S. Plungė. Astravas – didžiausias atkurtos Lietuvos užsienio politikos „pravalas“, ir kodėl turime gerai suprasti jo šaknis? (85)

Svajūnas Plungė | Asmeninė nuotr.

Svajūnas Plungė | Asmeninė nuotr.

Turbūt kaip niekada dažnai šiandien tenka girdėti diskusijas susijusias su prie Lietuvos sienos statoma Astravo atomine elektrine. Čia ir evakuacijos pratybos, ir užsienio ministro kaltinimai šalies išdavyste, ir kalbos apie santykių atšalimą su mūsų šiauriniais kaimynais ir dar begalė kitų dalykų. Tai pilnai suprantama, juk šie metai yra Astravo gimimo metai – monstro, kuris greičiausiai kels grėsmę Lietuvai ir jos žmonėms dar ilgus dešimtmečius.

Astravo AE pirmą žadama paleisti kitais metais. Dviejų šios AE reaktorių numatyta galia yra 2218 MW. Be to, jei wikipedia nemeluoja, iki 2025 m. žadama pastatyti dar du reaktorius. Tam įvykus prie mūsų sostinės stovėtų 13 didžiausia AE pasaulyje atominė elektrinė, kuri dar ir bus pastatyta regiono tektoninio lūžio vietos.

Taigi, mes kalbame apie Astravą šiandien ir greičiausiai kalbėsime dar ilgai. Ir suprantama, kad reikia daryti, kas įmanoma. Jei neišeina uždaryti šios elektrinės, tai bent jau padaryti, kad ji veiktų pagal aukščiausius įmanomus saugumo standartus. Nuo to priklauso mūsų šalies ir Tautos išlikimas, nes įvykus didelei avarijai, mes prarastumėm ir savo sostinę, didelę dalį šalies ir jos ekonomikos, tuo pačiu ir žmones, kurie čia norėtų gyventi. Turbūt tai visiems suprantama.

Visgi be kovos su Astravo grėsme svarbu prisiminti ir kaip atsirado ši elektrinė prie mūsų sostinės bei ką mes kaip valstybė padarėme, kad apsaugotume save nuo tokios grėsmės. Juk jeigu mes padarėme klaidų, turime gerai suvokti jas, kad galėtume iš jų pasimokyti ir daugiau jų nekartoti. Pasak liaudies išminties: išmintingas žmogus mokosi iš kitų klaidų, paprastas žmogus – iš savo, o kvailys net iš savo klaidų nepasimoko. Taigi išmintingais gal ir nebuvome, bet bent kvailiais nebūkime.

Šiandien Lietuvos viešojoje erdvėje yra girdimi du naratyvai, kodėl atsirado Astravo AE. Garsesnis yra konservatorių ir jų šalininkų pateikiamas, kad 2012 m. referendumas dėl naujos atominės elektrinės Lietuvoje sąlygojo Astravo AE atsiradimą. Tokius paaiškinimus viešai išsakė net abu 2019 m. prezidento antro rinkimų turo dalyviai. Mažiau girdimas yra konservatorių priešininkų, kad per menkos A. Kubiliaus vyriausybės pastangos įtakojo, kad nebuvo nieko padaryta norint užkirsti kelią jos atsiradimui. Jeigu konservatorių naratyvas yra teisingas, turbūt mums reikėtų pagalvoti, kaip apriboti tiesioginę demokratiją ir patikėti valdžią konservatoriams, o jeigu jų priešininkų, tai gaunasi viskas atvirkščiai. Taigi, kaip yra iš tikrųjų?

Norint prisiminti visą Astravo atsiradimo istoriją daug ieškoti nereikia. Delfi portale yra pateiktas puikus straipsnis: „Monstras šalia mūsų. Astravo AE gimimo istorija“. Jame gražiai pateikta visa elektrinės atsiradimo chronologija. Tikrai vertą jį paskaityti. O kas neturi laiko pateiksiu trumpą santrauką.

Baltarusijos sprendimas statyti atominę elektrinę Astrave buvo padarytas dar 2008 m. gruodį. Būtent šį gruodį Lietuvos premjeru patapo A. Kubilius. Jeigu atsiverstumėte Astravo atominės elektrinės wikipedia puslapį, rastumėte, kad susitarimas su Rusija dėl atominės elektrinės finansavimo ir Rusijos įmonių dalyvavimo buvo pasiektas 2009 m. vasarį, o galutinė sutartis su Rostatom pasirašyta 2011 m. spalį. Tuo tarpu pagal BelaPAN (Baltarusijos naujienų agentūros) pranešimus, Astravo elektrinės aikštelės statybos pilnu tempu įsivažiavo 2012 m. birželį (2009 m. pradėti statyti namai skirti elektrinės statybininkams). Tuo tarpu Lietuvoje 2012 m. spalį įvyko referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje, kurio metu Lietuvos žmonės nepritarė naujos atominės elektrinės statyboms Lietuvoje.

Sprendžiant iš kosminių vaizdų Baltarusijos atominės elektrinės statyboms mūsų referendumo rezultatai neturėjo, nes Astravo statybos darbai įsibėgėjo jau nuo 2010 m. Tuo galima paprastai įsitikinti pasinaudojant Google Earth Timelapse įrankiu. Google pateikiami vaizdai atspindi kiekvienų metų vasaros padėtį.

Astravo AE | wikipedia nuotr.

Astravo AE statybų aikštelė | wikipedia nuotr.

Vertą prisiminti ką kritiniu (kada buvo geriausios galimybės stabdyti Astravo atominės elektrinės atsiradimą) metu darė mūsų vyriausybė vadovaujama A. Kubiliaus. Apie tai 15min rasite puiku straipsnį „Tiesa ar melas?“ Andrius Kubilius: „Mes dėjome didžiules pastangas, kad Astravo elektrinė nebūtų statoma“. Pagal žiniasklaidos pranešimus 2009 m. birželio mėn. A. Kubilius buvo tiesiogiai Baltarusijos premjero informuotas dėl sprendimo ir rimtų ketinimų pradėti atominės elektrinės statybas Astrave.

Tiesa, mūsų premjeras tuo metu nekėlė kokių būgštavimų ar kokio aliarmo dėl taip arti Vilniaus statomos elektrinės. Atvirkščiai, buvo tartasi dėl bendradarbiavimo vystant atominius projektus, bendros elektros rinkos. Lietuvos ir baltarusių premjerų susitikimai buvo ypatingai draugiški. Jų pasėkoje 2010 m. birželio 28 d. buvo pasirašytas ekonominio bendradarbiavimo komunikatas, kuriame kaip pagrindiniai numatyti energetiniai klausimai. Jame konstatuojame, kad šalys pasiruošusios bendradarbiauti branduolinės energetikos srityje.

Tą pačią vasarą Lietuvos premjeras atostogų metu važiavo pro statomos Baltarusijos elektrinės vietą ir iš oficialių pareiškimų, nors ir matydamas pradėtus statybų darbus, abejojo, kad visgi bus pastatyta Astravo elektrinė. Taigi, gal dėl to Lietuvos institucijos nieko rimto nenuveikė stabdydamos Astravo atominės elektrinės statytojus. Bet tikrai „pasireiškė“ stabdydamos Baltarusijos aktyvistus kovojančius prieš Astravo atominę elektrinę prie Lietuvos sienos ir įtraukiant juos į ES šalims pavojingų asmenų sąrašus. Apie delfi pateikiamas straipsnis „Baltarusių aktyvistai ketina skųsti sprendimą neįleisti jų į Lietuvą“.

Tai įvyko prieš referendumą. O kas nutiko po referendumo? Šalies viduje turbūt geriausiai politikų reakciją perteikė prezidentė. Sekančią dieną po referendumo ji pareiškė, kad „atominės elektrinės nauda abejoja mažiau nei trečdalis visų rinkėjų“, kada 2/3 balsavusių referendume pasisakė prieš. Sunku būtų įsivaizduoti tokį pareiškimą Didžiosios Britanijos premjero po lygiai tokio pačio patariamo ir politikus nustebinusio Brex’ito referendumo rezultato, kuriame ES narystės pranašumais toje šalyje „suabejojo“ lygiai tas pats trečdalis visų rinkėjų.

Kadangi 2012 m. surengtas referendumas dominuojančiame naratyve yra pastatomas kaip pagrindinė Astravo atsiradimo priežastis, svarbu išsiaiškinti, o kas gi šio pasėkoje visgi įvyko. Kas įvyko su referendumo rezultatais puikiai aprašyta delfi straipsnyje „Kur nukeliavo piliečių balsai dėl atominės elektrinės?“. Trumpai atsakant niekur. Mūsų politikai ne tik šiurkščiai pažeidė Referendumo įstatymą, pagal kurį neįgyvendino referendumo sprendimo po mėnesio, bet ir pačią Konstituciją, nes apskritai niekaip oficialiai neįgyvendino Tautos tiesiogiai išreikštos valios. Iškart prasidėjo įvairūs išvedžiojimai esą tai buvęs tik patariamasis referendumas, kad balsavę žmonės turėjo omenyje konkretų projektą ir jį pagerinus, bus galima surengti mistinę „plačią visuomenės apklausą“, pakeisti referendumo rezultatus, kad reikia įgyvendinti referendumą tik jei klausimas priimtas ir t.t. Šitokie išvedžiojimai buvo viešai reiškiami iš visų Lietuvos to meto pagrindinių partijų. Turbūt todėl, kad nieko ir nebuvo padaryta.

Vis dėlto nieko reikšminga nebuvo padaryta ir plėtojant toliau Visagino atominės elektrinės statybą. Politikams sunkiai sekėsi rasti kokius nors svaresnius ekonominės, energetinės ar politinės logikos argumentus, kodėl plėtojant Lietuvos jungtis su Švedija ir Lenkija, išaugus statybų kaštams dėl Fukušimos atominės elektrinės avarijos, plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius ir galiausiai pasitraukiant regioniniams partneriams iš projekto, būtų reikalinga atominė elektrinė Lietuvai. Galiausiai, 2016 m. spalį rinkimus laimėjus valstiečių ir žaliųjų partijai, VAE projektas buvo tyliai numarintas. Taigi tiesiogiai į referendumo rezultatus nebuvo atsižvelgta, bet jis galbūt kažkiek prisidėjo, jei nebeliko politinės valios tęsti VAE projektą.

Tai ir visa istorija. O iš jos galima padaryti tokias išvadas. Mūsų politikai aklai stumdami Visagino atominės elektrinės projektą, nesutelkė jėgų šalies viduje ir išorėje prieš Baltarusijos planus. Neaišku ar išvis jie suvokė šį pavojų, nes jų veiksmuose atsispindėjo daugiausia tik partiniai interesai. Ypatingai svarbūs buvo 2008 – 2009 m. kada Astravo elektrinė buvo dar tik popieriuje. Tačiau mūsų buvęs ministras pirmininkas A. Kubilius susižavėjęs atominėmis technologijomis, nepaisant ekonominės, energetinės ar aplinkosauginės logikos trūkumo entuziastingai siekė (ir galbūt dar vis siekia) jas įgyvendinti Lietuvoje.

Aišku galima jį suprasti, nes nemažą dalį savo gyvenimo jis paskyrė fizikos mokslams. Bet tai įtakojo, kad labai draugiškai, o gal ir naiviai (galvodamas, kad Baltarusija nesugebės pastatyti atominės elektrinės), žiūrėjo ir į tokių technologijų vystymą šalia Lietuvos sostinės ir kada turėjo geriausias galimybes įtakoti Baltarusijos veiksmus, nepadarė nieko, kad šalia Lietuvos sostinės neatsirastų atominio monstro. Nors sekanti vyriausybė irgi nesiėmė aktyvesnių veiksmų. Be to, labai svarbu neužmiršti, kad mūsų politikams tiek kairėje, tiek dešinėje demokratija ir Konstitucija neatrodė svarbios vertybės, vertinant jų veiksmus, įgyvendinat 2012 m. referendumo rezultatus. Iš šiandienos pozicijų aišku, kad Lietuvos žmonės referendume pasirinko teisingai, o mūsų to meto dominuojantys politikai buvo pasirinkę klaidingą poziciją. Tačiau jie vis dar nesugeba pripažinti savo klaidų, o už jas kaltina tą Tautos dalį, kuri balsavo priešingai jų nuomonei.

Suprantama, kad tai yra partiniai savisaugos instinktai nusikratyti šios kaltės. Bet jei saugosim ar pateisinsim kažkurios partijos arba politikų išlikimo interesus, mes nepasimokysime iš klaidų, bet toliau jas kartosime.

Kiek dar astravų mums turi pastatyti kol suprasime savo klaidas?

Kategorijos: Akiračiai, Energetika, Gamta ir žmogus, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

85 komentarai

  1. stasys:

    Gana siauras požiūris į problema ir jei mokytis iš savu klaidu tam reikia būti bent trupučiu kritišku sau , o ka autorius siūlo ? panegėriką neišmanymui . Atsakant į klausimą ar tuometinė valdžia galėjo sutrukdyti Astravo planus ? vargiai . Lietuvai stojant į ES vienas stojimo sutarties reikalavimu buvo uždaryti Ignalinos atomine su seno tipo RBMK-1500 reaktoriais sumoje 3000 MW . Kas nežino priminsiu Černobylio AE turėjo keturis RBMK -1000 sumoje 4000 MW ..gal skirtumas tik toks kad Lietuva savo laiku daug investavo ne savo pinigu į tos atominės elektrinės saugos sistemų darbą .. kurios aišku nedaro to reaktoriaus saugesniu jam sugedus , tai kaip ir atsakymas ar teisingai buvo pasielgta ta AE uždarius su ES finansavimu. Paskutinis Ignalinos AE reaktorius nustojo veikti 2009 gruodžio mėn . tada kai Baltarusija jau turėjo sprendimą savoms statyboms ir Kubiliaus dviračiu žygis į Baltarusija buvo tik viešu ryšiu pompastika, gerinant savo krizinį įvaizdį . Lietuva toje istorijoje padarė dvi klaidas, ne viena, pirma kai leido Kirkilo vyriausybei sužlugdyti naujos AE statybos koncepcija pasirinkus ne ta investuotoja . Antra kai apsisprendė skelbti Visagino AE statyba neatsižvelgusį į perspektyva jog Brel žiedas bus suardytas o Lietuva jungsis prie ES neturėdama tam reikalingu naujai pastatytų el. linijų nei su Lenkija nei Skandinavijos šalis . ..o tai senos problemos su kuriomis susiduria šiandieninė Baltarusija , kam parduoti el. perteklių .Bandymas pritraukti Baltijos šalių kaimynes iš principo buvo neteisingas , ne jos yra esminės galimos el. vartotojos . Visagino AE projekto nesėkmė slypi ne konkurencijoje su Astravo AE o nesugebėjime Lietuvos valdžios paruošti reikalingus sprendimus ir su jais supažindinti visuomene . Referendumo galėjo ir nebūti , bet to reikalavo situacija nes į ta projektą jau buvo sukišta nemažai biudžeto milijonu . Nuliūdinsiu autorių , techniškai ir šiandiena galima butu statyti nauja Visagine AE ..nes tam yra visos reikalingos priežastys .. Regione jaučiamas trukumas el. ir jos kainos šokinėja sezoniškai , ekonomikos augimas diktuoja kad poreikis tik didės ne tik Lietuvoje bet ir pas kaimynus , baigiamos statyti visos reikalingos el. linijos jungiantis prie vakaru Europos el linijų , tai būtu svarus indėlis atmušant nagus tiems kas vis dar svajoja Lietuva pajungti prie savo energetiniu įtakos gnybtų , Lietuva taptų viena regiono lyderiu ir ekonomiškai . Mes jau įrodėme kad galime daryti valstybinės svarbos projektus netgi tada kai visuomenė pasimetime ir nežino kokį mygtuką spausti UŽ ar PRIEŠ. Demokratija tai moteris kuria vyras turi paimti rankomis o ne liežuviu ..tai ta ir darykime . Tie kas tyki Tautos valios svarba pirmiausiai turėtu prisiimti atsakomybe ir tik vėliau ja operuoti ..UK su savo brexit tam labai geras pavyzdys kas nutinka kai valdžios vyrams trūksta vyriškų kiaušiu , .. taip tada juos nešioti priverstos moterys ir tas paradoksas labai akivaizdus Lietuvoje (pardom).

    • Hau:

      Šiaip tai visuomenė pasielgė kaip laisvo elgesio moteris, kai balsavo už ES. Susigundė, kad kažkas kitas išlaikys už kažkokius blizgučius ar išmokas. Paskui čia jau viskas tik cirkas. Liurbiai. O britų visuomenė parodė, kad kiaušus turi. ES kolaborantai ten iki šiol dar nesugeba iš tos padėties po referendumo išsivartyt.

  2. Senis:

    Geras straipsnis, o autorius šaunuolis. Valdžia ignoravo referendumo dėl AE statybos rezultatus ir nieko rimtesnio nedarė kaimynų ambicijoms. O pavėluotas peticijos rinkimas prieš Astravo AE – tai tik “pasiteisinimo” triukšmas, kurį garsiai reiškė neva “energetikai” ir Ž.P., tas pats, kuris kelis kartus pylė pamazgas ant senojo baltų tikėjimo. Man atrodo, kad bene efektyviausią pasipriešinimą šiai AE galėtų padayti patys baltarusiai: jų opozicija, gamtosaugininkai ir žalieji, inteligentija. Prisiminkim, kaip buvo pasipriešinta Ignalinos AE plėtrai Atgimimo pradžioje. Juk tai bendras reikalas ir prisiminkim seną šūkį: “Už jūsų ir mūsų laisvę”.

    • Hau:

      Nuo ko laisvė, nuo elektros? Jaučiu nepadės, nerimta. O prieš tą referendumą dėl AE statybos buvo kitas referendumas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo. To gi irgi nevykdė. Dar reikia sugebėt taip viską sugadint, šituo klausimu mūsų valdžia neprilygstama.

  3. lietuvis:

    jaunas žmogus, bet be rusiškų “pravalų” nesugeba

  4. Saulius:

    Keista, kad autorius pamiršo tokią pradėtą statyti Kaliningrado AE – po to, kai buvo sužlugdyta Visagino AE projektas, kažkaip tyliai ramiai pasibaigė ir Kaliningrado AE statybos. Ir dar – kaip ten baigėsi su skalūnų dujom? Rusijos interesų visiškai nematyti, ar ne :)?

  5. Baltas:

    2008 metų referendume daugiau piliečių balsavo kad reikia atominės elektrinės, nei 2012 kad nereikia.

    • Hau:

      Teisybė. Bet 2003 ar 04 metais turbūt daugiau balsavo už narystę ES? O ten gi buvo kažkur parašyta 400 psl. stojimo sutarties talmude, ką reikės daryt. Nejaugi neperskaitė piliečiai? 🙂 Ar keičia nuomonę kas keturis metus? Niekam tie balsavimai ir patys piliečiai jau nebeįdomūs.

      • Neskaičiusi:

        O kiek žmonių turėjo galimybę ES siūlomą šabloninę sutartį bent perskaityti ir sulyginti ją su pasirašyti parengtu tekstu? (Apie rimtesnį įsigilinimą, studijas, aiškinimąsi, aptarimus bendruomenėse ir pan. tyliu.)
        – Ar ABU tekstai (ES siūlytas ir galutinis variantas) buvo išversti į lietuvių k.? Bijau, kad dauguma parlamentarų ES šabloninio varianto irgi neskaitę buvo. Net ir ne EN, o kt. užs. kalbomis teisės žinių reikalaujantis tekstas ne kiekvieno „dantims”!
        – Jei ir būtų abu tekstai išversti – po kiek valandų per parą/dienų per savaitę dirbo turėjusieji darbą? Kiek likdavo laiko miegui? O pasiskaitymams?
        – Kiek žmonių galėjo sau leisti turėti kompiuterį + i-ryšį, jei ne kiekvienas galėjo sau leisti turėti telefoną, kai net ir laidinį ne visi išlaikė?
        – Kiek gyventojų turėjo reikiamą išsilavinimą, kad suvoktų, ką realiai reiškia/kuo gresia kiekvienas sutarties sakinys? Kiek pačių politikų tokį turėjo?
        Taigi.
        Todėl manyčiau, jog visus stojimo pliusus bei minusus reikia būtent nuo čia pradėti aiškintis:
        Ar buvo šiai misijai reikiamai pasirengęs pats derybininkas Auštrevičius, ar suvokė, kuo tai išvirs Lietuvai, bei kad visi minusai teks skurstančiai visuomenės daugumai?
        Šalies dauguma turėjo viltį, jog ES bus apsauga nuo RU ambicijų mus susigrąžinti (gyvenimas parodė, jog jų baimė buvo pagrįsta!), jog galimybė iš Vakarų mokytis gyvenimo naujoje santvarkoje paslapčių padės mums sparčiai pasivyti jų pragyvenimo lygį). Juk vis dar žiūrėjome į Vakarus naiviai tikėdami, jog ten vien doros oazė. Tai natūralu – juk apie kitus sprendžiame pagal savo pačių sugedimo ar informuotumo laipsnį (apie aukštesnį supratimo neturėdami!).
        O jei visgi vyriaus. derybininkas turėjo bent šiokį tokį supratimą, tada kaip suprasti ?JO iniciatyvą(!!!) PATIEMS įrašyti į sutartį priešlaikį AE uždarymą (kažkur spaudoje teigta, jog ES „nusiginklavimo” NEreikalavo!)? Padarė tai nesuvokdamas, ką daro, koks tai bus smūgis LT ūkiui, kaip dešimtmečiams nublokš LT atgal, skurdui, demoralizacijai, o per tai ir nepasitikėjimui savo(!!!) valdžia, ES ir nevilčiai į nasrus? Ir niekas iš LT Seimo elito tam nepasipriešino, jo nesustabdė? O jei nesuvokė, tai gal kas jam „rekomendavo” ne ką kitą, o būtent tai – kad LT lyg nuotaka su kraičiu, ateitų į ES dar labiau nuplikintu ir basu šalies ūkiu, kad pademonstruotų visišką energetikos striptizą? KAS? Ar tai buvo KYŠIS kažkam įtakingam ES? Ar kažkokie MAINAI – mes savanoriškai jums šią dovanėlę, o jūs už tai…
        (Na, va, ką reiškia patirtis – tuoj ne tik klausimai, bet ir juodi įtarimai kyla)

        • stasys:

          RBMK reaktoriai ES visi uždarinėjami . Jei jau taip graudžiai gaila buvo Ignalinos AE ..tereikėjo sugalvoti iš kur imti milijardus Lietuvai senos AE uždarymui. Verta proto balso paklausyti ..o ne inkšti emocijomis.

          • Žemyna:

            Pasak jų pačių tikrintojų, po atliktų visų agentūros nurodytų darbų AE veiklos saugai užtikrinti, Ignalinos AE dirbo patikimai ir galėjo „nusibaigti sava mirtimi”. Ją uždaryti nebuvo reikalauta!!! Taigi, kas trukdė leisti jai „nusibaigti”, užuot švaisčius pinigus prievartiniam jos „uždusinimui”? Ar kažkas tikėjosi SAVO verslui leisti suklestėti iš ES fondo + LT biudžeto pinigų, skirtų uždarymui?

          • Hau:

            Čia jūs inkščiate kaip šunys, be išlygų klausantys ES komandų. Man ES ne rodiklis, ten pilna savižudiškų sprendimų (ne pačiai sistemai, bet Europoje gyvenantiems žmonėms). Lietuva galėjo užsidirbti milijardus iš tos pačios APYNAUJĖS (kokia ji buvo) AE, ir ne uždaryti, o dar pasistatyti iš to naują AE, prieš uždarant seną. Taigi, jūsų protas tevertas arba butelio alaus, arba dėžutės skalbimo miltelio. Todėl pričiaupkit savo lesalus, baudžiauninkai.

            • stasys:

              Nepykite HAU , gyvenimas bent man jau senai įrodė seno su nauju negalima maišyti (sovietinė -vakarietiška) , ne tik technologijos skiriasi bet ir žmoniu jas aptarnaujantis mastymas . Musu visuomenė daug metu bando išsiveržti iš to prakeikto savęs menkinimo ir ribojimo o juk tripčiojame dėl dalies visuomenės nenoro drąsiau žengti .. Kirkilas bandė padaryti tai apie ką Jus siūlote ir jam negalėjo pavykti ..tai užprogramuota ..tokius verslus mažose šalyje turi valdyti pati valstybė .

    • Upelis:

      Bet 2008 referendumas neįvyko dėl to, kad nedalyvavo daugiau kaip pusė rinkėjų, o 2012 įvyko 😉

  6. Prašalietis:

    Neatsigėri civilizuotų vakariečių pragmatiškumu. Vakarų šalims nereikėjo, kad besiprašantys pseudo valstybinių darinių pigmėjai, įsiprašytų į ES su aukščiausios technologijos ir konkurencingiausia produkcija į ES. Tokia yra atominių elektrinių gaminama elektros energija. Daugiausia atominių elektrinių elektros gaminanti ir eksportuojanti į ES Prancūzija visai nenori, kad šimtus milijonų ar ir ne vieną milijardą eurų užsidirbtų kažkokios Lietuvos pigmėjai, kurios tų elektrinių nei nestatė, nei pinigų už jas mokėjo. Kas liečia Černobilio AS katastrofą, tai jau seniai visiems parodyta ir įrodyta, kad čia reaktoriai buvo ne prie ko. Tai buvo visa eilė grubių žmogaus padarytų klaidų ir saugumo reglamentų pažeidimų. Po šios avarijos Ignalinos AS buvo padaryta tokia saugumo sistema, kad žmogui ir panorėjus pažeisti eksploatacijos ar saugumo reikalavimus, saugos sistema to padaryti būtų neleidusi. Beje Ignalinos AS taip pat buvo arti Baltarusijos sienos ir netoli Baltarusijos sienos yra visa reikalinga buvusios Ignalinos AS eksploatacijai buvus reikalinga infastruktūra. Baltarusijos AS projektavimo ir statybos darbai buvo ir yra vykdomi sutinkamai su numatytu tarptautiniu reglamentu ir prižiūrint tarptautiniai priežiūros organizacijai. Taip kad baltarusiai pirkę iš Ignalinos AS trūkstamą elektrą dabar turės progos atliekamą elektros energiją parduoti ne tik Rusijai, bet ir kitiems kaimynukams panorusiems pigesnės nei šiandiena perkama”švediška” elektra. Tautinis sapnas ant “kenksmingų černobiliškos” Ignalinos AS griuvėsių pasistatyti ” nekenksmingą fukušimišką” japonišką AS išgaravo kaip ir buvęs prieš 30 metų šviesaus ir sotaus tautinio rytojaus sapnas. Pigmėjams beliko tik viena galimybė užsidirbti nors vieną kitą dešimtį milijonų, leisti Baltarusijos AS panaudoti Ignalinos AS reikmėms pastatytą hidroakumuliacinę elektrinę. Pigmėjų daromas triukšmas ir “šokami kariniai draudžiamieji šokiai” statyti ar uždaryti AS iš tiesų buvo kažkiek “įdomūs”, kai buvo projektuojama ir derinama AS statyba. Šiandiena tai jau niekam neįdomu, įdomu tik patiems šio triukšmo darytojams ir šių “kariningų, draudiminių, protestinių” šokių dalyviams. Pigmėjams be šiandieninės, pasirenkant “kenksmingas”rusiškas suskystintas dujas pirkti pigiau ir tiesiogiai arba tas pačia rusiškas dujas per Ameriką brangiau, atsiras dar viena” alternatyva”, tai yra pirkti pigesnę baltarusiškos AS elektros energiją tiesiogiai ar brangesnę tą pačią baltarusišką elektros energiją, bet jau kaip”švedišką ar latvišką” atitinkamai iš Švedijos ar Latvijos.

    • Hau:

      Tu čia ant lietuvių netrupink. Jie ne pigmėjai, o patys aukščiausi žmonės Europoje. Pagal ūgį.

      • Prašalietis:

        Lansberginio durnių laivą vairuojančios įgulos ir visi jo keleiviai Europoje ir visame pasaulyje yra “vertinami” ne pagal ūgį, o pagal galvose išlikusio sveiko proto dulkelių kiekį, kurių dėka jie padaro ” šaunius tautinius”biznius, visiems “užkala krūvas pinigų”, pasiekia energetines ir kitokias “nepriklausomybes”, pasekoje gaunasi rezultatai, sąlygojantys “aukštą” vietinių čiabuvių gyvenimo lygį…

    • stasys:

      cit. ” Kas liečia Černobilio AS katastrofą, tai jau seniai visiems parodyta ir įrodyta, kad čia reaktoriai buvo ne prie ko.” . Matote tamsta Lukašenka apsispręsdamas statyti Astravo AE galėjo pasirinkti ir Rusiška VVER 3+ saugumo kartos reaktorių , o pasirinko paprasta modelį VVER (senas) ir pigesnį . Po 40 metu eksploatacijos Jis bus aplamai antikvarinė įškasena . ale žygulis su mersu saugumo atžvilgiu lyginant (jei pažįstate tuos automobilius) ir tai šalia Vilniaus ?? . Negali taupyti jei statai AE .. visos jos atsiperka panašiai per dešimt metu ..o apie tuos RBMK ..ir aplamai nesinori kalbėti , jie suprojektuoti taip kad atsipirktu dar greičiau ..su pilna apkrova ir tai FAKTAS . Mane išties glumina tamstos noras užsiimti gandonešiu-propaganda …

  7. Autoriaus yra praleisti, manau, politiškai svarbūs faktai tų AE statybų istorijoje. Pirma, tai Lenkijos įsitraukimas į naujos Visagino AE statytojų grupę, matyt, vietoje logiškai joje derėjusiai būti Baltarusijai, ir kad po kelių metų zulinimosi joje pasišalino. Kas tai buvo per žingsnis – detalės jo kažkodėl pamirštamos… Antra, regis, nebuvo priimtas, regis 2009 m., JAV Lietuvai ir Baltarusijai siūlytas AE statybų finansavimas. Tai taip pat gali kai ką sakyti tuo klausimu…

    Manau, kad perdėtai yra pabrėžiama, jog didžiausia Astravo AE grėsmė kyla Vilniui. Tas taip pat rodytų neišmanymą. Kaip žinoma, Vilnius nuo Astravo yra už 50 km. Gi normą viršijantis radiacijos lygis įvykus AE nelaimei paprastai būna 25-30 km. spinduliu. Taigi pavojingo lygio radiacija Vilniui neturėtų grėsti. Sprogimo atveju karštos radiacinės dulkės paprastai kyla aukštai ir yra vėjo nešamos atitinkama kryptimi. Paprastai jos pradeda kristi už 100 km. ar dar toliau. Tokiu atveju radiacinės dulkės dar turėtų praskrieti virš Vilniaus. Taigi tikimybiškai grėsmės Vilniui dėl Astravo AE netgi mažesnės negu kitoms Lietuvos teritorijos dalims. Tad tiek tevertas būtų ir tas nuolatiniu tapęs gąsdinimasis dėl Vilniaus artumo nuo Astravo…

    • Prašalietis:

      Grėsmių tikimybė Vilniui ir visai Lietuvai yra ne Astravo AS “sprogimo atveju skrendančios radioaktyvios dulkės”ar “rusai ateina okupuoti Lietuvos” , o iš šiandieninio lansberginio durnių laivo su emigruojančiai žmonėmis “išskrendančios” į vakarus paskutinės galimo sveiko “proto dulkės”….

    • Žemyna:

      Ar ne čia keisto konservatorių pasivažinėjimo dviračiais be girdimų rezultatų bei trypčiojimo vietoje priežastis:
      „Pirma, tai Lenkijos įsitraukimas į naujos Visagino AE statytojų grupę, …” ?

      • To Lietuvos valdžių keistumo Astravo politikoje yra kiek nori. Matyt, Lietuva čia nori būti gudresnė ar mandresnė regione už kitus. Tai patvirtintų tas faktas, kad dėl kitų nepalaikymo Astravas yra tapęs vienos Lietuvos politika. Nuo jos atsiriboja kaip ES, taip – ir JAV, nekalbant jau apie tebesitęsiantį regiono kaimynių – Latvijos, Estijos, Vokietijos, Skandinavijos nusišalinimą nuo Lietuvos politinės pozicijos. Netgi šiuo atveju Lenkijos kaskartėmis palinkčiojimas Lietuvos pusėn atrodo kaip šlapias nedega… Iš to galima manyti, kad jai Lietuvos įsiklampinimo ar įklampinimo su AE statybomis tolimesnis tęsimasis kaip ir ne pro šalį būtų… Be to, keistokai atrodo ir tai, kad kažkaip nesigirdi, jog Lenkija keltų balsą dėl Astrovo AE grėsmių šalia jos Lietuvoje ir Baltarusijoje gyvenantiems lenkams. Tai rodytų, kad iš šios Lietuvos politikos naudą ne ji pati, o velniai gaudo…, tai – akivaizdu.Tad, ar pati tokia dešimtmetį vykdyta politika nėra ne mažesnis nacionalinio saugumo klausimas už kaip tokios Astrovo AE keliamą.

        • Žemyna:

          Kokie velniai?
          Gal tie patys, kurie (ES standartinėje sutartyje to visai nereikalaujant! – taip kažkas iš politikų nelabai seniai teigė) paskatino Auštrevičių pačiam pasisiūlyti Ignalinos AE uždaryti? KAS ir KODĖL pasiūlė/privertė?
          Gal kas žino, kuo jo ilgametis įsišaknijimas EP naudingas Lietuvai? Kada ir ko Lietuvai nenaudingo vien tik jo didvyriškomis pastangomis buvo išvengta? Ar amžino buvimo EP garantija neprimena atlygio už AE uždarymą?

    • Hau:

      HAhahaha. Tai reiškia Ignalina mums buvo pavojingu atstumu, o va Lukašenka pastatė saugiausiu įmanomu – arčiau? Batka maladiec! 😀

  8. Skalvis:

    Ko mes čia stradalinam ? Atiduokim viską lenkams . Taip buvo tada, taip yra dabar, taip bus per amžius. Amen.

  9. ŽEMAITIS:

    Atsravas – tai geriausias pavyzdys, kai neišmintingai besielgdanmos radikalios visuomenės grupės sukuria dar blogesnę situaciją, ne ta, prie kurią jos kovojo.
    GALIME DRĄSIAI TEIGTI, KAD ASTRAVA MUMS PASTATĖ MŪSŲ PAČIŲ ŽALIEJI. Jie darė viską, kad Visagine nebūtų pastatyta naujoji Visagino AE. Ir tai sukūrė prielaidas pastatyti naują elektrinę visai šalia Vilniaus Baltarusijoje. Visi bandymai priešintis Astravo AE statybai yra juokinga tuštybė. Nuo pat prdžių buvo aišku, kad nieko tuo nepasieks. O jei norėjume šialia Vilniaus neturėti atominės elektrinės – buvo būtina suskubti su Visagino AE statyba.
    Tad dabar jau “šaukštai popiet”. “Padėkokime” mūsų įvairiaus plauko žaliesiems radikalams…

    • Žemyna:

      O gal viską perniek paleido tai, kad sustota pusiaukelėje? Neatėjo į galvą sukelti ant kojų ne tik BY, LV, EE, bet ir Vakarų žmones?
      Juk jokio skirtumo, nuo kur vėjas mums radiaciją atpūs – nuo Visagino, ar nuo Astravo.
      Tačiau leidome, kad BY žmonėms viskas buvo pateikta, tartum konkurentų (t.y., mūsų) baimė, kad BY ūkis, gerovė šaus aukštyn ir LT aplenks. Černobylį ir pačios BY aukas jie užmiršo. Nesuvokė, jog radiacija tautybės neturi, todėl jų radiacija nebus už mūsiškę geresnė, kad Astravo terminis vanduo netiks SPA sveikatinimo vonioms.

    • Hau:

      Ką tu čia paistai, apie kokius radikalus? Padėkok Auštrečvičiui ir Brežnevo antakiams.

      • ŽEMAITIS:

        Prie ko čia Auštevičius?
        Liberalai rėmė Visagino elektrinės projektą. Mąstantys žmonės jau seniai žinojo, kad nepastčius Visagino AE, greta turėsime nesaugią rusiško tipo AE.
        Taip ir gavosi…

        • Žemyna:

          Kai buvo pasirašoma sutartis, jis dar nebuvo liberalas?
          Dėl sutarties turinio „derėjosi” būtent jis, būtent jo iniciatyva sutartyje paradoksaliai atsirado punktas dėl Ignalinos AE uždarymo. Kodėėėėl?! – Juk a) ES siūlytoje stojimo sutartyje nebuvo reikalavimo ją uždaryti, nes b) AE saugą tikrinusi agentūra neseniai ją patikrino, dokumentais patvirtino jos saugumą, ir ji galėjo toliau ramiai veikti iki NATŪRALIOS mirties! Leidimas jai savaime „nusibaigti” mus apsaugotų nuo daugybės su uždarymu susijusių kosminių išlaidų, neduodančių jokios grąžos mūsų naudai! Juk tie pinigai galėjo būti leidžiami apsirūpinti atsinaujinančia energetika, kuri savo ruožtu prisidėtų prie šalies ūkio augimo, švietimo, kultūros, mokslo plėtrai bei gyventojų gerovei. Sprendimas turimas bei skolintas lėšas leisti prašvilpti NAIKINIMUI – kieno geniali mintis?

          • ŽEMAITIS:

            Na, taip, teisingai, tuomet buvo liberalas.
            Taip, sutinku, kad nereikėjo skubėti su Ignalinos AE uždarymu. Tikrai buvo galimybių pratęsti jos naudojima ir tuo pat metu tapti ES nare. Bet ar vien Auštrevičius dėl to kaltas?
            Iš tiesų visi norėjome, kad Lietuva kuo greičiau įstotų į ES. Tad šis siekis galėjo turėti įtakos skubotiems pažadams. Tiesa, dabar gerai nebepamenu, ar pagindiniu derybininku buvo Auštrevičius, o ne Ušackas?
            Nors bet kuriuo atveju Auštrevičiau tai atleisčiau, nes iš tiesš jis visai geras politikas.

            • Hau:

              Ne visi norėjome, aš buvau Prieš dėl ES. Šiaip tas nuolatinis klaupimasis prieš ES yra visų bėdų šaltinis. O Auštrevičius turėtų kalėjime sėdėt dėl Lietuvos išdavystės (pagal BK: veikimas prieš valstybę kitos valstybės ar organizacijos, šiuo atveju ES, naudai).

    • mociute:

      Jus absoliuciai teisus! Tokiu,atsiprasant “zaliuju” kaip kad atsirade ir Lietuvoje tik isore zalia o viduje anie skaisciai raudoni – kaip cccp kraujo spalvos veliava……

  10. Hau:

    Keisti mūsų žmonės. Juk tikra vienintelė priežastis buvo Ignalinos AE uždarymas. O tai pasekmė stojimo į ES, kuriam dauguma naivuolių pritarė. Baltarusai ilgą laiko pirko tą Ignalinos AE elektrą ir suprato kokia yra turimos AE vertė. Todėl palaukė iki paskutinio, kol Lietuva savo uždarys ir iškart pradėjo statyti naują. Juos galėjo sustabdyt tik Ignalinos AE uždarymo atšaukimas. Bet padaryti to, ką padarė panašioj situacijoj Bulgarija, mūsiškiams padlaižiams net mintis nekilo. Paprasta istorija. Nuo šiol gyvensim skurdžiau. Tik kad su 12 žvaigždžių ant vėliavos, vietoj vienos. 🙂 Deja, tai tik pirma pasekmė, kuri po Astravo atidarymo netrukus pasijaus. Laukia ir visa puokštė kitų, po vieną astravą už kiekvieną ES žvaigždę…

    • Senis:

      Mane visuomet stebino atominės energetikos apologetai. Aš dar galiu suprasti fiziką ir premjerą Kubilių, kuris skurdžiai šaliai ieškojo vištos, dedančios “auksinius kiaušinius”. Bet šita višta jau padėjo 50 tūkst. tonų (?) radioaktyvių atliekų, kurios saugyklos monitoringą reikės daryti 300 metų (pagal skaičiavimus) ir kurią dar reikės saugoti nuo teroristų ir gaisrų! Ir turint tokią girnapusę ant kaklo, sumanytą statyti dar vieną radioaktyvių atlikekų “gamintoją” (Visagino AE). O juk pasaulis žengia alternatyvios energetikos (saulės, vėjo, jūros bangavimo, geotermijos ir kt.) plėtojimo keliu. Atsipeikėkite, atomistai…

      • stasys:

        Matote seni , jei valstybė nedotuotu ir tie paprasti namu ūkiai naudojantis ta atsinaujinančia energija pas save elementariai bankrutuotu . Apie pramone jau aplamai tyliu ..jokia vėtrungė nepajėgi generuoti pastovios galios . Reikės dar puse amžiaus kol technologijos ir kainos kilstels save iki reikiamo didžio .Regione kainos per mažos ir apimtys menkos kad Lietuva iš to turėtu kokios apčiuopiamos naudos . Alternatyva Elektrėnai su dujomis .

      • Kęstutis:

        …būtent… Jau dabar vyriausybė sprendžia, jog 2059 metais dabartines radioaktyvias atliekas reikės perkelti iš laikinųjų saugyklų į nuolatines, o tam reikės pinigų. Darys kaip visada – įskaičiuos į elektros kainą gyventojams, gal dar ir įmonėms. Ir apskritai atominė energetika labai jau neteisinga, veikią pagal taisyklę – energija mums dabar, o atliekos ateinančioms kartoms…

      • Hau:

        Su skaičiais pas jus negerai, tiek tonų visa IAE įranga svėrė, radioaktyvaus grafito ir kitų reikalų ten yra daug kartų mažiau. Pagaliau, jau taip ar taip tos atliekos buvo, jų beveik nebūtų padaugėję dar 30 metų veikiant. Būtų daugiau radiacijos tie apsauginiai grafitai sukaupę, bet atliekų būtų tas pats kiekis (koks mums skirtumas, daugiau, ar mažiau ten radiacijos tose atliekose?).

        O “pasaulis” tai nukvakęs su ta ideologija, prieštarauja pats sau. Jei nėra AE, belieka deginti iškastinį kurą, tada dar blogiau – klimato kaita! Kad nebūtų CO2 ir klimato kaitos, reikia atominės energijos, kuri CO2 nesudaro. O jeigu saulės ir vėjo, tai paprastas klausimas – ar mokėsi po >300 eu per mėnesį už mažo buto elektrą? Aš jau moku beveik 100eu/mėn vien už elektrą už didelį butą. Tik todėl, kad jūs asilai balsavot už EU ir elektra dėl Ignalinos uždarymo pabrango jau šešis kartus (!). Prie balanos norit grįžti, be šaldytuvų ir t.t.?

  11. mociute:

    dar nevelu si kremliniu projekta paversti “kapu” nepradejus jo eksploatuoti, kaip kad 1978 nutiko Austrijoje kuomet visuotiniu rereferendumu buvo uzdrausta paleisti Zwintendorf’o AE kuri tebestukso taip ir nepradejusi veikti. Jei prie tokio referendumo prisjungtu Lenkija. Ukraina, Latvija ir kitos Europos valstybes, tai butu labai reiksmingas balsas girdimas ne vien Europoje.

    • -.-.-:

      o kodėl kitos Europos šalys turėtų taip pasielgti, o jų žmonės balsuoti taip, kaip to norėtume mes, jei jiems tai ekonomiškai nenaudinga? Nereikia mėginti manipuliuoti kitais, – mums patiems reikėjo galvoti, balsuojant referendumuose, o ne reikalauti, kad kiti rengtų kažkokius referendumus ar balsavimus. Be to, netgi teoriškai jie svetimos elektrinės uždaryti negali, – ką jie gali, tai tik uždrausti savo elektros tiekimo įmonėms pirkti energiją iš Baltarusijos.

      • mociute:

        Europos valstybiu referendumas gali daug. Ir net labai! Juk ir 1986 -ais apie nelaime Cernobilyje pirmieji paskelbe ne kas kitas o svedai! O Cernobylio pasekmes jauciame iki siolei ir ne tik Lietuvos zmones – leukemija, skydliaukes problemos &ect juk butent po 1986 “suvesejo”! Ir dar labai ilgai kai kurios problemos neisnyks todel reikalas yra visaeuropinis. p.s. maciau savo akimis kaip buvo “balsuojama” 2012 ” patariamajame” ,atseit, referendume, kuomet bent desetkas L.Balsio “zaliojo” sambruzdzio “arbuziuku” ragino balsuojancius paimti referendumo biuletenius uz juos pasirasyti ir juos…… nemesti i urnas bet siaip numesti…. O patys paskui rinko pakniopstomis keliais sliauziodami palei Lietuvos ambasada Londone…….

        • -.-.-:

          visi referendumai gali tiek, kiek gali, ir tikrai ne daugiau. Švedai jokio referendumo dėl Černobylio nedarė ir net minties tokios neturėjo, nes tai net ne mintis, o tiesiog veiksmas – emocijų išraiška.

          Emocijoms kitų pritarimo ieškoma tik tada, kai joms blėstant norima vėl save “užvesti”. Būna, kad kiti pripranta prie tokios būsenos ir kitaip tiesiog negali, bet iš tiesų problemų tai neišsprendžia.

          • mociute:

            ne apie svedu referenduma kalbama o apie tai, kad svedai pirmieji suseke zymiai padidejusi radiacijos fona po Cernobilio nelaimes ir tai paviesino pirmieji. Veliau apie tai prabilo ir lenkai,danai ir t.t. Tik kremlius ismekeno apie nelaime po savaites kuomet jau buvo masiskai surinkti sovietines armijos rekrutai is Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir ir issiusti i prazuti. Beje, ilga laika Druskininkuose ir kitur Lietuvoje buvo meginami gydyti nukenteje nuo Cernobylio radiacijos vaikai. Yra teke matyti Druskininkuose nykstancius mazucius vaikelius kurie jau net nesugebejo normaliai vaikscioti o juos lydinti ukrainiete paaiskino kad jiems tebuvo like gyventi po keleta savaiciu o daugiausia po pora menesiu…….

    • Tvankstas:

      Zwintendorf – šventas + tarpas / kaimas – va čia tai lietuvių kalbos palikimas.
      Austarriki / Auštarrikė iki krikšto kalbėjo lietuvių tarmėmis, koks nuostabus austrų tvirtagalis -ei- ( ne vokiškas tvirtapradis -ai-) – dar daugiau požymių išlaikę.
      Slėnis tarp Vokietijos ir Austrijos šiandien vadinasi Scharnitz / Žarnytis.
      Tikrai nemažai Austrijoje grynai lietuviškų pavadinimų ir šiandien : Rugine-feld/laukas, …

      • mociute:

        atsiprasau, ankstesniame komentare padariau klaida – turi buti Zwentendorf’as…..
        Dekui uz isaiskinima, labai idomu! O as maniau kad tik austru liaudies (volksmusik) dainu motyvai labai panasus i lietuviskus…………

  12. Skalvis:

    Su Baltarusijos elektra yra lygiai tas pats, kaip su Rusijos nafta ir dujomis. Pučiama anti rusiška, anti baltarusiška isterijos dūda ir tuo pačiu perkama ta pati Rusijos nafta, dujos , bet iš jūros ir už triguba kaina. Čia tik verslas, nieko asmeniško. Kam pirkti kas ateina tiesiai į kiemą be jokių tarpininkų, jei gali sukurti schemą , pagal kurią nubirs labai riebi kapeika. Lietuva tvartelio vatagalvių kraštas, karo maro ir energetikos mafija iš to tunka. Sakau, kol Lukiškių aikštėje nestovės Tautos gėdos stulpas ir nebūs prikalti visi kompartijos, bei komjaunimo sekretoriai – šviesa tunelio gale neužsidegs. PS: žiūriu į tą autoriaus foto ir darosi aišku – karo maro ir energetikos mafija tobulėja – ima taikyti tikslinę savo propagandos taktiką. Šis straipsnis skirtas jauniems, aktyviems ir pasiturintiems vatagalviams.

    • stasys:

      Jus iš dalies teisus , pigi energijos šaltiniu kaina neleidžia valstybėms pačioms vystyti tos energetinius ūkius, todėl čia visada būdavo pirma Rusija . Sovietiniais laikais jos naftos barelio išgavimo savikaina nesiekdavo ir 20 doleriu- barel .:)) o parduodavo tris -keturis kartus brangiau ..skaičiuokite kiek pinigu sunešate tam pigios kainos stabui . Blogis atsiranda tada kai tokias pramonės šakas valstybė perleidžia į privačias rankas ir jos pradeda dirbti ne valstybės naudai , o privatiems interesams (kapitalui) .:)) manote Norvegija tapo turtinga radusi tik naftos savo Jūrose ..? Jos gerbūvis sumodeliuotas valstybės interesais o ne komerciniu kainų pagrindu .. mastykite pilietį. ..tai sveika .

      • Skalvis:

        Mielas Sasy, ar pats mąstot, ką rašot ?

        • stasys:

          Taip Skalvi . Tai tik pavyzdžiai ka nesunku patikrinti ir pačiam .

          • Skalvis:

            Gal galit, tada, pasakyti už kiek Lietuva už visų piliečių pinigus perka suskystintas dujas ? Kiek jų atgabeno Independence ? Ačiū.

            • stasys:

              Skalvi – Ir vėl klausima statote neteisingai . Mes tai valstybė , o tai kas joje vyksta ūkinėmis operacijomis visai kas kitą ..pav. bankai tai ne Jusu ir ne mano ..todėl ju savintis sovietinės klizmos pav. tikrai nereikėtu . Dėl sgd kainos jei ir žinočiau neturėčiau to viešinti .. ir kenkti tiems sandoriams , bet jei domina tai galėtu tapti labai gera diskusija ..aišku ne šioje temoje .

              • Skalvis:

                ” neturėčiau to viešinti .. ir kenkti tiems sandoriams ” , kalba eina apie mokesčių mokėtojų pinigus. Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl viešumas čia kenksmingas? Tarkim jūs paviešinate, kad perka už kosminę kainą – kaip būtent nukentės sandoris ? Ačiū

              • Skalvis:

                ” Ir vėl klausima statote neteisingai ” Mielas , Sasy, klausimai užduodami, ne statomi. Ir jie nebūna, nei teisingi, nei neteisingi.

                • stasys:

                  Skalviui .. kodėl viešumas čia kenksmingas ? todėl kad sandoriai turi dvi puses pažeidus vienai iš pusiu konfidencialumo nuostatas Jis nustoja galioti ir įsijungia kompensacijų mechanizmas ..Juk Tamstelė ar klausė prieš penkiolika metu po kiek Gazprom per tarpininkus parduodavo Lietuvai dujas ?, jei ir klausė tai kažin ar gavo atsakimą ..:) Neteisus esate ieškodamas tose akcinėse bendrovėse mokesčiu mokėtoju pinigu , veiklos pradžioje viskas bna paprastai skolinta banku ..Valstybė kaip tokia neturi laisvu pinigu .. jei kas sako tai mitas .

      • Hau:

        Kas pas mus konkrečiai išvystyta naujo ir pažangaus energijos ūkyje po Ignalinos AE uždarymo, ir koks valstybės interesas sumodeliuotas su tokiom elektros kainomis ir “gerbūviu”?

      • mociute:

        taigi taigi, kaipgis…..kaukstelejo norvegai rusams per ju kisama snapa i Norvegijos teritorija 1945 taip kad net pasigirti iki siolei nebenori! O paskui visus savo parsidavelius (kvislingus) iskore todel ir Norvegijos valstybes modelis puikus ir pati Norvegija klesti…. Beje, butent per naftos kainas Reiganas ir pasodino cccp i “bala” taip kad ana nuvirto nuo savo moliniu koju…… o ir didesne dalis Rusijoje teritorijoje isgaunamos naftos yra labai sieringa ir nepaklausi ir niekada netempia iki pasauliniu kainu.

        • Taip, močiute, Smetonai “nekaukštelėjus” per Lenkijos Lietuvai 1938 metais pakišto ultimatumo nosį Lietuvos kaip garbingos valstybės pasaulyje nebeliko iki tol, kol ją vėl po lenkiškų, rusiškų, fašistinių trypimų Tautos Sąjūdžiui ryžtingai atkūrus 1990 metais. Taigi politiškai nebūkime daugiau niekada smetoniškais šlapjurgiais, pavyzdys tam Norvegija…

  13. Kiek čia daug “prašalių” Alkan suskrido…, tarsi, Nausėdos gerovės valstybės pasitikti, kaip kažkada Burokevičiaus komunizmo belaukusių…

    • Žemyna:

      Vanas, tema taip smarkiai „niežti”, kad teko perskirstyti veikimo zonas…

    • Hau:

      Kuo daugiau domisi ir komentuoja, tuo geriau. Jeigu kam nors yra vienodai, kad rusiška atominė elektrinė persikėlė prie pat Vilniaus, ir tapo mūsų valstybės nekontroliuojama, tai toks žmogus arba proto ligonis, arba jau miręs iš anksto. Ir man įdomu, kodėl visada visi įtaria, kad veikia tik kažkokie “kremliniai” ir pan., o niekas nemato t.p. aktyviai dirbančių Lietuvos išdavikų, kurie tarnauja Vakarų pusei (ten net keli galingi įtakos židiniai yra, kurie mums gero nelinki…)?

  14. Kam čia taip toli į praeitį – iki Visagino eiti, kai čia pat turime “Rail Baltica” maršrutą ne per Vilnių, kas ne tik šimteriopai mažina naudą iš jo Lietuvai, bet yra ir pasityčiojimas iš valstybės sostinės, būdas pelnytis iš vilniečių ir jų svečių kišenės. Žodžiu, Vilnius verčiamas regiono kaimynių išnaudojama kolonija, kas, matyt, šiuo atveju valstybės valdžios asmenims svarbiau negu nauda valstybei. Taigi ieškokime už tai atsakingų asmenų, aiškinkimės kas per skriauda tokiu maršrutu yra padaryta, koks čia yra ES vaidmuo, kaip buvo veikta per ją, kad Vilnius infrastruktūros prasme tapo nelygus kitoms ES šalių sostinėms, kaip “Rail Baltica” maršrutas galėjo tapti einantis per Balstogę, Kazlų Rūdą, tačiau per Vilnių – ne ir tai daroma, nors Balstogė yra arčiau važiuojant iš Kauno per Vilnių, o ne per Kalų Rūdą, Elką (Lenkijoje). Visa tai vyksta dabar – leidžiami milijardai, tai ar čia ne Visagino AE uždarymui tapatus lėšų naudojimas.

    • ŽEMAITIS:

      Aš jau kuris laikas gyvenu Vilniuje. Tad esu vilnietis.
      Ir VISIŠKAI NEMATAU JOKIOS PROBLEMOS, KAI RAIL BALTICA EINA PER KAUNĄ.
      Koks čia dar “pasityčiojimas”? Iš ko?
      Kai mūsų valdžia kėlė pretenzijas, aš aktyviai palaikiau Europos poziciją. Nėra čia ko “vingiuoti” – geležinkelis turi eiti tiesiuasiu maršrutu – taip ir pigiau, ir greičiau produkciją pristato.
      Tad baikite tuos naivius idealistinius kliedesius. Jie niekiniai. O jei Vilnius nori – tai gali atšaką nusitiesti. Jokios problemos čia nematau.

      • “Rail Baltica” yra 240 km/val greičio linija, taigi jos pagrindinė paskirtis keleivių , o ne krovinių, pervežimas. Tokiu atveju jos maršrutas tiestinas per vietas, kuriose būtų daugiausiai keleivių, o ta vieta Lietuvoje, akivaizdu, yra Vilnius – tiek todėl, kad jame galima sakyti yra 1/3 visų gyventojų, tiek, kad per sostinę yra tvarkomi valstybiniai, tarpvalstybiniai, vykdomi ekonominiai ryšiai , jame sukuriama arti pusės visos šalies BVP. Be to, einant maršrutui iš Balstogės per Druskininkus, Vilnių, Panevėžį, „Rail Baltica“ naudotųsi ir nemaža dalis Baltarusijos ar gal net Ukrainos gyventojų tiek važiuojant į Šiaurės šalis, tiek – į Vakarus. Akivaizdu, kad nesant „Rail Baltica“ maršrute didžioji dalis Vilniaus turistų srauto nuplauktų Rygai ir Talinui. Visa būtų pajamų praradimas. Apskritai Vilnių darant kaip ne lygų su kaimynų sostinėmis užsieniečiams darysis įspūdis, kad Lietuva – teritorija ne valstybė, tad palaipsmiui ji pasauliui taps žinoma tik kaip teritorija priklausanti gal Latvijos ar Lenkijos valstybėms.
        Kas dėl teiginio, kad dabar numatytas maršrutas yra einantis tiesiai, tai – visiškas nesiorientavimas geografijoje ir geležinkeliuose Lenkijoje. Kaip žinia, Lenkijoje geležinkelio vartais į Vakarus yra Balstogė. Taigi „Rail Baltica“ maršruto tiesumas per Lietuvą nustatynas jos kryptimi. Iš to matosi, kad arčiausiai iki Balstogės būtų iš Vilniaus per Druskininkus. Iki Druskininkų geležinkelį kaip ir turėjome. Taigi „Rail Baltica“ maršrutas nuo Panevėžio link Balstogės per Vilnių būtų gerokai tiesesnis, pigesnis, šimtus kartų pelningesnis negu per Kauną. Tarp Vilniaus ir Kauno tikslinga ateityje turėti greitąją europinę vėžę, tačiau ji įsirengtina savo lėšomis ir neatiduotina „Rail Baltica“ priklausomumui, nes priešingu atveju pajamomis lygiomis dalimis tektų dalintis su Latvija, Estija. O tai, suprantama, Lietuvai būtų skriauda…

        O dėl to „tyčiojimosi“ iš valstybės sostinės, tai, matyt, ne neoliberalms duota tai jausti…
        Beje, “Rail Baltica” atšaką į Vilnių yra valstybei tikslinga visais atžvilgiais tiesti nuo Panevėžio, o ne nuo Kauno. Nuo Panevėžio iki Kauno tegul sau eina ta 160 km/val greičio krovininė “Rail Baltica” linija. Kaip jau sakiau, geležinkelių susisiekimo infrastruktūros tarp Vilniaus ir Kauno pajamas valstybei būtina išlaikyti savo žinioje.

        • Hau:

          Klausyk, neerzink žmonių. Čia mums pašonėj antrą Černobilį tuoj atidarys, be to, lietuviai vos susimoka kosminę kainą už elektrą, ir išgyvent pasidarė sunku.
          O jis čia rašinėja paklodes ne į temą. Autostradą jam, matai, 100 km per toli padarė. “Čiūdikas”.

        • Tvankstas:

          Dėl ‘Rail Baltica’.
          Nuo Šeštokų buvo galima vesti link Alytaus, atstatyti caro laikų Alytus – Varėna liniją, toliau vesti 1) arba iki Švenčionėlių, nuo ten iki Panevėžio, ir tiesti naują liniją link Rygos, 2) vesti nuo Vilniaus iki Daugpilio ir nuo Daugpilio iki Rygos.
          2 variantas būtų pigesnis.
          Žvelgiant į esamas linijas ir Lietuvos geografinę padėtį, tai ‘Rail Baltica’ per Kauną, Šiaulius link Rygos yra logiškas ir protingesnis pasirinkimas, nuo Kauno nutiesiant ligi Vilniaus atšaką.

        • stasys:

          Kažin ..labai geras komentaras .

    • mociute:

      tik nejuokinkit su ta Vilniaus “nauda” Lietuvai!? Juk mokescius i biudzeta sunesa visa Lietuva o Vilniui kazkodel atriekiama pati storiausia sio “pyrago” rieke!?
      Neveltui Jutlandijos danai juokauja : atiduosim Kopenhaga svedams su visa valdzia ir karaliene ir baigsis Danijos problemos…….

      • Kęstutis:

        Duokite kuo greičiau Lietuvai “Daniškas problemas”…

      • Kur, močiute, statistika tokią netiesą dėl Vilniaus sakant. Antai, pagal statistiką žinoma, kad Vilnius sukuria kone pusę visos šalies BVP, kad Viniuje į biudžetą surenkamų gyventojų mokesčių, pačiam Vilniui telieka apie 42-44 %, visa kita jų dalis paskirstoma Lietuvai. Kai pvz., Kaunui lieka vos ne viskas, kas jame šia prasme surenkama, be to, Vilnius, apskritai Lietuvos pietryčiai gyvuoja be valstybinės LEZ’inės pašalpos, kai Kaunui tenka jos liūto dalis. Taigi išeina, kad daugiausia valstybės sąskaita yra šelpiamas Kaunas. Antai, dabar jis dar užsimojo ir iš apie 600 ha LEZ’ų plotų naudą, kuri iš esmės priklausytų visai valstybei, susižerti į savo kišenę…
        Taigi kieno vežime, močiute, sėdi, kad tokią antilietuvišką giesmę giedi!…

        • mociute:

          neveltui sakoma: yra melas, yra labai didelis melas o paskui jau tik statistika……. Kadangi po Nepriklausomybes atgavimo 1990 Kovo 11 yra teke vertejauti, puikiai pamenu koks buvo Vilniaus biurokratu ir vyriausybes poziuris i likusia Lietuva kuomet kalba ejo apie investicijas. O didziausias priesas AMB eros Lietuvai buvo Kaunas ir kiti Lietuvos regionai…. Deja.
          Todel ir turim ka turim……

  15. Tvankstas:

    1987 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais man teko, kaip prieš metus baigusiam VISI ir gavusiam atsargos leitenanto laipsnį, dalyvauti Černobylio AE dezaktyvavimo darbuose. Jei prieš metus diplomų aplaistymui perkant degtinę manęs paprašė paso, tai atskridus ir atsidūrus Pabaltijo pulke, visi aiktelėjo – jūs iš kadetų mokyklos ( tai yra vos sulaukęs 18 metų) ?
    Kadangi man buvo niekas neįdomu, su nieku nesiginčijau, tai kas tik ko man nepripasakojo, kol kartą vienas kito pulko vadas man gal dvi valandas kone išpažintį atliko. Žmogų tiek slėgė žinojimas apie avariją, kad negalėjo nepasipasakoti, tuo labiau įdėmingam klausytojui, sutiktam kito miesto knygyne, nusiperkančiam kino enciklopediją. Jo pasakojimo detalės metai iš metų lenda į viešumą kaip tikroji nelaimės tiesa.
    Tai, ką pajutau savo pastoviai snarglėta nosimi visą laiką (pirmą mėnesį esant kasdien +38 laipsniai Celsijaus) ir dar gal 6 metus sugrįžus, ten ašarojančiomis akimis, ūžimu ausyse, lūpų seilėtumu, tai mano asmeninė patirtis su radioaktyvumu.
    ČAE ne reaktorius sprogo, ne RBMK reaktorius, o garų katilas, turėjęs dvigubą vamzdyną, bet atliekant eksperimentą neatsidarė antrasis vožtuvas.
    Po to kilo konkurentų vakariečių apmokamas šmeižtas per MIP, apmokant ES parlamento narius per lobby, dėl nekokybiškų RBMK, siekiant užkirsti Rusijai gauti užsakymus.
    P.Auštrevičius sudarydamas sutartį su ES pridarė begales nuostolių Lietuvai, kurie gali būti įvardijami gal ir dešimčia mlrd. eurų.
    Tai, kas įvyko su IAE uždarymu – tai Lietuvos diplomatijos keliaklupsčiavimas Briuselio viršvalstybinei vyriausybei, išduodant Lietuvos interesus.
    Buvęs siekis statyti naują IAE su Estija, Latvija ir Lenkija – katastrofiškas dėl Lenkijos įjungimo, dėl ko iš karto perspėjo Estija ir Latvija, lyg pagal O. Milošo priesaką – Lietuva niekada negali susidėti su Lenkija.
    Baltarusijos statoma AAE – dėsningumas iš poreikio nelikus IAE.
    Kiek pavojingi RMBK Astrave ? Propagandinis melas gąsdinant žmones, ir už šį melą niekas niekada neatsakys, tik susikurs politinius uždarbius.
    Kiek kvailysčių tenka girdėti, skaityti – lyg Baltarusija neturi teisės užsitikrinti savo energetinius poreikius.
    Kiek plačiai beaiškinčiau, o reikėtų bent 20-30 puslapių rašinio, visada įsijungs priešininkų ‘teisingo supratimo tiesa’, dažniausiai pasiremianti gyvuliška neapykanta man – kaip drįsti taip kalbėti…

    • stasys:

      Kai rašai tokia tema reikia bent truputi apie ja išmanyti .. pavarčius spauda . Pirma niekas nedaro eksperimentu AE , ypač sovietiniu laikotarpiu , antra RBMK tai pirmiau technologija būdas gaminti elektra apimanti visuma tu procesu ..todėl negali būti skaidomas į atskiras dalis , čia pats reaktorius o ten jo aušinimo sistemos .Pagal saugumo klasifikacija RBMK yra vieni žemiausiu kategorijoje .:)

  16. ŽEMAITIS - TURKIJOS OKUPANTAI - LAUK IŠ KURDISTANO!!!:

    ATSIPRAŠAU, KAD RAŠAU NE Į TEMĄ. TAČIAU PASIRINKAU ŠIUO METU AKTYVIAUSIAI KOMENTUOJAMĄ STRAIPSNĮ.

    Alke, kodėl neskiriate jokio dėmesio Turkijos invazijai į Sirijos Kurdistaną???
    Ar matote tik svo problemas, o į kitų tutų problems numojat ranka?
    Niekšas Erdoganas užpuolė kurdų tautą. Manau, turėtume daryti viską, kad klastųnė Turkija būtų pašalinta iš NATO ir jai paskelbtos kuo greižtesnės ekonominės sankcijos!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: