Seimo komisija Vyriausybės prašys lėšų Vytauto Didžiojo paminklo statybai (video) (11)

Vytautas Didysis Gedimino pilies papėdėje. Skulptorius Vytautas Kašuba, 1939 m. | Alkas.lt., T. Baranausko nuotr.

Vytautas Didysis Gedimino pilies papėdėje. Skulptorius Vytautas Kašuba, 1939 m. | Alkas.lt., T. Baranausko nuotr.

Spalio 13 d. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija nutarė kreiptis į Vyriausybę, kad kitų metų biudžete būtų skirta lėšų Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo paminklo statybai Trakuose. Paminklo statybos parengiamiesiems darbams bus prašoma skirti per 100 tūkst. eurų. Visa paminklo projekto sąmata siekia 548 tūkst. eurų. 

Trakų rajono savivaldybė vietą paminklo statybai numatė Galvės ežero Karvinės saloje. Jau yra parengtas paminklo techninis projektas ir išduotas statybos leidimas. Paminklo projektą parengė skulptorius Gediminas Karalius. Pagal šį projektą devynių arų žemės plotas bus užklotas granitinėmis plokštėmis, taip pavaizduojant Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) žemėlapį. Trakų miesto vietoje šiame žemėlapyje, numatyta pastatyti 4,8 metro aukščio bronzinę Vytauto Didžiojo skulptūrą su kalaviju.

Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo paminklo statyba besirūpinančios Vytauto Didžiojo sąjungos pirmininkė Birutė Valionytė sakė, kad anksčiau šį projektą siūlė Vilniaus miesto valdžiai bet ši jo atsisakė.

Vytauto Didžiojo paminklo statybos klausimas buvos varstytas spalio 9 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje:

Kategorijos: Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .

11 komentarų

  1. stasys:

    Man tik lieka apgailestauti kad Vilnius toks ne Lietuviškas miestas .Kiekviena atminimo lenta Lietuvos valstybės atminti menantį reikalauja atviro apsikumščiavimo .. visuomenėje . Yra bėda ir viena diena teks savęs paklausti o kaip gražinti VILNIU į Lietuvos valstybės sostinės statusą . R.Šimašius tik simptomas .. ligos kurios vis dar nematome .

  2. Vytautui valdant suverenios laisvos Lietuvos valstybės nebuvo. Po Krėvos unijos ji buvo Lenkijos karalystės sudėtyje kaip jos teritorija kunigaikštystės, t.y. karalystės valdymo, statusu. Tad Vytautas savo kunigaikščiavimo laikotarpiu tarnavo Lenkijos karalystei, jos karaliui Jogailai kaip jo klapčiukas Lietuvoje. Jeigu jau Vytautui kaip Lenkijos tarnui statytinas paminklas Lietuvoje, tai gal nors už Lenkijos pinigus. Tokiu atveju dėl lėšų keipiamasi ne tuo adresu. Tad, komisijai nors 80% paminklui reikalingų lėšų derėtų prašyti iš Lenkijos.

    Tačiau Lietuvai yra svarbiausia pastatyti paminklą sostinėje Vilniuje Mindaugo tėvui karaliui Rimgaudui, kuriam valdant ir vadovaujant buvo laimėtas europinių pasekmių Soule (Saulės) mūšis, po kurio karalius Rimgaudas, matyt, dėl priežasties susijusios su mūšiu, greitai mirė. Statykime Lietuvą į jai Europos istorijoje deramą vietą, neužsimdami ir dar visų pirmiausiai Smetonos valdymo išaukštinto – Lenkijos karūnai tarnavusio Vytauto atmintimi.

    Vadovaujantis Vytauto atminimo logika galima prieiti prie to, kad paminklas yra statytinas ir Maskvos klapčiukui Sniečkui, kitiems iš tos „grupės draugų“…

  3. Atmintis:

    Šiandien Spalio 14-oji – Mindaugo vardadienis. Garbingas vardas primena istoriją, kuria turime didžiuotis. Karalius Mindaugas kardu, protu ir širdimi kūrė Lietuvos valstybę. XX amžiaus pradžioje istorikai, dr. J. Basanavičius tautos teises į nepriklausomybę grindė etniškumu ir karaliaus Mindaugo nuopelnais. LDK kunigaikščio Vytauto kultą populistiniais, ir ne tik tikslais, išpūtė Smetona. Deja Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija tęsia destrukcinę jo politiką.

  4. Lenkijos tarnas – tą gerai iliustruoja faktas kad savo mirties patale Jogailai atidavė Lietuvą.Kaip strategas visiškas nulis, jo politika panaši į posakį – “Po manęs nors ir tvanas”. Jam rūpėjo Lietuvos didybė bet tik tol kol jis buvo gyvas. Ir jam mes norim paminklą statyt? Jau geriau statykim Mindaugui ar Gediminui, o ne jam.

  5. O kodėl Vilniaus valdžia neleido statyti?:

    Todėl ,kad Stribašynas turi nenuginčijamų duomenų ,dokumentų ,vaizdo ,garso įrašų ,kad Vytautas Didysis kažkada nepolitkorektiškai kažką pasakė(pagalvojo ,susapnavo) gal apie žydus ( gal apie homoseksualus ,musulmonus, negrus).

    • Žemyna:

      – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/neapsigaukite-diskusijoje-del-jono-noreikos-kirsinimo-imasi-isgalvoti-personazai-56-1211548

    • Žemyna:

      Todėl neleido, kad atėjo ne senosios Lietuvos SOSTINEI TARNAUTI, o svetimiems keliaklupsčiauti, gal savo kompleksus tuo būdu kompensuoti. Žiniomis, pareigingumu, erudicija jis nė kiek nekvepia! O jau į kalnus su tokiu, neduok Dieve, kopti. Toks visada padės nukristi.
      Dabar iš paskutiniųjų vis stengiasi į viešumą lįsti, savo reputaciją gerinti. Per tuos dalyvavimus laidose, reportažuose ir pan. tuščiažodžiavimuose užmiršo, už ką algą gauna, kam turi įgaliojimus, kuo iš tiesų net ir paprasto miestelio meras PRIVALO rūpintis, nekalbant apie SOSTINĖS merą. Nors jis ir laikinas.

  6. Žemyna:

    Žinote, kaip įsivaizduoju?
    Nežinau, ar tai įmanoma praktiškai, ar tikrai reljefas tam palankus, ar iš tiesų atrodytų, kaip įsivaizduoja paplaukusi buvusios filologės galvelė, bet
    matau tokį vaizdą – nuo Trijų Kryžių kalno žemyn ir abipus Katedros iki bokšto leidžiasi svarbiausių LT istorijoje kunigaikščių (gal ir jiems patarinėjusių žynių!) baltos statulos… Lyg grįžtančios, žengiančios į Vilnių, į dabartį…
    Turėtų ir iš aikštės, ir iš viršaus, nuo Vilnių supančių kalvų gerai atrodyti (žinoma, jas stengiamasi stiklo dėžėmis užkrauti, kad, žiūrint iš miesto, nesimatytų kalvų, ir nuo kalvų kad nesimatytų).
    Gidams ir mokytojams būtų dar vienas maršrutas Vilniaus ir LT istorijos tema – jei leistina kalnu masiškai laipioti. Turbūt, specialiai paruoštu taku galima, nepakenktų?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: