Seimo nariai kreipėsi į KT, ar merui suteikti įgaliojimai neperžengia ribų ir neprieštarauja Konstitucijai (3)

konstitucija

Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 30 d. 46 Seimo narių grupė, atstovaujama Seimo narių Andriaus Kupčinsko ir Stasio Šedbaro, kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, priimtos 2014 m. birželio 26 d., neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniui.

Konstitucijos 119 straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse įtvirtintos normos suponuoja vienareikšmę išvadą, kad Konstitucija numato vienpakopę dviejų institucijų savivaldos sistemą, kurioje atstovaujamoji institucija įvardijama savivaldybės taryba. Kita vertus, tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, įtvirtinta Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnyje, akivaizdžiai rodo tiesiogiai išrinkto mero ypatingą padėtį, išskiriantį jį iš kitų tarybos narių.

Kaip teigiama prašyme, sistemiškai analizuojant Konstitucijos 119 straipsnį, darytina išvada, kad vietos gyventojų savivaldą simbolizuoja savivaldybių tarybą sudarantys tarybos nariai ir neišskiriamas joks vienasmenis subjektas, kuris galėtų būti inkorporuotas į atstovaujamosios institucijos sudėtį. Konstitucijoje pateikiamas atstovaujamosios institucijos pavadinimas (savivaldybės taryba) ir jos išskirtinė padėtis bei kompetencija jai atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu, nediferencijuojant tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtinant visiems vienodą teisinį reguliavimą.

Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžiant savivaldybės atstovaujamąją instituciją (savivaldybės tarybą) įtvirtinami skirtingi tos pačios institucijos atstovų rinkimų būdai: vienas iš tarybos narių – meras yra renkamas tiesiogiai vienmandatėje rinkimų apygardoje, o kiti tarybos nariai renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėse rinkimų apygardose. Tokiu būdu tiesiogiai išrinkto mero rinkimo būdas ir atskaitingumas gyventojams jam suteikia skirtingą statusą ir skirtingą „svorį“ savivaldybės taryboje, lyginant su kitais tarybos nariais, kurie yra išrinkti pagal proporcinę rinkimų sistemą.

 „Kyla pagrįstų abejonių, ar mero ir savivaldybės tarybos narių skirtingas rinkimo būdas ir iš to sekantis skirtingas jų atskaitingumas rinkėjams, taip pat išskirtinė ir labai išplėsta tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, tam tikra dalimi įsibraunanti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijos normoms, reglamentuojančioms vietos savivaldą. Todėl prašome Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar 2014 m. paskubomis keičiant savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, nebuvo sumenkinta savivaldybių tarybų reikšmė“, – teigia parlamentaras A. Kupčinskas.

Iš Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime pateikto išaiškinimo darytina išvada, kad niekas kitas kaip tik savivaldybių tarybos gali sudaryti kitas savivaldybės institucijas. Todėl, kaip nurodyta prašyme, kyla pagrįsta abejonė, ar, nepakeitus Konstitucijos, gali savivaldos sistemoje atsirasti dar viena pakankamai savarankiška institucija (tiesiogiai renkamas meras), kurios sudaryme (išrinkime) savivaldybės taryba nedalyvauja.      

Kreipimasis į KT     

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: