Suskaičiuota, kiek baltarusių „tapo“ lenkais (7)

Tradicinio podliaško baltarusių folkloro studiją „Žemerva“ (Baltarusija) | arinuska.lt nuotr.

Baltarusių folkloro grupė „Žemerva“ (Baltarusija) | arinuska.lt nuotr.

Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos nuogąstavimai dėl kaimyninių šalių pretenzijų turi rimtą pagrindą – paskaičiuota, kad per pastaruosius 11 metų 130 tūkst. baltarusių gavo vadinamąją lenko kortą. Tokią informaciją, remdamasis Lenkijos užsienio reikalų ministerija, išplatino lenkų leidinys „Rzeczpospolita“.

Pabrėžiama, kad nuo lenko kortos dalybų pradžios 2008 m. ją gavo 131 770 baltarusių. Daugiau kaip trečdalis jų – 55 tūkst. – tai padarė per pastaruosius trejus metus. Dar 5376 Baltarusijos piliečiams, išlaikiusiems Balstogėje vykusius egzaminus, dokumentas bus išduotas artimiausiu metu. Apie 1,5 tūkst. prašymų šiuo metu nagrinėjama.

Lenko korta buvo pradėta naudoti, kai 2007 m. šalies parlamentas priėmė atitinkamą įstatymą. Iš pradžių ji buvo dalinama lenkų kilmės buvusios SSRS gyventojams. Nuo 2019 m. tvarka pasikeitė ir dabar ją gali gauti bet kurios pasaulio šalies pilietis, įrodęs, kad turi lenkiškas šaknis ir išlaikęs egzaminą.

Dokumentas leidžia nemokamai gauti Lenkijos vizą, dirbti ten be specialaus leidimo ir naudotis kai kuriomis lengvatomis.

Tokio dokumento dalinimas Baltarusijoje iš pradžių buvo sutiktas negatyviai. 2011 m. šalies Konstitucinis Teismas nusprendė, kad kai kurie lenkiški įstatymai, reglamentuojantys kortos gavimą, kertasi su tarptautine teise. Teismo nuomone, tai pažeidžia „nesikišimo į vidines kitos šalies kompetencijas“ principą.

2012 m. Baltarusijoje buvo priimtos įstatymo pataisos, numatančios, kad lenko kortą gavę valdininkai bus atleisti iš darbo, o jos turėtojai negalės būti renkami į parlamentą.

Kategorijos: Naujienos, Politika ir ekonomika, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

7 komentarai

  1. Diedas:

    Lietuvoje lenko kortą tuteišai griebė dėl to, kad su lenko korta kartą į mėnesį, savivaldybės už dyka nuveždavo į Biedronkę apsipirkt.
    Baltarusijoje ir Ukrainoje lenko korta tapo populiaria, nes su galima įsidarbint Lenkijoje.
    Žinant , kad iš Baltarusijos išrtūkt nėra lengva, galima suprast, kodėl ji tokia populiari.

  2. Arūnas:

    “lenko kortą gavę valdininkai bus atleisti iš darbo, o jos turėtojai negalės būti renkami į parlamentą.”
    O kaip sužinos, kad pilietis turi tą “lenko kortą”? Ar Lietuvoje žinoma, kas turi “lenko kortą”, nebent jeigu pats pasigira.

  3. Tos Lenko kortos, suteikiančios vienos tautybės žmonėms įvairias valstybines lengvatas Lenkijoje, yra teiktos ir Lietuvos žmonėms. Jos laikytinos svetimos valstybės vykdomu privilegijų pagal tautybę teikimu, t.y. diskriminaciniu kišimusi į vidaus reikalus. Pagal Lietuvos Konstituciją (29 str.) žmogui teikti privilegijas pagal tautybę yra negalima. Konstitucijos 28 str. nustato, kad žmogus naudodamasis savo laisvėmis privalo laikytis Konstitucijos. Tad Lenkijos valstybės Lenko korta vykdomas diskriminavimas pagal tautybę žmogui Lietuvoje negali būti priimtinas, o valstybė privalo diplomatiniais kanalais dėl to priekaištauti. Visų pirma Lenkijai pareikšti, kad dėl tokio diskriminacinio kišimosi veiksmų Lietuva įspėja Lenkiją, kad bus priversta nutraukti 1994 m. pasirašytą bendrumo su Lenkija sutartį. Tačiau nieko panašaus iš Lietuvos valdžių, visų pirmiausia Prezidento – nematome. Jokios valstybinės savigarbos…

  4. Žemyna:

    Jei tiesa, ką rašė, tai Lenko kortos turėtojas ne tiek įpareigojamas į Biedronką lakstyti, kiek ĮPAREIGOJAMAS NEKENKTI PL…
    Ar lenkų m-klų vadovybė ir mokytojai turi lenko kortas? Tada LT lenkų mokyklose dėstyti LT istorijos nelenkišką variantą yra kenkimas? Pasakojimai apie nutautinimą irgi?
    Ar savivaldybėse, Seime ir vyriausybėje galima spręsti, daryti, o taip pat ir balsuoti už nutarimus bei įstatymus, kuriems priešinasi PL politikai (Vilniaus krašte besidarbuojantys, tartum oficialūs jos vietininkai)?
    O, šovė mintis: gal seimūnai, balsuojantys už LT pasą be valstybinės kalbos, turi (gal net Garbės) Lenko kortą? Tada jų pagrindinis „darbas” Seime – tarnauti būtent PL interesams… Tada aišku, todėl uoliai pas kaimynę ir atgal siuvantis premjeras avansu pasitarnavo ir vienuolyną „grąžino”? Taip atsidėkojo už garbę turėti kortą? Juk ne dėl galimybės Biedronkoje apsipirkti tokį mostą trinktelėjo.
    Pas Batką ir UA lygiai taip pat tvarkomasi.

  5. O ar ne iš tos pačios “Lenko kortos” politikos yra “valstiečių” – Svernelio, Karbauskio, kitų “giesmelės” iškelti iš Vilniaus į Kauną tokius valstybinus lietuvybės židinius kaip LEU, ŽŪM, toliau veikti, kad “Rail Baltica” maršrutas neitų per Vilnių ir t.t. ir pan. Pagaliau tapo užleistos “ant Vilniaus” ir dar už valstybės pinigus net 5 Lenkijos valstybinės TV programos lenkų kalba. Iš kur visa tai… Ar tik ne iš to trijų valandų Skvernelio panašu “Lenko kortos” tipo “kuždėjimosi” už uždarų durų su Lenkijos Kačinskiu. Sunku patikėti, kad prie šios politikos “giesmelių” nebūtų “prie ko” – neturavotų ir Lietuvos žiniasklaida, ypač LRT, politologai, komentatoriai. Ta pati tyla, regis, yra Lenkijos pusėje. O juk Skvernelis kandidatavo į Prezidentus, Nausėda atliko jo skyrimo Premjeru procedūrą, tačiau apie tą jo “kuždėjimąsi” nebuvo nei vienu iš šių atvejų užsiminta, ar, tarkim, reikalauta viešai pagarsinti jo įrašą, kas derėjo ir dar dera daryti artėjant rinkimams į Seimą, ėmus valdyti naujam Prezidentui… Juk “Lenko korta” yra diskriminuojami žmones šalyje pagal tautybę, kas yra Konstitucijos pažeidimas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: