Kultūros veikėjai ir girios gyventojai kviečia ginti Šimonių girią (1)

Šimonių girioje lankėsi gamtosaugos ekspertai | Projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ nuotr.

Šimonių girioje lankėsi gamtosaugos ekspertai | Projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ nuotr.

Spalio 6 d., sekmadienį, 15 val., Šimonių girioje ant Mikierių-Inkūnų tilto per Šventąją Anykščių rajone, Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė kviečia drauge susikibti į gyvą grandinę.

Pasak akcijos rengėjų, taip simboliškai bus sujungiami girios krantai ir parodoma, kad žmonėms rūpi girios ir Lietuvos likimas.

Šimonių girios gyventojai susivienijo šią vasarą stebėdami masiškai kertamą mišką. Pasak jų ir dieną, ir naktį medžius kertanti technika gąsdina gyventojus, primindama apokaliptinių filmų scenas. Taip beatodairiškai kertamos girios neteko matyti nei sovietmečiu, nei pastaraisiais dešimtmečiais.

Šimonių girioje tebegyvuoja unikalūs etnografiniai kaimai, kuriuose atgimsta papročiai ir kultūrinis gyvenimas: kuriasi bendruomenės, kultūros, sveikatingumo ir turizmo verslai, kasmet vyksta violončelininko V. Sondeckio rengiami tarptautiniai klasikinės ir modernios muzikos koncertai, tarptautinė Miško šventė, Žalčiasalio šventė, dailininkų plenerai, vaikų stovyklos, senųjų amatų mokymai, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, gausiai lankomi atlaidai ir Mišios medinėje Inkūnų bažnytėlėje.

Anykščių gyventojai šias vietas pamėgę, kaip turistinių žygių, grybavimo, uogavimo vietą. Tačiau Šimonių giria yra ir saugoma valstybės teritorija – biosferos poligonas ir Europos ekologinio tinklo Natura 2000 dalis. Valstybė yra įsipareigojusi saugoti čia gyvenančias retas gyvūnijos ir augmenijos rūšis. Tačiau pastaraisiais metais priimamų įstatymų ir poįstatyminių aktų rezultatas, kad ši teritorija tapo saugoma tik formaliai, – nebepaisant tikslų, kurie buvo deklaruojami steigiant Šimonių girios biosferos poligoną.

Šios dienos padėtis yra paradoksali – tokia, kokia teisinėje valstybėje būti negali. Šimonių girios biosferos poligonas tarsi saugoma teritorija, bet nebeturi jokios realios apsaugos.

Jau anksčiau gyventojai išplatino peticiją, kurioje prašo valstybės institucijų apriboti kirtimus girioje ir ūkininkauti joje siekiant išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas (https://www.peticijos.lt/visos/75411/issaugokime-simoniu-giria/).

Susirūpinusių išsaugoti Šimonių girią ir jos ekosistemą gyventojų tikslas – pasiekti, kad gamtos apsaugos procedūros, kurios reglamentuotos įstatymais, Šimonių girioje butų vykdomos ir informacija apie jas pasiektų plačiąją visuomenę. Valdžios institucijų prašoma užtikrinti, kad nedelsiant būtų sustabdyti Šimonių girios su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis ekosistemos naikinimo darbai, tikslu iš esmės peržiūrėti ir revizuoti valstybės politiką šioje visiems svarbioje srityje, – Lietuvos gamtos išsaugojimo srityje.

Šimonių grupės iniciatyvinės grupės nariai teigia, kad giria mus gindavo karų, sukilimų, nepriklausomybės kovų laikais. O dabar pagalbos reikia jai pačiai.

Sekmadienį, spalio 6 dieną, 15 val. akcija prie Inkūnų-Mikierių kabančio tilto prasidės smuikininko/muzikos pedagogo Martyno Švėgždos von Bekerio (Bekkerio) įžangos žodžiais ir daina „Vai giria, giriala“. Prieš renginį, 14 val. netoliese esančioje Inkūnų bažnyčioje vyks šv. Mišios. Šią medinę bažnytėlę karo metu statė Šimonių girios bendruomenė. Nuo 13 val. siūlomos „Miško maudynės Šimonių girioje“. Gyventojai siūlo panirti į girios atmosferą ir pajusti ją visais pojūčiais, nes miško negali išmatuoti kubiniais metrais. Giria – fizinės sveikatos, proto ramybės, kūrybingumo, gyvybės šaltinis.

Šimonių girioje lankėsi gamtosaugos ekspertai | Projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ nuotr.

Šimonių girioje lankėsi gamtosaugos ekspertai | Projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ nuotr.

Palaikymo žodžius iniciatyvai siunčia žmonės iš visos Lietuvos. Žinomo advokato, miškų ir žaliųjų miestų erdvių gynėjo, Sauliaus Dambrausko žodžiais: Kol kas man nepavyksta prisibelsti į teisėjų teisinę sąmonę ir protus – teismai atsisako nagrinėti bylas dėl neteisėtai kertamų miškų Lietuvos saugomose teritorijose. Teisinės pastangos drumsčia ramybę ir verčia teisėjus vis naujai pasitelkti teisinės ekvilibristikos „abrakadabra“. Deja, teismai Lietuvoje kol kas nepripažįsta žmogui teisės ginti viešąjį interesą, todėl inicijuojamos bylos dėl neteisėto miškų kirtimo Natura 2000 teritorijose tiesiog nenagrinėjamos.

Tačiau menas yra galingesnis už teisę. Todėl tai, ko nepavyksta Teisei gali pavykti menui. Į Jūsų koncertus, pasirodymus, spektaklius susirenka daugybė žmonių; Jūsų kūrybos pasiklausyti ar ją išvysti atvyksta prezidentai, ministrai, ambasadoriai, seimūnai, teisėjai. Kadaise Vaižgantas kreipėsi į prezidentą Antaną Smetoną Kauno muzikiniame teatre vieno pasirodymo metu ir taip tapo išgirstas.

Manęs dažnai klausia: ką mes galime padaryti? kuo mes galime padėti? Ir aš nežinau ką patarti nes kol kas mačiau tik teisinį kelią, kurį išmanau, kuriuo iki šiol tikėjau ir kuriame vis daugiau vietos užima neviltis.

Ir vis dėl to, manau, gali padėti menas. Beprecedentė, solidari, meninė akcija Lietuvai ir visam pasauliui parodys, kad Lietuvoje neteisėtai kertami saugomi miškai ir dabar nusitaikyta į Šimonių girią, o Lietuvos valdžia nieko nedaro, kad tai nutrauktų. Aš tikiu, kad Menas ir Jūs, menininkai, galite prabudinti net merdėjančias sąmones.

Vienas žymiausių Lietuvos smuikininkų, pedagogų Martynas Švėgžda von Beker (Bekker) yra vienas iš akcijos rengėjų. Vokietijoje dirbantis muzikantas visą laisvalaikį praleidžia Šimonių girioje ir prieš keletą dienų išplatino kreipiasi į visuomenę: Visas Pasaulis, su paaugle švede Greta priešakyje, jau rėkia ir protestuoja prieš gamtos galutinį sunaikinimą, visos planetos Žemės jaunimas nebelanko penktadieniais mokyklų (fridays for future) kovodami už savo išlikimą, troškimą bent sulaukti orios senatvės, t. y. – jie kalba apie vos poros dešimtmečių ateitį. Jie juk per jauni galvoti apie savus vaikus, anūkus ir mirtį, ko paauglystėje nieks dar neplanuoja, tačiau mes juos privertėme tai daryti. Mūsų pačių rinkti ir patikėti politikai, valdininkai, pareigūnai ilgai nesirūpino ir melavo apie Lietuvos teritorijoje esamus ir saugomus, 30% valstybės teritorijos užimančių teritorijos miškų plotus. Iš jų – jau didžioji dalis tapo plikais kelmais. Tik trupinys iškirstų plotų užsodintas jaunuolynais. Jiems tapti giromis reikės poros šimtų metų. (…) Parodykime sau ir pasauliui, kad esame bičiulių kraštas, kuriame kadaise karaliavo bitė – skaidrumo, tvarkos, pagarbos šeimai bei kaimynui ir gamtai Deivė. (…) Neišduokime savo protėvių, iš kurių semiamės stiprybės! Jau baigiam XXI a. penktadalį ir bitė atneš mums dar tokio ateities medaus, kurio dar neesame ragavę ir dar net nesapnavome, jei tik paliksime Jai jos vietą! „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“ Esame drauge – spiečius tai galia!

Algio Mickūno, Ohajo (JAV) universiteto profesoriaus, vieno iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, tarptautiniu mastu pripažinto mokslininko, fenomenologo, Lietuvos mokslų akademijos nario žinutė Šimonių girios akcijai: Už jūrų marių, kur šlama ošia girios… “. Amerikoje dainavau šią dainelę savo anūkams. Jie svajoja sugrįžti į šią žalią šalį. Nenoriu būti melagis. Nenoriu, kad sugrįžę čia rastų kelmyną.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: