus išnagrinėjama 50–70 bylų dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, ir apie 200–300 baudžiamųjų bylų dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

Anot J. Bernatonio, visuomenės atstovai į teismus atneštų bendruomenėje vyraujantį supratimą, socialines normas arba „gyvąją teisę“, būtų įteisinta dar viena tiesioginės demokratijos forma: „Pritraukus įvairias socialines grupes atstovaujančius asmenis, tarėjai į teismo vertinimą atneštų požiūrių įvairovę, įvairiapusišką vertinimą ir teisingesnius sprendimus. Be to, tarėjai, turėdami tam tikrą specifinę patirtį, teismams sudarytų galimybes priimti sprendimus, kurie šalims yra suprantami, o teismui leistų geriau suprasti šalių poziciją ir lūkesčius.“

Tarėjais galėtų būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Asmens tinkamumą būti tarėju vertintų Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisija. Planuojama, kad tarėjų sąrašus sudarys ir administruos Nacionalinė teismų administracija.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: