Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Gyvybė Žemėje galėjo atsirasti ne vieną kartą?

www.technologijos.lt
2019 09 30 07:00
1
0
SHARES
Molis po mikroskkopu | www.jpl.nasa.gov nuotr.

Molis po mikroskkopu | www.jpl.nasa.gov nuotr.

Molis po mikroskkopu | www.jpl.nasa.gov nuotr.
Molis po mikroskkopu | www.jpl.nasa.gov nuotr.

Toli gražu ne stebuklas, nutikęs vos kartą prieš 4 milijardu metų, gyvybės atsiradimas galėjo būti toks įprastas, kad galėjo įvykti ne kartą

Per 4,5 milijardus metų Žemės istorijos, mums pažįstama gyvybė radosi vos vieną kartą. Visų mūsų planetos gyvų organizmų chemija tokia pati ir gali būti atsekta iki paskutiniojo visuotinio bendro protėvio LUCA – (last universal common ancestor). Tad, darome prielaidą, kad gyvybei užsimegzti buvo itin sunku, ir kad ji randasi tik susiklosčius praktiškai neįmanomoms aplinkybėms.

Ar tikrai? Paprasti biologų eksperimentai, kuriais siekiama atkurti ankstyviausius gyvybės susidarymo momentus, tokią prielaidą paneigia. Gyvybė, panašu, tėra elementarios chemijos klausimas – nereikia burtų, retų ingredientų, nei perkūno iš giedro dangaus.

O iš to kyla dar labiau intriguojanti perspektyva. Užuot susikūrusi vos kartą kažkokiame chemiškai palaimintame pirmykščiame tvenkinyje, gyvybė galėjo turėti daugybę pradžių. Ji galėjo prasidėti ir vystytis daugybe skirtingų formų šimtus ir tūkstančius metų, ir tapti tuo, ką matome dabar, visoms kitoms formoms išnykus per pirmąjį Žemės visuotinį išmirimą. Ankstyviausiomis planetos dienomis mums pažįstama gyvybė galėjo būti visai ne vieniša.

Čia derėtų paaiškinti, kad kalbama apie gyvybę, buvusią gerokai anksčiau, nei atsirado augalai, gyvūnai, ar mikrobai. Keliaujame į pačią pradžią, kai „gyvybės“ apibrėžimą atitiko tik molekulinės mašinos. Ir net tada, be kūno, organų ir ląstelių, supaprastinus iki esminių reakcijų, reikalai atrodo velnioniškai sudėtingi. Gyvybei mažų mažiausiai reikia kažkokio kodo, pagal kurį būtų galima sukurti naudingas molekulines mašinas, o dar tas kodas privalo mokėti daryti savo kopijas.

O jei gyvybė buvo paprasta? Be burtų, be retų ingredientų, be perkūno iš giedro dangaus

Per ilgą laiką žmonės pradinių komponentų susidarymą aiškino įvairiomis išorinėmis jėgomis. Garsiuosiuose praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje rengtuose Urey’aus-Millerio eksperimentuose, veiksmą pastūmėdavo elektros išlydis, mėgdžiojantis žaibą, trenkiantį į vandenį (žr. „Perkūnas iš giedro dangaus“). Kitose teorijose nagrinėta meteoritų ar kometų pristatytų medžiagų įtakos galimybė.

Vėliau chemikai gyvybės atsiradimo problemos ėmėsi metodiškiau. Suskirstydami pačią pradžią į komponentų stadijas (žr. „Keturi žingsniai“), jie nuvalo misticizmo apnašas nuo pirminio gyvybės atsiradimo. Jų atradimai rodo visiškai kitokią pradžią. Filypui Hplidžeriui (Philipp Holliger) iš Kembridžo, JK, Molekulinės MRC laboratorijos, gyvybę nuo negyvybės skiria genetinis kodas. „Biologija turi atmintį, o chemija neturi,“ sako jis. „Man gyvybės atsiradimas iš tiesų yra informacijos atsiradimas.“

Daugelis biologų pritaria gyvybės atsiradimo RNR pasaulyje hipotezei, skelbiančiai, kad iki DNR, šią informaciją pernešė artima jos giminaitė RNR. Abi molekulės yra ilgos pasikartojančių nukleotidų „raidžių“ grandinės. Tad, pagal šią gyvybės atsiradimo versiją, pirmasis žingsnis turėjo būti RNR statybiniai blokai.

Tomas Karel (Thom Carell), biomolekulinės chemijos ekspertas iš Liudvik Maksimiljan (Ludwig Maximilian) universiteto Miunchene, Vokietijoje, paskelbė, kad jo komandai pavyko rasti labai paprastą kai kurių iš šių blokų gamybos būdą iš medžiagų, kurių ankstyvojoje Žemės vystymosi stadijoje netrūko. „Daug nereikia – pakanka vandenilio cianido, amoniako ir skruzdžių rūgšties, ir štai, prašom,“ sako jis. Carelio statybiniai blokai yra dabar ląstelėse randamų statybinių blokų prekursoriai, tai reiškia, kad jie beveik, nors ir ne visai, užbaigti. Net ir šiuo atveju, jo reakcijos rodo, kad RNR pasaulis galėjo susikurti santykiniai paprastai. „Tai yra mūsų darbo grožis. Iš tiesų nereikia jokių ypatingų sąlygų. Šios reakcijos gali vykti bet kur – mažame ežerėlyje, jūrų gelmėse, bet kur,“ pažymi mokslininkas.

Taigi, turime kodo raides, nors iš laisvai plaukiojančių raidžių menka nauda. Tačiau kita stadija gali būti nesunki. Prieš dvidešimt metų, britas chemikas Leslis Orgelas (Leslie Orgel) parodė, kad vos pradėję formuotis RNR statybiniai blokai spontaniškai jungiasi į grandines. Tereikėjo molio. Taip yra, nes kai kuriuose moliuose kristalai turi elektrinį krūvį, kuris pritraukia RNR ir paskatina jas lygiuotis ir sulipti.

Nuo kodo prie mašinų

Tačiau iki gyvybės dar toloka. Kodas naudingas tik jeigu jis veikia kaip gamybos šablonas tokioms medžiagoms, kaip baltymai – visų gyvų sutvėrimų statybinėms medžiagoms ir varikliams. Mūsų kūnuose šis vyksmas vadinamas genų ekspresija, ir tai – neišpasakytai sudėtingas procesas, vykstantis, prižiūrint sudėtingoms molekulinėms mašinoms. Labai menkai tikėtina, kad jis galėjo tiesiog šiaip sau išsivystyti pirmykščiame purve. Kaip visa tai nuveikti ankstyviausioms gyvybėms formoms? Michaelis Jarusas (Michael Yarus) iš Kolorado valstijos universiteto Boulderyje mano žinantis sprendimą. „Kelis metus praleidome gamtoje, atlikdami eksperimentus,“ – sako ji. „Atlikome juos šaltyje, atlikome sausai, atlikome tirpaluose – kaip tik galėjome sugalvoti.“

Galiausiai jo komanda aptiko stulbinamai paprastą reakciją, kuri, pasak jų, primena labai rudimentinę genų ekspresiją. Maišydami pasikartojančias RNR gijas vandenyje su laisvai plaukiojančiomis RNR raidėmis, jie išsiaiškino, kad raidės spontaniškai susirikiuodamos, formuoja naujas molekules. O pradinė RNR gija veikė kaip šablonas. Atkreiptinas dėmesys, kad naujosios molekulės atrodo kaip paprasčiausios cheminės mašinos mūsų kūnuose, vadinami kofermentai.

Gyvybes atsiradimas | newscientist.com nuotr.
Gyvybes atsiradimas | newscientist.com nuotr.

Dabar kofermentų atsakomybei, iš esmės, palikta tik pagalba kitiems, didesniems fermentams, atlikti savąjį darbą, bet galbūt jie yra ankstyviausių gyvybės stadijų reliktai. Daugelis jų sudaryti iš tų pačių komponentų, kaip RNR ir DNR. „Galima pagrįstai teigti, kad jie – molekulinės fosilijos,“ – sako Holidžeris. Jarusas sako, kad jo komandai pavyko sukurti nikotinamido adenino dinukleotidą (NAD), kofermentą, kurį dabar visos gyvos ląstelės naudoja energijos gamybai iš cukraus.

Tai turėjo būti pats pirmasis masinis išmirimas prieš milijardus metų

Kaip ir Carello RNR komponentų atveju, šios reakcijos vyksta gan lengvai. „Nereikia magijos, nereikia egzotiškos chemijos. Užtenka to, kas guli po ranka praktiškai kiekvienoje chemijos laboratorijoje ir galima iškart imtis genų ekspresijos“. Jo eksperimentuose galima išvysti „nenutrūkstamą kilmės liniją iki pat pradinio įvykio“. Vėlgi, taip gali ir nebūti. Tikslios gyvybės atsiradimo pradžios paieškas apsunkina tai, kad užtikrinto atsakymo gauti neįmanoma, tegalima racionaliai spėlioti.

Džekas Šostakas (Jack Szostak), chemikas evoliucionistas iš Harvardo medicinos mokyklos sako įtariantis, kad tokie kofermentai kaip NAD, galėjo susiformuoti vandenyje spontaniškai, be RNR šablonų. Jei tai tiesa, Jaruso teiginiai, kad jis atkūrė genų ekspresijos prekursorių, yra ne tokie stiprūs. Šostakas atsargiai vertina ir Carello reakcijas, sakydamas, kad jos nebūtinai veikė ankstyvojoje Žemėje. „Tai tik žingsnis, ne galutinis atsakymas.“ – sako jis Kaip bebūtų, Šostakas turi ir ką pasiūlyti į dėlionę. Paklauskit ko nors, kokios, jų nuomone, svarbiausios gyvybės savybės ir anksčiau ar vėliau dauguma paminės „reprodukciją“. Gyvi sutvėrimai daro savo pačių kopijas, inertiški daiktai, tarkime, akmenys, to nedaro. Be reprodukcijos gyvybė atsidurtų akligatvyje. Dabar DNR kopijavimu užsiima specialūs fermentai.

Bet Šostako komanda parodė, kad RNR gali efektyviai kopijuoti save be jokių fermentų. Jie sumaišė RNR šabloną su laisvai plaukiojančiais RNR statybiniais blokais, kaip kad ir Jarus. Bet Šostakas pridėjo dar kelis RNR fragmentus, atitinkančius šablono dalis. Ir to pakako. Šie fragmentai pradėjo replikacijos procesą ir komanda netrukus gavo ganėtinai geras šablono kopijas. „Šios reakcijos vyksta gan lengvai,“ – sako Šostakas.

Kitiems nukopijuoti RNR be fermentų yra pavykę ir anksčiau, bet šios reakcijos spartesnės. Šostakas pažymi, kad maži, kopijavimą paspartinantys fragmentai tokie trumpi, kad prieš 4 milijardus metų galėjo susiformuoti spontaniškai. Šostako komanda mano, kad šios ar panašios reakcijos galėjo būti ankstyva replikacijos forma, nors ne visada sukurdavo idealias kopijas. Galiausiai išsivystė nauji šablonai, koduojantys išties naudingas savybes, tokias, kaip ląstelių sienelių statymas. Tada tapo svarbus geresnis kopijavimas. „Kai atsiranda kažkas, ką verta replikuoti, kyla stipri atranka replikavimo mechanizmui vystytis,“ sako – Šostakas.

Daug pradžių

Kartu visi šie atradimai rodo, kad rudimentinio RNR pasaulio sukūrimui visai nereikia išskirtinių, kartą visatoje pasitaikančių progų, kaip populiaru manyti. Taip kyla intriguojanti galimybė: ankstyviausios gyvybės stadijos nenutinka tik kartą, bet vyksta vėl ir vėl. „Jei visi gyvybės atsiradimo žingsniai tokie lengvi, gyvybė galėjo prasidėti daugybę kartų, skirtingose ankstyvos Žemės vietose,“ sako – Šostakas.

Jei tai tiesa, pirmojoje gyvybės epochoje vyko daugybė eksperimentų. „Pirmykštėje sriuboje“ rasdavosi įvairiausios gyvos molekulinės mašinos, kai kurios sėkmingesnės už kitas. Kurį laiką jos galėjo gyvuoti drauge, bet galiausiai liko tik sėkmingiausios – dėl to, kad buvo geresnės už visas kitas, dėl to, kad pasikeitė sąlygos ar dėl paprasčiausio atsitiktinumo.

Tai buvo pirmasis, prieš milijardus metų vykęs, Žemės masinis išmirimas. Apie šį eksperimentų amžių ar jo pabaigą liko itin mažai reliktų. Žinome, kad LUCA liko nugalėtoju, davusiu pradžią visai vėlesnei gyvybei. „LUCA turėjo būti itin sėkmingas organizmas, nes jei buvo kokios nors kitos medžio šakos, moderniojoje biologijoje jokių kitų palikuonių neliko,“ – sako Holidžeris. Svarbus pastarojo dvidešimtmečio pasiekimas, kad buvo išsiaiškinta, jog LUCA buvo gan pažangus organizmas, – sako Stepanas Frylendas (Stephen Freeland), evoliucijos biologas iš Marylando universiteto Baltimorės apygardoje. LUCA jau veikiausiai naudojo DNR, o ne RNR, ir buvo apsupta membranos, sukūrusios mikroaplinką sudėtingų baltymų kūrimui. Holidžeris spekuliuoja, kad tokios inovacijos lėmė jos išlikimą, kai tuo tarpu visos kitos formos išmirė. Bet kadangi visa kita jau seniausiai išnyko, žvilgtelėti į gyvybės pradžią galima tikėtis tik mėgintuvėliuose. „Vienintelis būdas – pabandyti išauginti šias sistemas ir pažiūrėti, kas galėjo formuotis ir veikti,“ – sako Šostakas. Kas žino, visai įmanoma, kad taip galėtume sukurti visai naujas gyvybės rūšis.

Perkūnas iš giedro dangaus

Šeštajame dešimtmetyje du chemikai – Stenlis Mileris (Stanley Miller) ir Haroldas Jurei (Harold Urey) – pirmieji pademonstravo, kad esminiai gyvybės statybiniai blokai gali būti sukurti iš paprastesnių medžiagų. Svarbiausią vaidmenį suvaidino elektra. Jie vandens ir dujų, kurių, jų manymu, turėjo būti pirmykštėje Žemėje, mišinį paveikė simuliuotais žaibais. Taip susidarė aminorūgštys, molekulės, iš kurių sudaryti visi dabartiniai baltymai.

Gyvybei užsimegzti baltymai nebūtini, bet tam tikroje stadijoje jie tampa nepakeičiami ir visa dabar egzistuojanti gyvybė baltymus kuria iš tų pačių, maždaug 20-ies, aminorūgščių. Aiškėja, kad aminorūgštys susidaro išties labai lengvai: jos rastos beveik visame kosmose, kur tik pažvelgdavo astrobiologai. „Maždaug pusę jų visata suteikia mums nemokamai,“ – sako Stefanas Frylendas iš Marylando universiteto. Kai kurios rastos meteorituose ir Rosetta zondu, besisukančiu apie 67P/Churyumov-Gerasimenko kometą. Eksperimentai rodo, kad norint gauti tas aminorūgštis, šiek tiek energijos visgi reikia – meteorito smūgio sukeltos smūgio bangos ar hidroterminių versmių karščio pavidalu. Tad, nors genetinio kodo kūrimo žaibų botagais raginti nereikėjo, baltymų susidarymas veikiausiai be to neapsiėjo.

Kuriame Žemės kampe?

Aiškėjant, kaip galėjo prasidėti gyvybė, galime geriau suprasti ir jos atsiradimo vietą. Žinome, kad molis gali padėti RNR susijungti į pagrindinius gyvybės blokus. Deja, tai viena iš prasčiausių galimų užuominų, sako Michaelas Jarus iš Kolorado universiteto Boulderyje: „Molio yra visur.“ Bet molis nėra pakankama gyvybės susidarymo sąlyga, ir vietų, kur visos jos galėjo sutapti, – daug mažiau, sako jis. Jo eksperimentai rodo, kad gyvybė galėjo užsimegzti vandenyje, į kurį kartais patekdavo įvairių cheminių elementų, palikusių naujas reakcijas.

Barbara Šervud Lolar (Barbara Sherwood Lollar) iš Toronto universiteto Kanadoje, tyrinėja izoliuotas senovinio vandens kišenes, giliai įstrigusias seniausiose pasaulio uolienose. Tokiose uolienose atsiveria ir užsidaro įtrūkimai, sukurdami būtent tokias sąlygas, – sako ji. Uolienų įtrūkimai taip pat galėjo būti paviršiais, apsaugančiais vykstančias reakcijas nuo UV spinduliavimo ir aktyvaus asteroidų bombardavimo, dėl kurio didelė dalis ankstyvosios Žemės paviršiaus buvo itin nesvetinga.

Ar yra kokių nors galimybių rasti tokio gyvybės katilo liekanų? Šervus Lolar tiriamoms uolienoms vos keli milijardai metų – pirmajai gyvybei pernelyg jaunos. „Šioje planetoje labai mažai išlikusių uolienų, kurioms 4 milijardai metų ir daugiau,“ – sako ji. Bet aptikti jose gyvybės užuomazgas būtų neįtikėtina sėkmė: iš viso šios uolienos užima plotą, ne didesnį, nei Manhetenas.

Susiję straipsniai:

  1. „Mokslo sriuba“: Apie vieną iš didžiausių mokslo iššūkių (video)
  2. Pirmą kartą šalies mokslo istorijoje prestižinio fondo premija – lietuviui
  3. Augalų bendravimas: ar augalai yra protingi?
  4. Genetiškai modifikuoti organizmai – tikros ar išgalvotos grėsmės?
  5. Rūšių ralis šiemet persikėlė į Lietuvos šiaurę
  6. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  7. Kas prieš 4,5 mlrd. metų šildė ledo luitu turėjusią būti Žemę?
  8. Pašto ženklai įamžins Žuvinto rezervatą
  9. Gamtos fotografai kviečiami dalyvauti konkurse „Gintarinis žaltys 2013“ (nuotraukos)
  10. 10 didžių evoliucijos išradimų pagal mokslininką N.Leiną
  11. Išleistas Gedimino Isoko „Lietuvos gamtos kalendorius“
  12. Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
  13. VU Biotechnologijos instituto mokslininkų gaminiai pasaulinėse rinkose
  14. „Mokslo sriuba“: Neįtikėtini kvantinės fizikos reiškiniai (video)
  15. „Įdomioji inžinerija“: kova su šalčiu, karščiu ir… duobėmis (video)
  16. Paslaptingų inkų terasų kilmės mokslininkai paaiškinti negali
  17. Lietuvos ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas padės suprasti dažnų žmogaus ligų kilmę
  18. VDU mokslininkų tyrimui – ypatingas tarptautinis dėmesys
  19. Mokslininkų tikslas – šalinti ne genetinių ligų padarinius, bet priežastis
  20. Biotechnologijų revoliucija Lietuvoje: didesnis derlius ir atsparumas kenkėjams
  21. VDU prof. R. Daubaras: Drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms – kirtimai turi būti išmanūs
  22. Augalai ir gyvūnai – nepatentuotini, įsitikinęs Europos Parlamentas

Comments 1

  1. Žemyna says:
    1 m. ago

    Ką jie čia man visą biznį sugadino!
    Pati audžiau, audžiau mintį apie tai, o čia tėkšt gatavas blynas ant stalo: prašom, ponai.
    O juk ir Alkui būt buvus garbė: per visą pasaulio žiniasklaidą nusiristų banga: „Alkas išugdė itin nejauno amžiaus jaunąją mokslininkę, aukštyn kojom apvertusią visą gyvybės Žemėje teoriją… ”
    O dabar pššš…
    Bet nieko. Mūsų tuo nesustabdys! Einu toliau austi.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šuo, žiema | vmvt.lt nuotr.

Įsibėgėjant žiemai, svarbu tinkamai pasirūpinti gyvūnais

2021 01 08
Šiuolaikinio mokslininko paveikslas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Seimas pradėjo svarstymus dėl mokslininkų valstybinių pensijų

2021 01 07
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 01 06
2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr.

Gera naujiena: 2021 m. 35%. bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai

2021 01 02
A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

2021 01 01
Šventės, šuo | vmvt.nuotr.

Ruošiantis Naujųjų metų sutikimui būtina pasirūpinti ir augintiniais

2020 12 31
Mokslininkai ėmėsi tirti, ar mažosios hidroelektrinės Lietuvoje daro daugiau žalos nei naudos

Mokslininkai ėmėsi tirti, ar mažosios hidroelektrinės Lietuvoje daro daugiau žalos nei naudos

2020 12 30
Alkas.lt nuotr.

K. Platelis. Į vaiskią šviesą – pagal širdies žemėlapį

2020 12 28
Vilniuje atsirado daugiau vietų, kur galima nemokamai prisipilti vandens

Karantino metu lietuviai imasi auginti vis daugiau naminių gyvūnų

2020 12 26
Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr.

Romuvos Krivė: Lai Laimina Jus Laima, stiprina Perkūnas, duoda galių Žemyna! (video)

2020 12 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Aplinkosaugininkų reidas | aad.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugos pareigūnai įspėja: trukdantiems vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę gresia bauda

2021 01 19
LMPS pirmininkas Egidijus Milešinas | svietimoprofsajunga.lt nuotr.
Lietuvoje

Dėl mokytojų nenuotolinio darbo spaudžia ministeriją imtis vadovavimo

2021 01 19
Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
Gamta ir žmogus

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

2021 01 19
Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo
Gamta ir žmogus

Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

2021 01 19
Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?
Lietuvoje

Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?

2021 01 19
Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu
Gamta ir žmogus

Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu

2021 01 19

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
Lietuvos kelias

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kalba

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14

Kultūra

Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai
Istorija

Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 19
Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17
Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras
Kultūra

Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

2021 01 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • spoofing ataka apie Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
  • Žemyna apie K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (II)
  • Saulius apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Aplinkosaugos pareigūnai įspėja: trukdantiems vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę gresia bauda
  • Netekome vieno žymiausių mokslininkų Lietuvoje – Prano Baltrėno
  • Dėl mokytojų nenuotolinio darbo spaudžia ministeriją imtis vadovavimo
  • Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo
  • Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1981; komentarų: 16
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1779; komentarų: 14
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1520; komentarų: 31
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1511; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1406; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1387; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Įsibėgėjant žiemai, svarbu tinkamai pasirūpinti gyvūnais

by Ditė Česėkaitė
2021 01 08
1
Šuo, žiema | vmvt.lt nuotr.

Artėjanti antroji žiemos pusė gali būti šaltesnė, todėl svarbu nepamiršti pasirūpinti tinkamomis gyvūnų laikymo sąlygomis ir apsaugoti juos šąlant orams,...

Skaityti toliau

Seimas pradėjo svarstymus dėl mokslininkų valstybinių pensijų

by Ditė Česėkaitė
2021 01 07
2
Šiuolaikinio mokslininko paveikslas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

KTU nuotr. Seimas svarstys Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo pataisas ir lydimojo Valstybinių pensijų įstatymo pataisas,...

Skaityti toliau

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

by daiva
2021 01 06
6
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 m. išvakarėse Rokiškio rajono  Kriaunų kaimo bendruomenė Kriaunų seniūnijoje, Baršėnų kaimo pietinėje dalyje pastatė kelio ženklą – Ažubrastis. Ši...

Skaityti toliau

Gera naujiena: 2021 m. 35%. bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 02
1
2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr.

2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr. Siekiant pritraukti daugiau gabaus jaunimo...

Skaityti toliau

A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

by Kristina Aleknaitė
2021 01 01
3
A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

Diena – lyg siauras šviesos plyšys paros tamsoje. Šykšti saulės šviesa dažniausiai – tik pro debesis. Trumputės dienos pilkuma savaip...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Pajūrietis apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • spoofing ataka apie Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
  • Žemyna apie K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (II)
  • Saulius apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Pajūrietis apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Žemyna apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • KITAS MENAS - raudonosnosys.lt apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
T.Baranauskas. Istorinis faktas: Lietuva turėjo Konstituciją!

Seimo nariai kreipėsi į KT, ar merui suteikti įgaliojimai neperžengia ribų ir neprieštarauja Konstitucijai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai