Spalio 3 d. besirūpinanti lietuvių kalba asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą dėl baltistikos mokslų srities padėties Lietuvos mokslo politikoje.
Pareiškime rašoma, kad įvykus esminiams pasikeitimams Lietuvos Mokslo Taryboje, buvo tikėtasi, kad lituanistikai ir baltistikai pagaliau bus suteiktas nacionalinis prioritetas. Rašte konstatuojama, kad lituanistika ir baltistika vėl palikta šalikelėje.
Pareiškime teigiama: „Lietuvos akademinės institucijos net ir sovietiniais metais baltistikos bei lituanistikos srityje sugebėjo tapti tarptautinės reikšmės mokslo centru. Po 30 nepriklausomos valstybės metų deklaruojama nacionalinė šios srities reikšmė buvo nusmukdyta, o tarptautinėje mokslinių tyrimų erdvėje (pvz. indoeuropeistikoje) Lietuvos akademinės institucijos ir mokslininkai jau pateko į periferiją. Smunka lituanistikos mokslų prestižas, o tuo pačiu smunka ir lietuvių kalbos prestižas tiek moksle, tiek visoje valstybėje.
„Talka kalbai ir tautai“ įspėja, kad „nesugebėdami išugdyti naujos stiprių mokslininkų kartos jau greitai susidursime ir su kokybiškai parengtų lietuvių kalbos specialistų trūkumu. Greitai nebeturėsime net ir leksikografų, kurie galėtų tęsti lietuvių kalbos žodyno rengimą.“
Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ siūlo apsvarstyti tokias galimas pertvarkymų gaires:
- Garantuotas nacionalinės reikšmės institutų (Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų) bazinis finansavimas.
- Aiškus baltistikos ir lituanistikos mokslų srities išskyrimas LMT nuostatuose, specialių reikalavimų ir tikslinio biudžeto šiai sričiai nustatymas.
- Dalies projektinio finansavimo, skirto baltistikai, atskyrimas nuo LMT ir jų valdymo pavedimas kitoms kompetetingoms institucijoms.
- Tęstinių baltistikos programų nustatymas ir šioms programoms skirtų asignavimų valdytojų paskyrimas (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvių kalbos institutas).
„Talka kalbai ir tautai“ siūlo laikytis tikslo, kad Lietuvos indėlis į baltistikos ir lituanistikos plėtrą privalo būti pasaulinės reikšmės ir kad šios mokslų srities plėtra maksimaliai prisidėtų prie nacionalinės kultūros tęstinumo ir gyvybingumo globalėjančiame pasaulyje.
Alkas.lt redaktoriaus Jono Vaiškūno pokalbis su asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininku Gintaru Karosu:
Labai geros mintys, tik bijau, kad tas baltistikos, kaip ir kitų humanitarinių mokslų smukimas susijęs ne vien su LMT užvaldžiusiais leftistais (kaip, pavyzdžiui, tos „Profesionalios Lingvistės“, dar žinomos slapyvardžiu „Aš Kaip Mokslininkė“, vyras ar pan.). Kažkodėl nutiko taip, kad į humanitarinius mokslus pastaraisiais dešimtmečiais iš kažkur prilindo tokių blankių, kresnų moterėlių, kaip, pavyzdžiui, tos, kur seime prie mikrofono kalbėjosi, kur čia pinigus iššvaisčius. VU Filologijos fakultete ryškus pavyzdys yra ta moteriškė Brežnevo antakiais, kur buvo paskirta po Smetonos fakultetui vadovauti ir uoliai vykdė Žukausko „reformas“, griaudama lituanistiką (spaudoj apie tai buvo prieš kokius pusantrų metų). Tipiškas pavyzdys: tai darydama moteriškė dažnai mėgo plepėti apie skaidrumą ir pan., bet pirmiausia į darbą priėmė savo dukterį. Kol humanitarinius mokslus, ypač VU FLF, laikys užtūpusi šita vištidė, nieko gero, bijau, nebus. Beje, LKI dabar atrodo daug sveikiau, ypač po tos kresnosios go go šokėjos pašalinimo.
Jungtinėmis su latviais pastangomis šturmuokime UNESCO, kad, jei neturi, tai steigtų fondą senųjų kalbų palikimui gelbėti. Senosios, nesuanglėjusios kartos tuoj neliks, šių laikų jau ir provincija „pažangos” viruso apkrėsta. Kumščiokime ją, kad ir pati neapsiribotų biurokratiniu popierizmu, o realiai padėtų paveldo gelbėjimo ir prikėlimo darbams. Kad būtų įjungti visi, dar tekstą įžiūrintys, dar pirštus valdantys. Pensininkų ne vienas mielai prisijungtų, pasavanoriautų, bet reikia jiems bent elektrą apmokėti ir kompiuterių remontą (ar atnaujinimą)!
Pirmiausia reikia atsikratyti VU rektoriaus Žukausko -didelio liberalmarksisto- ,kuriam lietuvių kultūra,ypač lietuvių kalba, ne prie širdies. Antra, ką veikia Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, šios srities ministerija su jos vadovu , Prezidentūra,kad baltistika ir lituanistika tapo mokslo ,,patvory”? Nejaugi ,kad lietuvių kalba taptų tik buitine kalba?Kas atsitiko su Lietuvos akademine bendruomene,kuri vis labiau užsikrečia anglomanijos virusu ?
Na kas čia per “baltistiškas” žodis – prioritetizavimas? Tai gal tą baltistika nelabai ką bendro turi su lietuvių kalba?
Taip, Žukausko išspyrimas yra pirmoji sąlyga universitetui gaivinti. Tikėkimės. Mintyse vis skamba a. a. akad. Z. Zinkevičiaus žodžiai, kaip jis pasiųstų Žukauską velniop.
Žukauskas, matyt, nešoka pagal smetoniškai iš už Atlanto trūbijimą, stovi smetoniškai lenkiškam VDU ant kelio (kaip čia dabar gali būti – Vilniuje garsesnis negu Kaune – lietuviškas universitetas, antai, LEU iš Vilniaus nors ir „valstietiškai“, bet jau iškrapštėme, o šis “tebestovi dar vis”…), todėl gal ir negeras yra…
Nei į tvorą, nei į mietą 🙂 Pats Ervinas Sp. taip nesugalvotų 🙂
Taigi, kad veikiau -“į ir į”…
Ar yra kokia Lietuvos istorikų draugija, klubas ar asocijacija? Jeigu yra, tai derėtų solidarizuotis su “Talka kalbai ir tautai” ir kreiptis į Seimo Mokslo ir švietimo komitetą dėl lietuvių kalbos kaip bazinės sustiprinimo, nes be jos nebūtų buvę įmanomi lietuvių darbai pažangiausiuose saulės baterijų mokslo tyrimuose, be lietuvių kalba kalbančių mokslininkų nebūtų buvę atlikti tyrimai VU Medicininės genetikos centro, kur išryškinta prabaltiško geno reikšmė žmonių plitimo pasaulyje kontekste ir t. t. Kova už mūsų kalbą, tai tokia pati, kaip kova už sostinės Lukiškių aikštę, kur lietuvius siekiama pastatyti “k stenke”, kaip kad panaši “stenka” pastatyta prie kalvos Europos parko “Beverly hill’se”. Kalbą stengiamasi globalizuoti, kišant tautai bereikalingus W, X ir pan. Tam, ir ne tik tam, atsaką turi duoti Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė, nes jų, mūsų įgaliotų, pareiga yra stiprinti kalbą taip, kaip to prašo asociacijos”Talka kalbai ir tautai” pirmininkas Gintaras Karosas. Kitaip, nors ir be a. a. Z. Zinkevičiaus, ne tik kad Žukauską, bet ir visą Seimą teks reikalauti pasiųsti velniop.
Jau vien tai, kad apie Istorijos institutą, kurio nacionalumo (lietuvybės) kryptis ypač svarbi tautai, kreipimesi nėra nė žodžio, rodytų lietuvybės reikalo neišmanymą arba rūpesčio tendencingumą. Juk ne lenkišką istoriją, kuri yra kiek galint brukama per LRT ir kitur, o lietuviškąją žinanti visuomenė yra lietuvybei Tėvynėje gyvuoti visais atžvilgiais pagrindas. Antai, “valstiečiai” – Skvernelis 5 Lenkijos valstybės TV programas už valstybės pinigus transliuoja net ir Vilniuje, kuriame tik keli procentai lenkų, taigi ne valstybinei kalbai jame nėra jokio pagrindo, tačiau Talka dėl to ir apskritai gal jau kokį pusmetį miega… Tai kam tokiu atveju miegant – talkinama…