J. Petrikaitė. Apie dainas ir muziką Vilniaus atgavimo 80-ųjų metinių proga (13)

1-125

Tankų žygio kryptis – Vilnius. Spalio 27 d. Nuotr. iš Antano Martinionio kn. „Žygis į Vilnių 1939 m. spalio 27–29 d.“, Vilnius, 1997

Spalio 9 d. 1920 m. Lenkija, pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.

Tarpukario Lietuvoje spalio 9 d. buvo liūdesio diena. 1920 m. šią dieną buvo lenkų okupuotas Vilnius. Lietuvos sostinės klausimas buvo nuolatiniame tarpukario spaudos, įvairių organizacijų veiklos dėmesio centre. Neliko Vilniaus tema be atgarsio ir to meto lietuvių muzikoje.

Iš Vilniaus temai skirtų dainų ir renginių istorijos

Patriotinių jausmų skatinami lietuvių kompozitoriai kūrė okupuotam Vilniui skirtas dainas ir kitų muzikos žanrų kūrinius. Kokia svarbi ir reikšminga buvo lenkų okupuoto Vilniaus tema, matyti iš sukurto nemažo pluošto vokalinės, instrumentinės ir scenos žanrų kūrinių, kuriuos komponavo Lietuvoje ir JAV gyvenę ir dirbę kompozitoriai Jonas Žemaitis (1868–1932), Juozas Žilevičius (1891–1985), Vladas Paulauskas (1886–1960), Antanas Vanagaitis (1890–1949), Stasys Šimkus (1887–1943), Juozas Gruodis (1884–1948), Kazimieras Viktoras Banaitis (1896–1963) ir kiti [1]

. Prielaidas jų kūrybai sudarė Pirmosios Respublikos laikotarpio lietuvių poezijoje tapusi populiari Vilniaus atgavimo tema. Šia tema eiles kūrė Maironis, Faustas Kirša, Kazys Binkis, Petras Vaičiūnas ir daugelis kitų poetų. P. Vaičiūno eilėraščiai skirti Vilniui buvo išspausdinti rinkinyje „Amžiais už Vilnių dės galvą lietuvis!“ (Kaunas, 1928). Antologijoje „Mūsų Vilniaus poezija“ (Kaunas, 1932) paskelbta daugiau kaip šimtas lietuvių ir užsienio poetų eilėraščių, skirtų Vilniui.

Iš lietuvių kompozitorių bene daugiausia dėmesio Vilniaus temai skyrė Juozas Bertulis (1893–1969). Pluoštas J. Bertulio vokalinės muzikos kūrinių šia tema buvo sukurti Prano Daugininkaičio ir daugiausia Petro Vaičiūno žodžiais. Iš jų išsiskyrė scenos vaizdelis „Vilniaus mes liūdim“, kurio veikėjai – senelė, skaitanti laikraštį apie lenkų žiaurumus Vilnijoj, ir liūdnai dainuojančios mergaitės lietuvaitės. J. Bertulio Vilniaus tema sukurti kūriniai buvo išspausdinti serijoje „Tulpių žaros“ 1930 m. Klaipėdoje.

Dainos lenkų okupuoto Vilniaus tema pateko ir į kariuomenei, šauliams, jaunimui ir mokykloms skirtus leidinius – Juozo Gaubo „Mažųjų dainos: 60 dainų pradinėms mokykloms“ (Klaipėda, 1937), Domo Andrulio „Dainos chorui: vidurinei ir aukštesniajai mokyklai bei šiaip chorams“(Telšiai, 1931), „Dainuokit, jaunieji“ (Telšiai, 1934).

Vilniaus temos reikšmingumą rodo ir 1933 bei 1935 m. Kaune išspausdinti kariams, šauliams, moksleiviams, jaunimui skirtos Juozo Strolios „23 žygio dainos dviem ir trims lygiems balsams“ ir Kariuomenės štabo spaudos ir švietimo skyriaus leidinys „Dainuojam“, kuriuose buvo publikuotos Juozo Strolios (1897–1969), A. Vanagaičio, S. Šimkaus, K. Griauzdės (1905–1983), D. Andrulio (1896–1973) dainos Vilniaus tema.

Iš Vilniui išvaduoti skirtų vokalinės muzikos kūrinių išsiskyrė Antano Vanagaičio daina „Vilnius“ mišriam chorui (P. Vaičiūno ž., 1924) ir K. V. Banaičio chorinis ciklas „Sugrįžusiam Vilniui“ (F. Kiršos, P. Vaičiūno ž., 1939).

A. Vanagaičio daina „Vilnius“ anuo metu buvo lyg himnu virtusi2. Ji buvo transliuojama Kauno radiofono, dainuojama Vilniui vaduoti sąjungos suvažiavimuose, sąjungos skyrių ar šaulių susirinkimuose, skautų stovyklose3. Daina skambi, jos melodija sklandi ir energinga. Gretinami taškuoto ritmo ir keturbalsės akordinės faktūros epizodai. Daina buvo išspausdinta Kaune 1931 m. išleistame leidinyje „Lietuvos šaulių sąjungos chorams dainų repertuaras“ [4].

K. V. Banaičio sukurtas chorinis ciklas „Sugrįžusiam Vilniui“ (I dalis „Žygis į Vilnių“ – F. Kiršos ž., II dalis „O, didisai Vilniau“ – P. Vaičiūno ž.) buvo bene meniškai vertingiausias to meto lietuvių vokalinėje muzikoje Vilniaus temai skirtas kūrinys. Jo dalių melodika tradicinė, daininga, faktūra akordinė, forma kupletinė, ciklo dalys muzikinio tematizmo atžvilgiu savarankiškos.

Šiuo metu spręsti apie šių anksčiau minėtų Vilniaus temai skirtų kūrinių atlikimą ir populiarumą tarp atlikėjų gana sunku. Išlikę dokumentai (koncertų programos, afišos, pub­likacijos periodinėje spaudoje) leidžia teigti, kad Pirmosios Respublikos laikotarpiu vykusiuose įvairiuose renginiuose dažniau buvo atliekami J. Žilevičiaus „Vilniaus“ ir A. Vanagaičio „Vilnius“ („Ei, pasauli“). J. Žilevičiaus „Vilniaus“ skambėjo 1924 m. pirmojoje Lietuvos dainų šventėje5, A. Vanagaičio „Vilnius“ – Vilniaus, Lietuvos sostinės, 600 m. sukaktuvių paminėjime Kaune 1924 m. (atliko Šaulių choras, vedamas A. Vanagaičio)6 ir dainų šventėje 1930 metais [7].

Menininkai neapsiribojo muzikinių ir poetinių kūrinių, skirtų Vilniaus temai, kūrimu. Vilniui išvaduoti buvo skiriami ir koncertai, įvairūs renginiai.
Vienas tokių koncertų įvyko 1925 m. Vilkaviškyje; orkestrui vadovavo 2-ojo ulonų pulko kapelmeisteris Jonas Braunas [8].

1932 m. Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio geležinkeliečių skyrius Šaulių teatro salėje surengė pavergtiems vilniečiams skirtą stygų orkestro koncertą9, o šios Sąjungos Šančių skyrius Kernavoje – gegužinę, kurios programoje choro atliekama koncertinė dalis, meno sekcijai priklausantys įvairūs kupletai, monologai ir kt. Dalis gryno pelno buvo skirta Vilniaus geležiniam fondui10.

1934 m. spalio 7 d. Telšiuose „Aušros“ salėje įvyko koncertas-vakaras, kuriame dalyvavo artistė smuikininkė Bronė Grincevičiūtė ir dainininkas-kupletistas. Koncerto programoje ir deklamacija „Mūsų Vilnius kruvinas“[11].

1936 m. sausio 10 d. Valstybės radiofonas transliavo Vilniui vaduoti sąjungos radijo montažą „Vilnius mūsų kariškoj dainoj“[12].

Korporacijos „Vilnija“ 1938 m. sausio 30 d. suruoštame Vilniaus meno vakare skambėjo A. Vanagaičio „Vilnius“ (atliko Vytauto Didžiojo universiteto choras, ved. Konrado Kavecko), Vladislava Grigaitienė padainavo J. Gruodžio „Vilniaus liūdesys“ (akompanavo Stasys Gailevičius) [13].

Be kompozitorių sukurtų kūrinių Vilniaus atgavimo tema, kurie buvo atliekami Lietuvos miestuose vykusiuose įvairiuose renginiuose, atskirą pluoštą sudarė dainos, skambėjusios to meto Lietuvos kaime. Tai buvo liaudies dainininkų dainuojamos „Į kovą, į kovą visi, kas tik gali“, „Mik, sūneli mano brangus“, „Vai ko nusižvengei, bėrasis žirgeli“ ir kt.

Vilniui išvaduoti skirtos dainos ir dabartis

Atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą Vilniaus išvadavimo tema neteko aktualumo, o drauge pakito ir jai skirtų muzikos kūrinių statusas. Tenka pripažinti, kad jų didžioji dauguma pateko tarp archyvinių kūrinių ir nukeliavo užmarštin. Tačiau tokios dainos kaip
K. V. Banaičio „Žygis į Vilnių“, J. Žilevičiaus „Vilniaus“, J. Žemaičio „Vilniaus kalneliai“ ir kelios kitos įsitvirtino, buvo ir yra įtraukiamos į koncertų ir įvairių renginių programas, skamba įvairiuose iškilminguose renginiuose.

Dar Antrojo pasaulinio karo metais K. V. Banaičio, J. Žilevičiaus minėtos dainos skambėjo Vilniaus, Kauno koncertų salėse įvairiomis progomis, o K. V. Banaičio „Žygis į Vilnių“ buvo dainuotas 1943 m. lapkričio 23 d. Lietuvos kariuomenės 25 metų sukakties koncerte (atliko Čiurlionio vyrų choras, vad. Antanas Gimžauskas)14. Apie 1944 m.

J. Bertulio „Vilniaus mes liūdim“ inscenizacija buvo atlikta Viekšnių visuomenės bibliotekos viešo vakaro-koncerto metu. Į šio koncerto programą buvo įtraukta ir J. Žilevičiaus daina „Vilnius“. Muzikinius kūrinius atliko Viekšnių bažnytinis choras, vedamas vargonininko Br. Jakubausko.

Pirmosios Respublikos laikotarpiu sukurtos dainos Vilniaus tema (K. V. Banaičio „Žygis į Vilnių“, J. Žemaičio „Vilniaus kalneliai“, J. Gaubo „Pavergtas Vilnius“) yra dainuojamos liaudies dainininkų, užrašomos folklorinėse ekspedicijose ir įtraukiamos į lietuvių liaudies dainų rinkinius15. Folklorizacijos tendencijoms veikiant jos tapo liaudies dainomis, yra aranžuojamos16. Šios dainos atliekamos folkloro ansamblių, mėgėjiškų kolektyvų. „Ūlos“ folklorinio ansamblio vadovė Janina Bukantaitė ansambliui pritaikė A. Vanagaičio dainą „Mes be Vilniaus nenurimsim“. Vilniaus tremtinių namų „Dainos mylėtojų klubas“ (vadovė Daiva Čičinskienė) į Sausio 13-osios koncerto programas yra įtraukęs J. Žemaičio dainą „Vilniaus kalneliai“.

Praeities įvykiai yra deramai prisimenami ir pagerbiami jaunosios kartos. 2016 m. lapkričio 23 d. Lietuvos kariuomenės dieną ir minint 96-ąsias kovų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ties Širvintomis ir Giedraičiais metines Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijoje vienas iš programos renginių buvo muzikinė-literatūrinė kompozicija „Į Vilnių, vyrai, į Vilnių“, kur dainuojamos lietuvių liaudies dainos, K. V. Banaičio „Žygis į Vilnių“, deklamuojama poezija.

Be abejo, tarp Vilniaus temai skirtų kūrinių neabejotinai išskirtinė vieta tenka K. V. Banaičio dainai „Žygis į Vilnių“, kurios gyvavimo istorija susiklostė savitai. Ši daina peržengė su jos sukūrimu susijusio įvykio ribas. Tai patvirtina renginiai, atmintinų datų minėjimai, kurių metu ji atliekama. Daina skambėjo Lietuvai reikšmingais 1991 metais17. Buvo įtraukta į dainų švenčių programas 1998 m., 2009 ir 2012 metais18. Siekiant išsaugoti ryšį su praeitimi minėta daina įtraukiama ir į Vilniaus atgavimui skirtų minėjimų programas. Minint šio įvykio 75-ąsias metines „Žygis į Vilnių“ skambėjo Vilniaus įgulos karininkų ramovėje spalio 28-osios dienos koncerte. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir sausio 1-ąją minint Lietuvos vėliavos dieną, K. V. Banaičio „Žygis į Vilnių“ skamba prie Gedimino pilies bokšto, o nuo 2018-ųjų, susiklosčius Gedimino kalno situacijai, ir prie Gedimino paminklo Katedros aikštėje (atlieka vyrų choras „Aidas“, vadovas prof. Tadas Šumskas).

***
Šiemet spalio 27-ąją minėsime 80-ąsias Vilniaus atgavimo metines. Šia proga siūlytume prisiminti ir dainuoti Vilniui skirtas dainas, kurių melodijas ir tekstus pateikiame.

3pav.-J.Petrikaitės-straipsnio-945x1024Vėliavos iškeltos plakas,
Renkas vyrai – žygis bus.
Už kalnų karalių takas,
Vilnius vėl priglaus pulkus. (2х2)

Ir sustos prie vyro vyras,
Žygį priesaika parems,
Sudrebės po kojų žvyras,
Užtvarų nebus keliams. (2х2)

Kils iš dulkių Gediminas,
Žilas kalnas sudrebės,
Kad pulkai jo kaulus gina
Iš dešinės ir iš kairės. (2х2)

Vėliava nuskaidrins veidus,
Kils ir rymos ant pilies,
Ir skardės po miestą aidas
Iš dešinės ir iš kairės. (2х2)

Spausdinta – Lietuvių karių dainos: 25 dainos vyrų chorui, Kaunas, 1944, p. 30–31.

4pav.-J.Petrikaitės-straipsnio-1024x854-2Jau aušta aušrelė, netoli diena,
Rengias jau į kovą visa Lietuva.
Vilniaus kalneliai, sveikiname jus,
Ruoškite drąsuoliams tinkamus kapus. (2х2)

Mūsų vadai narsūs veda mus kovon,
Drauge mus palaidot žemelėn juodon.
Vilniaus kalneliai, sveikiname jus,
Ruoškite drąsuoliams tinkamus kapus. (2х2)

Priešo mes nebijom, nebaisi kova,
Karžygiui brangesnė yr’ garbė, šalis.
Vilniaus kalneliai, sveikiname jus,
Ruoškite drąsuoliams tinkamus kapus. (2х2)

Šimtametės pušys čia mus apraudos,
Siūbuodamos vėjo, mums dainas dainuos.
Vilniaus kalneliai, sveikiname jus,
Ruoškite drąsuoliams tinkamus kapus. (2х2)

Čia sena močiutė mūs neapraudos,
Tik raiba raiba gegutė kartais užkukuos.
Vilniaus kalneliai, sveikiname jus,
Ruoškite drąsuoliams tinkamus kapus. (2х2)

Spausdinta – J. A. Žemaitis, Vilniaus kalneliai: duetas su fortepijonu, Shenandoah (Pa.), 1924.

5pav.-J.Petrikaitės-straipsnio-1024x786-3

Pavergtas Vilnius –
Sako man senukas.
Aš jį atvaduosiu,
Aš tavo anūkas. (2х2)

Pavergtas Vilnius –
Sako man tėvelis.
Aš jį atvaduosiu,
Aš tavo sūnelis. (2х2)

Pavergtas Vilnius –
Skundžiasi tėvynė.
Aš jį atvaduosiu,
Kol širdis krūtinėj. (2х2)

Vėliavą trispalvę
Bokšte jo iškelsiu
Ir prie Aušros vartų
Klaupęs pasimelsiu. (2х2)

Spausdinta – Juozas Gaubas, Mažųjų dainos: I-ji serija: 60 dainų pradinėms mokykloms, Klaipėda, 1937, p. 30.

6pav.-J.Petrikaitės-straipsnio-1024x872-4Į kovą, į kovą visi, kas tik gali,
Nežiūrint į skaičių baltųjų arų.
Į Vilnių, į Vilnių – į mylimą šalį,
Ten prie Gedimino, prie brolių savų. (2х2)

Ten broliai mūs laukia erelio suspausti,
Belaukdami mūsų pražiūri akis,
O mes čia sustoję stebuklų tik laukiam,
Kada mūs šalelėj aušrelė nušvis. (2х2)

Tad, broliai, budėkim ir laukim to laiko,
Kad vadas galingas mums ženklą paduos.
Ir vargstančius brolius iš lenkų grobikų
Ne žodžiai meilingi, bet kardas vaduos. (2х2)

 

O vade galingas, sušauk mus prie ginklo,
Be ginklo mums laisvės čia niekas neduos.
Tada pailsėsim, kada tiktai Vilniuj,
Kalne Gedimino Vytis plevėsuos. (2х2)

Spausdinta – Užaugau Lietuvoj: lietuvių liaudies dainos, Vilnius, 1990, p. 23.

7pav.-J.Petrikaitės-straipsnio-1024x745-5

Vai, ko nusižvengei,
Bėrasai žirgeli,
Ko dairais aplinkui
Į dulkėtą kelią? (2х2)

Tas kelias į Vilnių,
Gedimino pilį,
Kur garsieji amžiai
Užmigdyti tyli. (2х2)

Tas kelias į Vilnių,
Gedimino pilį,
Ten, kur mūsų broliai
Žūsta už tėvynę. (2х2)

Kur lietuvis kenčia
Laisvės nepažinęs,
Kur prislėgtas verkia
Tėviškę atminęs. (2х2)

Bet nurimk, žirgeli,
Dar ne laikas joti –
Aš turiu dar augti
Jėgomis ir protu. (2х2)

O kai aš užaugsiu,
Tai narsiai kariausiu.
Gedimino pily
Trispalvę iškelsiu. (2х2)

Tik tuomet į Vilnių
Tiesų kelią rasim –
Gedimino pily
Trispalvę iškelsim. (2х2)

 

Gedimino pily
Trispalvę iškelsim
Ir prie Aušros vartų
Karštai pasimelsim. (2х2)

O prie Aušros vartų
Karštai pasimelsiu,
Tėvui, motinėlei
Žemai nusilenksiu. (2х2)

Dieve visagali,
Saugok mūsų šalį,
Tėvą ir motulę,
Ir mane sesulę. (2х2)

Spausdinta – Dainuokim dainuokim dainuokim, I knyga, Vilnius, 1994, p. 53.

_________________________________

1 Vilniaus tema Pirmojoje Respublikoje sukurti lietuvių kompozitorių vokaliniai kūriniai:
D. Andrulis. „Į Vilnių!“ (J. Zabrockio ž.) (1931); to paties, „Į Vilnių“ (A. Kavaliausko ž.) (1934); to paties, „Vilniaus ugnys“ (Pr. Lemberio ž.) (1935); to paties, „Vilnius mūsų“ (L. Skabeikos ž.) mišriam chorui ir fortepijonui [1932];
K. V. Banaitis. „Sugrįžusiam Vilniui“ (F. Kiršos, P. Vaičiūno ž.) chorinis ciklas vyrų chorui (1939);
J. Bertulis. „Vilniau“ (Pr. Daugininkaičio ž.) vyrų chorui (1930); to paties, „Vilniaus mes liūdim“ (P. Vaičiūno ž.) trims moterų balsams (1930); to paties, „Liūdna, ilgu senam Vilniuj …“ (P. Vaičiūno ž.) 4 balsų mišriam chorui (1930); to paties, „Vilniaus medis“ (P. Vaičiūno ž.) 2 vyrų balsams (1930); to paties, „Pas Gediminą!“ (P. Vaičiūno ž.) vyrų chorui (1930); to paties, „Vaduokime Vilnių“ (Pr. Daugininkaičio ž.) unisonui ir fortepijonui (1930); to paties, „Rieda skuba [Neries bangos]“ (P. Vaičiūno ž.) mišriam chorui ir fortepijonui (arba vyrų chorui a cappella) (1930); to paties, „Vilniaus mes liūdim“ (scenos vaizdelis) (P. Vaičiūno ž.) trims moterų balsams (1930); to paties, „Prie ginklo“ (Pr. Daugininkaičio ž.) (1931); to paties, „Su daina į Vilnių“ (J. Keleivio [J. Bendaravičiaus] ž.) ( 1931); to paties, „Vilniaus malda: Aušros Vartų Marijai“ (V. Nemunėlio [B. Brazdžionio] ž.) (1931); to paties, „Vilnių minint“ (V. Nemunėlio [B. Brazdžionio] ž) (1931) .; to paties, „Vaduokime Vilnių: vietoj Vilnių vaduoti sąjungos himno“ (Pr. Daugininkaičio ž.) (1931);
J. Gaubas. „Pavergtas Vilnius“ (Vytės Nemunėlio [B. Brazdžionio] ž.) (1937); to paties, „Vilniaus frontas“ (K. Dulkės [Klemenso Baltučio] ž.) (1937);
K. Griauzdė. „Vyšnios žydi“ (B. Gdž. [Balio Gaidžiūno] ž.) (1935);
J. Gruodis. „Geležinio vilko maršas“ (K. Binkio ž.) vyrų chorui (1937); to paties, „Vilniaus liūdesys“ (P. Vaičiūno ž.) balsui ir fortepijonui (1938);
A. Kačanauskas. „Vilniun vartai užkelti“ (F. Kiršos ž.) chorui ir fortepijonui;
V. Kuprevičius. Vilniaus giesmė moksleiviams „Palaimink, Dieve“ (1935);
S. Navickas. „Į Vilnių“ (J. Paukštelio ž.) mišriam chorui;
V. Paulauskas. „Ei, lietuvi, ar girdi!“ mišrių balsų chorui a cappella (1932);
J. Strolia. „Rieda skuba Neries bangos“ (P. Vaičiūno ž.) (1933); to paties, „Raitelio daina“ (M. Dangūno ž.) (1933); to paties, „Į Vilnių“ (J. Paukštelio ž.) (1933); to paties, „Šaulių maršas“ (K. Binkio ž.) (1933);
S. Šimkus. „Geležinio vilko maršas“ (K. Binkio ž.) duetas tenorui ir baritonui pritariant fortepijonui (1921); to paties, „Malda už Vilnių“ mišriam chorui [1937];
J. Tallat-Kelpša. „Geležinio vilko maršas“ (K. Binkio ž.) vyrų chorui ir pučiamųjų orkestrui;
A. Vanagaitis. „Ei, pasauli! (Vilnius)“ chorui (1932);
J. Žemaitis. „Vilniaus kalneliai“ duetas su fortepijonu (1924);
J. Žilevičius. „Vilniaus!“ (P. Vaičiūno ž.) chorui a cappella (1924).
Instrumentinės muzikos kūrinius Vilniaus tema kūrė Juozas Gudavičius. Jo sukurti „Maršas Vilniun“: I variantas pučiamųjų orkestrui. Partitūra. 1924 m. II variantas duetui. P. Biržio ž. Lietuvos literatūros ir meno archyvas (toliau – LLMA), f. 155, ap. 1, b. 9, l. 11–14, 15. Be to, J. Gudavičius sukūrė maršą rikiuotei „Vilniun“ pagal L. Giros žodžius „Komandos belaukiant“, taip pat pritaikė orkestrui J. Žilevičiaus „Vilniaus“, „kurs gali būti jį dainuojantiems chorams pritarimu“, žr. S-al., „Muzikos naujienos“, in: Muzika, 1925, Nr. 6/7, p. 146–147.
Vilniui skirtas dainas kūrė ir kanklininkas Pranas Puskunigis. Viena iš tokių dainų – „Vilniaus maršas“, in: Pranui Puskunigiui 145, sudarė Jaunius Vylius, Marijampolė, 2005, p. 49.
Iš scenos kūrinių minėtinas Jono Steponaičio „Už Vilnių!“ (vieno veiksmo muzikinis veikalas/ muzika J. Žilevičiaus, Brooklyn, N. Y., 1934). Daina „Kada gi, lietuvi?“ iš šio veikalo išspausdinta su natomis Mūsų Vilnius, 1935, Nr. 13, p. 202.
2 Juozas Žilevičius, „Vanagaitis Antanas“, in: Lietuvių enciklopedija, t. XXXIII, Boston, 1965, p. 84 (parašas J. Ž.).
3 Vladas Jakubėnas, „Antano Vanagaičio muzikinis palikimas“, in: Antanas Vanagaitis: jo gyvenimas ir veikla, USA, Clevelande, 1954, p. 176; „Vilniaus himnas“, in: Mūsų Vilnius, 1933, Nr. 2, p. 19; Balys Gendvilas, „Ir skautų stovyklose skamba „Mes be Vilniaus nenurimsim!“, in: Mūsų Vilnius, 1934, Nr. 16, p. 263.
4 Bronius Jonušas (1899–1976) pagal šios A. Vanagaičio dainos melodiją sukomponavo maršą orkestrui „Ei, pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim!“ (1928), skirtą Lietuvos kariuomenei. Pasak B. Jonušo, šio maršo partitūrą jis aukojo Lietuvos kariuomenės 10-ies metų sukaktuvėms, norėdamas, kad maršo galingas „Maestoso“ greičiau vestų į Vilnių, žr. Bronius Jonušas, parengė Algirdas Radzevičius, Kaunas, 1996, p. 144. B. Jonušo taip pat yra sukomponuoti maršai „Žygis į Vilnių“ (LLMA, f. 337, ap. 1, b. 1) ir „Įžengimas į Vilnių“ (LLMA, f. 337, ap. 1, b. 6), skirtas kariuomenės ir policijos įžengimui į Vilnių paminėti, žr. „Policistas sukomponavo įžengimo į Vilnių maršą“, in: Policija, 1939, Nr. 21, p. 392.
5 Kazys Banaitis, „Pirmoji Lietuvos dainų diena: (Kritikos pastabų žiupsnelis)“, in: Lietuva, 1924, Nr. 194, p. 3.
6 Lietuvai pagražinti Draugijos Antroji medžių sodinimo šventė Kaune 1924. V–1. „Vilniaus medžio“ sodinimas Vilniaus, Lietuvos sostinės, 600 m. sukaktuvėms pagerbti. Iškilmių programa, in: Vilniaus medis: vienkartinis leidinys, Vilniaus medžio sodinimo šventei, Vilniaus, Lietuvos sostinės, 600 m. sukaktuvėms paminėti. [Kaunas], Lietuvai pagražinti draugija, [1924], [p. 3].
7 Lietuvos dainų švenčių tradicija, 2-asis leidimas, Vilnius, 2014, p. 319.
8 Jonas Braunas (1858–1926) – čekų kilmės kapelmeisteris. Apie jį plačiau rašyta: Arvydas Karaška, „Braun Jan (Jonas Braunas)“, in: Lietuva, t. II, Vilnius, 2010, p. 280–281; „Braunas Jonas“, in: Vilius Kavaliauskas, Lietuvos karžygiai: Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940), t. I, Vilnius, 2008, p. 403–405.
9 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Mokslinė biblioteka (toliau – LLTI MB) 4222, Ssp. 571.
10 LLTI MB 4156, Ssp. 206.
11 Afiša iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus (toliau – LTMKM) koncertinių afišų rinkinio.
12 J. V. Narbutas, „Vilnius mūsų kariškoj dainoj“, in: Mūsų Vilnius, 1937, Nr. 1–2, p. 20.
13 Koncerto programa LTMKM Am 854/1; [Nikodemas Švogžlys-Milžinas], Milžinas, „Vilniaus meno vakaro pasaka“, in: Mūsų Vilnius, 1938, Nr. 4, p. 76.
14 Koncerto programa LTMKM Am 3344/111.
15 Nepriklausomybės kovų dainos, parengė Vita Ivanauskaitė, Jūratė Gudaitė, Vilnius, 1998, p. 160, 210; Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikinio folkloro archyvas – KTR 13 (5).
16 Dainų aidai, sudarė ir parengė Aldona Simanavičienė, Kaunas, 1998, p. 34, 60.
17 Nepriklausomybės aikštės dainos: dainos skambėjusios 1991 m. sausyje ir vėliau, dainuoja Augustas Kubilius. Vilnius, 1994 [garso kasetė].
18 Lietuvos dainų švenčių tradicija, 2-asis leidimas, Vilnius, 2014, p. 361, 380, 382.

Šaltinis – nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“, 2019 m. rugsėjo 28 d., Nr. 9 (863), p. 1–3.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

13 komentarų

  1. buvo taip:

    Smetonos šaika išsižadėjo Vilniaus lenkų naudai. Ir tik tarybų sąjunga gražino Vilnių Lietuvai. Tai va tą ir minėsime spalio 27 dieną. Jei jau rašot, rašykit taip kaip buvo.

    • Prašalietis:

      Tarybų Sąjunga grąžino Vilnių Lietuvai yra tik dalinai tiesa. Tais laikais tokius dalykus, kaip Vilniaus grąžinimas Lietuvai sprendė asmeniškai,šiandiena taip visų “tautinių patriotų” nemylimas, Josifas Stalinas. Tad Petrikaitės ir visų šiandieninių “patriotų” Vilniaus grąžinimo Lietuvai 80 mečio proga atliekami tautiniai šokiai ir dainos, skambės kaip didelė padėka draugui Stalinui ir jo vadovaujamai tų laikų bolševikų partijai, o ne tiems tautos patriotams, kurie tepajėgė kurti dainas ir eilėraščius okupuotam Vilniui.

    • Bartas:

      Jei jau buvo taip , kaip sakai , tai ir rašyk. Lenkai pasielgė , kaip tikri banditai ir vagys. Pavogė svetimas žemes ir sostinę. Ar suklydau? Toliau. Atsirado dar du banditai ir susitarę nudėjo aną vagį. Vėl prasidėjo . Čia tau , čia man. O kodėl nuskriaustam negrąžinti to, kas pavogta (” juk teisybė nugalėjo” ). Juk vistiek šitą varguolį su grąžintomis žemėmis pasiimu sau. Juk mano “padielnikas” sutinka. Ar suklydau?

      • paskaityk:

        slaptuosius protokolus. Ten aiškiai parašyta. Pasidalinus lenkiją Vilnius ir Vilniaus kraštas paliekamas Lietuvai. Nei Stalinas nei Hitleris į Lietuvą nesikėsino. Ir jei ne kvailys Smetona, Lietuvos būt niekas nelietęs.

        • Bartas:

          Paskaičiau ir supratau , kad esi melagis. Žinau , žinau melas yra saldus.
          Kaip pradedi meluot, sustot sunku, gali net patikėti sukurtu melu. Būna ir taip.
          Maskolių banditai – melagiai sakė , kad iš viso jokių “protokolų” nėra, bet ,užsidegus vagies kepurei , teko pro sukastus dantis “prisipažinti”.
          Nemalonu. Ką darom? O vietose “darbuotojai” už ką “algas ” gauna?
          Štai ir turim. “nei koba, nei adolfas į Lietuvą nesikėsino.” Lyg nieko sau, pirstelėjo ir nuėjo.

  2. Smetona kaip Prezidentas į sostinę Vilnių nesikėlė. Tuo jis paniekino Vilnių, įžeidė Tautos jausmus jam. Tad nemeluojant sau dera šitai visuotinai prisiminti, tas jokiais bobiškais išvedžiojimais negali būti pateisintina…

  3. Antanas:

    Sakau jums – neteiskite ir nebūsite teisiami. 😇

  4. Skaudi diena:

    Skaudi Vilniaus krašto istorija. Tik jaunimas mokyklose jau nežino.
    Okupacijos ir lenkinimo padarinius jaučiame iki šios dienos.

  5. Ką manote?:

    – S. Tomui bausmė sušvelninta.
    Ar ne todėl, kad stengiasi išvengti pretenzijų Šimašiui teikimo? Būtų nei šis, nei tas, jei Tomas su Titovu kreiptųsi į Strasbūrą su skundu, kad vienam tai nusikaltimas, kitam – ne?
    – Jau skaitėte „Karštame komentare” Gorienės ir Jakimavičienės (3 ir 5 p.) straipsnius?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: