L. Kerosierius. Paminėkime Jono Noreikos-Generolo Vėtros gimtadienį (9)

Leonas Kerosierius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Leonas Kerosierius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2015 metais atsirado tokių, kurie teikė siūlymus pašalinti atminimo lentą nuo Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) Vrublevskių Bibliotekos pastato fasado, skirtą Lietuvos patriotui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai atminti.

2015 rugpjūčio 5 d. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba kreipėsi į atsakingas įstaigas ir aiškino, kad Jonas Noreika 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime, 1943 m. kovą kartu su grupe žymių Lietuvos žmonių baudžiant už pasipriešinimą lietuvių SS legiono kūrimui nacių buvo suimtas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1945 m. sausio mėn buvo išvaduotas. Grįžęs į Lietuvą ėmėsi antisovietinės veiklos, dalyvavo Lietuvių Tautinės Tarybos veikloje. KGB agentė poetė Valerija Valsiūnienė prisidengusi slapyvardžiu „Oras“ išdavė Lietuvių Tautinės Tarybos vadovybę Vilniuje ir apie 40 žmonių buvo nuteisti, o Jonas Noreika-Generolas Vėtra ir Zigmas Šerkšnas-Laukaitis buvo sušaudyti 1947 vasarį.

Jau 4 metai, kai į areną išėję šimašiai, linkevičiai, kukliansky, zingeriai visakeriopai, nepateikdami teisinių argumentų, niekina J. Noreiką-Generolą Vėtrą, kovojsį prieš sovietų ir nacių tironus.

2019 liepos 27 d. prašvitus, pagal Vilniaus mero R. Šimašiaus nurodymu, buvo nuplėšta J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta nuo LMA Vrublevskių Bibliotekos pastato fasado.

Apie pasikėsinimus į Lietuvos didžiavyrio garbę ir orumą buvo kalbama šių metų rugpjūčio 3 d. politinių kalinių, tremtinių, partizanų ir Laisvės kovotojų sąskrydyje Ariogaloje, rugpjūčio 7 d. mitinge prie Karaliaus Mindaugo paminklo buvo reikalaujama, kad iki rugpjūčio 23 d., iki Baltijos kelio 30-mečio minėjimo, būtų sugrąžinta J. Noreikos-Generolo Vėtros paminklinė lenta į savo vietą ant LMA Vrublevskių bibliotekos sienos.

Valdžiai neįvykdžius šių reikalavimų, rugpjūčio 23 d. po Baltijos kelio dalyvių susikabinimo rankomis 18 val. prie Bibliotekos sienos buvo pritvirtintas 60X80 cm laikinas J.Noreikos-Generolo Vėtros portretas, o rugsėjo 5 d. buvo pritvirtinta ir naujai architektų ir specialistų pagaminta visuomenininkų inicijuota paminklinė lenta.

Visuose minėtuose renginiuose dalyvavo daugybė žmonių, kurie pagerbė J. Noreikos-Generolo Vėtros tarnystę Lietuvai ir kvietė kovoti dėl šio didžiavyrio garbės ir orumo gynimo. Patriotai ir dabar budi prie bibliotekos, kad šimašininkų smogikai nepasikėsintų į paminklinę lentą.

Jonas Noreika-Generolas Vėtra su būsima žmona | Alkas.lt koliažas

Jonas Noreika-Generolas Vėtra su būsima žmona Antanina Karpavičiūte. Apie 1936 m. | Alkas.lt koliažas

Spalio 8 d. J. Noreikos-Generolo Vėtros gimimo diena. Tą dieną pagerbsime jo atminimą prie LMA Vrublevskių bibliotekos Vilniuje.

Spalio 8 d. 19 val. ateikime prie bibliotekos, padėkime gėlių, uždekime žvakutes, pasimelskime, nusilenkime, pabendraukime, aplankykime J. Noreikos simbolinį kapą Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Ruoškimės 2020 metais valstybiniu mastu paminėti 110-ąsias J. Noreikos gimimo metines.

Autorius yra Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , .

9 komentarai

  1. Žemyna:

    Šią savaitę TV laidoje (ar gal tai dok. filmas?) „Pasaulio teisuoliai” rodyta serija, kur ir Landsbergiai kaip gelbėtojai minimi. Liudytojas iš Izraelio aiškiai pasako, jog tada net ir Vokietijoje ilgai nežinota, kas dedasi už konclagerių sienų. Išgelbėti ž. būtent taip liudija, bet ponia K. su ponu Š. ir Kremliumi geriau žino? Lietuvoje juolab nežinota apie planus naikinti ž. Buvo paniekinti, uždrausta vaikščioti šaligatviu, turėjo prisisiūti žvaigždes, bet žmonės naiviai tikėjo, jog gete jie savotiškai apsaugomi. Taip pat ir apie Vilniaus getą manyta – jog ten jiems saugiau. Kiek žiūrėjau, tose serijose kas nors būtinai primena, jog už pagalbą ž. grėsė sušaudymas, todėl reikėjo saugotis, kad kas nors nepamatytų ir nepraneštų. Net ir Zingeris pripažino, jog nežino, ar pats drįstų gelbėti, ir po to kiekvieną akimirką saugoti ir saugotis.

  2. Prašalietis:

    L. Kerosieriaus kvietimas – Paminėkime Jono Noreikos-Generolo Vėtros gimtadienį, su straipsnelyje keliais sakiniais aprašytu J. Noreikos “kovos prieš okupantus nuožmumu, pasireiškusiu dalyvavimu nesvarbu kuo 1941 Birželio sukilime, dalyvavimu “didvyriškesniame” nei Plechavičiaus pasipriešinime ss legiono kūrimui, Tarybinės armijos Noreikos išlaisvinimu iš Štuthofo stovyklos ir vėlesnės antitarybinės veiklos, gali sukelti tik Noreikos gerbėjų šiokį tokį entuziazmą jo gimtadienio paminėjimui. Kerosierius su kitais “patriotais”budi prie bibliotekos, kad šimašininkų smogikai nepasikėsintų į paminklinę lentą”, todėl “darosi truputį baisoka”.. Bet tikriems šiandieniniam “patriotams” kovos už laisvę ir nepriklausomybę nepasibaigė ir po 30 metų, kai ji jau yra iškovota… Eiliniam šiandieniam žmogeliui Kerosieriaus tokio turinio straipsnelinis pakvietimas paminėti Noreikos gimtadienį būtų tas pat, kas pinigų neturinčiam chebrantui kviesti savus ateiti prie aludės paminėti anapilin išėjusio chebranto gimtadienį, su viltimi, kad ten jie sutiks kokį nors pažįstamą, kuris turės nors kiek pinigų ir tuomet gimtadienio minėjimas “pavyks kaip priklauso”. Su viltimi,kad numatyto gimtadienio minėjimas visiems praeis laimingai ir niekas iš gimtadienį mininčių chebrantų negaus “į liūlę”nuo į tą pačią aludę atėjusių “bloguolių”.

    • Antanas:

      Ar jau gavai savo putinoidines “babkes”? Tada “įkalk” 100 gramų vodkos ir eik miegoti, kvaily!!! 🤗

      • Prašalietis:

        Lansberginio durnių laivo” patriotinis intelektuale”Antanai, straipsnelio ir komentarų tema yra apie šiandienos didvyrio Noreikos gimtadienio minėjimą, prisiminimai apie jo pergalingus mūšius su raudonuoju maru ir apie Kerosieriaus susektus tykojančius krūmuose Šimašiaus smogikus. Kažkaip nesolidu būtų tokiam “tautiškai patriotiniam” Antanui net ir Noreikos-Generolo Vėtros gimtadienio proga varyti tau gerai pažįstamą ir be galo suprantamą tiek lietuviškai tiek rusiškai lansberginio durnių laivo psichoanalitiką, psichodiagnostiką apie kvailius, durakus ir t.t. Ir baik patriotiškai, tautiškai ir viešai kalbėti apie gimtadienio proga, tikram šiandieniniam patriotui tautinės dvasinės būsenos kovingumui palaikyti būtinus 100 gramų vodkos, tautinės krūminės ar kaušo alaus. Nors Noreikos gimtadienio proga yra rimta priežastis tavo paminėtam tautiniam ritualui, bet po šiuo Kerosieriaus kvietimu garsiai kalbėti apie tokį patriotinį paminėjimą su 100 gramų, kaušu ir t.t., ne tik kad nederėtų, bet gali būti ir fatališka… Sužinoję apie tavo pasiūlyta tautiškai patriotinį gimtadienio minėjimo ritualą, Šimašiaus smogikai be didelių pastangų Noreikos gimtadienio paminėti susirinkusiems prie jo atminimo lentos patriotams be didelių pastangų, ir viso Kremliaus džiaugsmui, išmargintų sumušimais susirinkusių tikrų patriotų “patriotines liūles”.

  3. Oplia:

    Paminėk geriau savo B… gimtadienį. “Chier – a Sier”… Ir dar vaizduoja etaloninį lietuvį…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: