Kovotojai už Katalonijos nepriklausomybę nuteisti iki 13 m. kalėjimo. Siekiama suimti ir Prezidentą K. Pučdemoną (video) (12)

Katalonija – paskelbė nepriklausomybę | Youtube.com stop kadras

Katalonija – paskelbė nepriklausomybę | Youtube.com stop kadras

Spalio 14 d. Ispanijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Pablo Larenas (Pablo Llarena) išdavė tarptautinį ir Europos arešto orderius suimtį buvusį Katalonijos prezidentą Karlesą Pučdemoną (Carles Puigdemont). Orderiai buvo išduoti remiantis kaltinimais kurstyti maištą ir valstybės lėšų švaistymo. Kaip žinia, 2017 metais po nesėkmingos kovos dėl Katalonijos nepriklausomybės K. Pučdemonas siekdamas išvengti Ispanijos valdžios persekiojimo pasitraukė į Belgiją.

Ispanijos Aukščiausias Teismas K. Pučdemono suėmimo Europos orderį išdavė jau antrą kartą. Pirmą kartą toks orderis buvo išduotas 2018 m. Tuomet K. Pučdemonas buvo sulaikytas Vokietijoje. 2018 m. liepos 12 d. Aukščiausias Šlezvigo žemės teismas davė sutikimą išduoti K. Pučdemoną Ispanijai, tačiau tik su sąlyga, kad jis bus teisiamas tik už valstybės lėšų iššvaistymą. Tačiau Ispanijos valdžiai su tuo nesutikus ir K. Pučdemono Europinis arešto orderis buvo atšauktas.

Spalio 14 d. Ispanijos Aukščiausiasis teismas paskelbė nuosprendį 12 Katalonijos politikų rengusių referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės. 9 politikai pripažinti kaltais kurstant maištą ir nuteisti nuo 9 iki 13 metų kalėti. 3 politikams, pripažintiems kaltais dėl nepaklusimo aukštesnei valdžiai, skirtos piniginės baudos.

Protestuodami prieš šiuos Ispanijos Aukščiausiojo teismo sprendimus katalonai surengė protesto akcijas. Protesto akcijos buvo surengtos Katalonijos sostinėje Barselonoje, Žironoje, Leridoje ir Taragone. Universitetiniame Barselonos rajone studentai blokavo vieną iš svarbiausių magistralių – Diagonalės prospektą ir keletą gretimų gatvių.

Protesto akcijas ketinama pratęsti spalio 17-18 dienomis. Socialiniuose tinkluose ėmė plisti įvairių visuomeninių organizacijų raginimai išeiti į gatves.

Valdžia būgštauja, kad protestuotojai gali imtis ir geležinkelių blokados.
Prieš du metus Katalonijos valdžia surengė referendumą dėl Katalonijos regiono nepriklausomybės. Referendume dalyvavo per 40 nuošimčių rinkėjų, 90 nuošimčių iš jų balsavo už Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos. 2017 m. spalio 27 d. Katalonijos parlamentas paskelbė nepriklausomybę.

Po šių įvykių Ispanijos valdžia paleido Katalonijos parlamentą ir vyriausybę ir įvedė tiesioginį valdymą bei paskelbė išankstinius rinkimus.

Kategorijos: Naujienos, Politika ir ekonomika, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .

12 komentarų

  1. ŽEMAITIS - TURKIJOS OKUPANTAI - LAUK IŠ KURDISTANO!!!:

    Manau, kad ir Ispanijai turi būti taikomos griežtos sankcijos. Tikrai tokioms, tautų teisių negerbiančioms, šalims ne vieta nei ES, nei NATO!
    Beje, Ispanija, priešingai nei dauguma Vakarų šalių< vis dar nepripažino Kosovo.
    Ispanija bene palankiausiai iš visų ES šalių žiūri ir į Turkijos agresiją prieš kurdus (tai galima spręsti iš "Rojava Offensive" Vikipedijos puslapyje skelbiamo žemėlapio.
    Tad ir Ispanijai, ir Turkijai turi būti taikomos sankcijos!

  2. Žemyna:

    Ar žinome situaciją iš vidaus?Ar žinome visą santykių istoriją su visomis detalėmis? O prieš porą metų staiga taip užvirusio noro atsiskirti priežastis žinome? Kas taip kaitino jį?
    Žinome, jog Ispanijoje gal ir už mūsiškių didesnės RU nusikaltėlių gaujos, RU politinis ir verslo „elitas” turi sau gūžtas įsitaisiusios. Net vadavietę primena. Mūsų nusikaltėliai palaiko intensyvius savo „verslo” santykius su „kolegomis” iš RU. Paprastai su jomis, kaip Stalino laikais, taip ir šiandien glaudžiai bendradarbiauja KGBynas – pasamdo purviniems darbams (močitj v sortire, pvz., kokį per smalsų žurnalistą, ar buvusį KGBietį). Tokiems darbams, kur Kremlius turi atrodyti „ne prie ko”. Dar nežinia, kur daugiau „nuotolinių” KGB talkininkų įsitaisę gyvena ir darbuojasi – Anglijoje, ar Ispanijoje?
    Be to, ten strategiškai visiems Vakarams, RU ir pačiam Kremliui svarbus Gibraltaras? Taigi, galima įtarti, jog ten gausu neuniformuotų „poilsiautojų”, reikalingų staiga imtis darbo – kiekvienas pagal savo specialybę, laipsnį ir parengtį.
    Tarpusavyje aiškintis santykius ir skaidytis, silpninti save, atsiskirti aplinkybėmis, kai ES dar nebuvo tokia klibanti, vos besilaikanti? Kai ji uoliai ir profesionaliai skaldoma iš vidaus? Kai tiek rankų laiko rankose bikfordo virvutę?
    Ispanija – 46,1 mln.
    Katalonija – 7,5 mln. Vos 1/3 daugiau, nei mūsų, 3-jų Baltijos sesių.
    Nors Katalonijai netektų iš esmės, nuo pamatų keisti santvarkos, bet pažiūrėkite, su kokiais netikėtumais mes susidūrėme? Vidaus karas buvo kone kaip Sicilijos mafijų karai. Su, kaip visada per neramumus, RU iš kalėjimų paleistais ir finansiškai bei techniškai aprūpintais kriminaliniais nusikaltėliais. Su Kremliaus pasisavintu valstybės biudžetu ir sugriauta (prichvatizuota) pramone. Su organizuotu, puikiai valdomu ginkluotu banditizmu. Ligi šiol negalime susitvarkyti, o sovietmečio „partinio-ūkinio aktyvo” „žiedeliai” vaisiais pavirto. Pūva, bet nesitraukia.
    Mūsų politinis elitas ligi šiol per šitiek metų IGNORAVO (o gal – SABOTAVO?) PRIEVOLĘ INVENTORIZUOTI valstybės turtą nuo mažiausio šapelio iki gamyklų, NT ir visų įmanomų brangenybių. Keista, bet per visus tuos dešimtmečius, pradedant ekonomiste(!!!) Kazimira P., iš viso pramoninio ir kt. verslo elito negirdėjome nė užsimenant, jokių raginimų susitvarkyti, susiskaičiuoti, jei norime išlikti. Tik neseniai pagaliau garsiai iš TV reportažų išgirdome, jog Druskininkų NT ligi šios dienos neinventorizuota! Ir ne tik ji – VISA LT tokia! Niekas nežino, nei kas, nei kiek kam priklauso…
    Ar Katalonija nesibaimina, jog BUS PASIRŪPINTA, kad ir jai netektų nuobodžiauti, ar sparčiai gerinti ūkio būklę ir gyventojų gerovę? Ar gyventojai džiaugsis savo politikais, visus apgaubs puikiausias psichologinis klimatas?
    Ar jie jau turi viską parengę – dokumentus, tarnautojų komandą, kad perimtų viską taip, kaip priklauso – kad jau kitą dieną valstybė funkcionuos, tartum šveicariškas laikrodis? Ir ne pavieniui, o visos savivaldybių ir valstybės įstaigos sklandžiai perima visas valstybės funkcijas ir jų sinergišką bendradarbiavimą, jos mechanizmui nebent akimirkai sustojus. Juk vien savų aferistų kiek rasis, kas norės pasinaudoti pereinamojo chaoso proga?
    Beje, kaip pasakojo to liudininkai – tarpukariu Vilniaus įstaigas, bankus PL perėmė žaibiškai – atvažiavo tam idealiai pasirengę! Mickevičiaus g. buv. banko darbuotojai, iš ryto atėję į darbą, rado ten jau dirbančią PL komandą. Jie nebuvo įleisti net asmens daiktų pasiimti!
    Kad ir kaip palaikau nepriklausomybę, tautų teisę apsispręsti, nepasirašyčiau po jokioms, jei tokios būtų, peticijomis, nes nesijaučiu turinti teisę! Nes nieko apie jų vidaus reikalus neišmanau, nenoriu prikišti rankų, o vėliau sakyti: „Norėjau, kaip geriau!” Juolab, kad virš Europos ne palaiminta ramybė tvyro! Bijau, kad nebūtų taip, jog maniau, kad padedu katalonams, o išaiškės, jog išorės piktadariui padėjau. Jam lengviau ir pigiau su iki kaimo dydžio susiskaldžiusiomis „valstybėmis” susidoroti, pasiimti jas, kaip savo „inventorių”.
    Noriu, kad išmoktume patys savo valstybėms nekenkti, kad asmeniniu elgesiu ir išmintingais, geranoriškais, pagarbiais santykiais „numegztume” sau jaukų bendrabūvį toje vienintelėje visoje Žemėje mums priklausančioje valstybėje.

  3. atsakykit:

    Tiesiai šviesiai. Katalonai turi apsisprendimo teisę ar ne?

    • ŽEMAITIS - TURKIJOS OKUPANTAI - LAUK IŠ KURDISTANO!!!:

      Taip!
      Katalonai, Baskai, Kurdai, Škotai ir visos kitos pavergtos tautos TURI apsisprendimo teisę!

      Tik deja, “moralieji” Vakarų kaip ir rytų politikieriai niekaip nenori to pripažinti.
      Gaila, kad mūsų visuomenės tokios atbukę ir nesugeba iš politikų pareikalauti, kad jie vadovautųsi liberaliu požiūriu ir morale.

    • -.-.-:

      tai jie ir buvo tarsi apsisprendę, pasiskelbė nepriklausomais – “Valio, laisvė!” ir panašiai, o paskui, kaip vaikučiai, apsigalvojo – “aha, matai, tikrai Ispanijos įstatymai mums galioja”. Tauta pati yra aukščiausias suverenas, tik ji viena pati prisiima sau įstatymus ir pati save reguliuoja, o jei ji pripažįsta, kad, visgi, neturi tokios teisės, kad dar turi siuzereno atsiklausti ir jo malonės sulaukti, tai apie ką kalbėti?

      Na tai gerai, lai laukia, kol ispanai “susimylės” juos paleisti, bet net jei taip netyčia nutiktų, tai kur jie su tokiu supratimu šiame pasaulyje dėsis – gal tada jau geriau nereikia? Kai subręs truputį, tegul vėl pabando.

      Tas Pučdemonas juos tik mulkino, žaisdamas kilniais jausmais… Juo patikėję sėdi kalėjime, o kiti kažkaip ir vėl ištveria be tos savo pasiskelbtos laisvės. Galime palyginti su mūsų atveju – ar būtume galėję be jos gyventi ir sau veidrodyje į akis pažiūrėti?

  4. >Žemynai:

    Katalonai yra teisūs-jų kova už nepriklausomybę tęsiasi jau seniai.Tenka dažnokai būti Barcelonoj,ten už Katalonijos suverenumą kovoja visų pirma eiliniai piliečiai, labai ryžtingas yra ir jaunimas.Labai panašioj politinėj padėty dėl Nepriklausomybės buvo ir lietuviai.

    • Žemyna:

      Prisimenu, jie mus lankė pačioje pradžioje, domėjosi, kas čia ir kaip, aiškino, jog jie, kaip ir mes, inkorporuoti. Visa tai buvo. Tačiau nuo tada prabėgo trečdalis amžiaus, ir pasaulis, santykiai tarp tautų ir valstybių,netgi jų pačių viduje labai grėsmingai pasikeitė. Atrodo, staiga visi pasiutlige užsikrėtė.
      Aš ne strategas. Tačiau, kol Kūrėjas nepasikvies pas save vyriausiųjų šios nuodingos košės virėjų, gal išmintingiau būtų palaukti, nes, vietoje nepriklausomybės gali galutinei savo tautos pražūčiai pasitarnauti, nes tavo teritorija bus panaudota Europos „ėmimui” nuo Pietų pusės?
      Nežinau, ar tinkamas momentas.
      Man gali priminti, jog ir mūsų Nepriklausomybės pradžioje buvo tokių, kas stabdė, prašė nesikarščiuoti, nes netinkamas momentas (žinoma, Kremlių turėjo galvoje). Reikalas tas, jog aš ne Ispaniją, tą patį Kremlių turiu galvoje.

  5. Skalvis:

    Žemyna , tipo, tu per minutę pasivertei į šlykščią šliundrą. Tiksliau, tokia visada buvai, tik po gražia kauke. Apsivėmiau. Bet pamačiau.

  6. Tvankstas:

    Neskubėkime nei pritarti, nei pasmerkti.

    • Žemyna:

      Matau čia 3 skirtingus klausimus:
      PIRMĄ – degantį – žmonės įkalinami toli gražu ne už ir tarptautinės teisės smerkiamus nusikaltimus, o už savo politines pažiūras (jei neišsiaiškinta kitaip – kad jie kažkam tarnauja).
      Teisti juos tik tada pateisinama, jei valstybė ŠVARIAI įrodytų, jog tarp iniciatorių iš tiesų esama nusikaltėlių, ar išsišokti mėgstančių sociopatų, tada tai būtų jau kita byla, ne už pažiūras, o už nusikalstama elgesį organizuota gauja, už valstybės išdavystę, ar kt.
      Dėl tokios, kaip dabar, priežasties ir įkalinimo būtina imtis veiksmų, kažko SKUBAUS tarptautiniu mastu. Tokią peticiją pasirašyčiau. Deja, nesu tas, kas gebėtų teisiškai raštingai sukurti jos tekstą EN, ES, FR, DE kalbomis.
      Veiksmingą tarptautinę svetainę žinau tik vieną Avaaz.org (ir tuoj čia gausiu nuo Tamstos barti, bet glifosato klausimu jie surinko kelis mln. parašų ir prieš juos keltą bylą laimėjo). Gal kas galėtų pasiūlyti kitą, taip pat rezultatyviai veikiančią?
      ANTRO – tautų TEISĖS į nepriklausomybę – net nekomentuoju ta tema, nes jos neginčiju. Kūrėjas joms tai davė – neliepė visiems vientisoje masėje maltis, pats suskirstė tautomis ir žemėmis, tai Jo nustatyta Tvarka, kurią žmonija nuolat pažeidinėjo ir tais veiksmais nuolat naikino ar nutautino ištisas tautas.
      TREČIAS – strateginis – kada, kaip, su kuo to imtis, kaip tvarkytis pasiekus nepriklausomybę, kad nebūtų eilinis kartas, kai kova pareikalauja daugybės tavo tautos aukų, kai vėl pražūva tūkstančiai valingų patriotų, ir tokių vis mažiau lieka ateičiai. O dar skaudžiau, kai nemokėjimas suderinti valstybės mechanizmo, jo perdavimas į aferistų rankas, visuotinis nusivylimas galiausiai sužlugdo su daugybę aukų pasiektą nepriklausomybę.
      Atsakymas būtų lyg ir paprastas – jei bus, kaip Dekalogas išvardijo, MASINIO nusivylimo neturėtų būti. Bet, ar sugebėsi? Mūsų patirtis parodė, jog paprasta nebus. Tai moralinės atsakomybės už sudėtas aukas ir už rezultatą klausimas. Klausimas, į kurį tik vienetai pajėgūs bent kiek į tiesą panašų atsakymą pateikti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: