„Iš savo varpinės“: Projektas „Greta“ ir tikrasis atšilimas (video) (15)

„Iš savo varpinės“: Projektas „Greta“ ir tikrasis atšilimas | Youtube nuotr.

„Iš savo varpinės“: Projektas „Greta“ ir tikrasis atšilimas | Youtube nuotr.

Tai šildome mes planetą ar ne? Klausimas, kuris šiuo metu neduoda ramybės daugeliui. Antropogeninio klimato atšilimo šalininkai mosikuoja industrinio laikotarpio CO2 ir temperatūros grafikais, jų oponentas primena apie nuolatinę Žemės klimato kaitą. Kas teisūs?

Kaip visuomet tiesa yra daug ramesnė, nei isteriški riksmai iš JTO tribūnos ir kiek liūdnesnė, nei teigia visiškai neigiantys antropogeninę klimato kaitą.

Na ir šioje „Iš savo varpinės“ laidoje papasakosime apie visiškai naujų ir plačioje spaudoje neatsispindėjusių 2016-2017 tyrimų rezultatus, kurie leidžia kiek kitaip pažvelgti į klimato atšilimo pasekmes.

Kategorijos: Akiračiai, Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

15 komentarų

  1. Tvankstas:

    Pasikartosiu.
    Norisi pasakyti keletą faktų apie tikrąją padėtį.
    Žmogaus veikla išskiria tik 0,015 proc. viso CO2 kiekio Žemėje – tai kokią įtaką turi žmogus Žemės klimatui ?
    Ir tas 0,015 yra tiesiog išganymas augalams, dar labiau žaliuojantiems.
    Argos system leidžia nustatyti, kad pasaulio vandenynų vanduo vėsta nuo 1979 m. – tai reiškia, kad artėja nauji ledynmečiai, prisiminkime Milankovičiaus ciklus.
    Pagal orą USA paskutines 5 žiemas, tai jau matomas naujasis Laurentijaus ledyno susidarymas, kuris po 2 tūkst. metų padengs kone visas USA, jau nekalbant apie Kanadą.
    Skandinaviją ledynas uždengs po 4 tūkst. metų, tuo tačiu ir Lietuvoje vargu ar bus galima gyventi žmogui.
    Visa ta atsinaujinanti energetika – žmonės, jei ji nebūtų dotuojama iš valstybių biudžetų, tai po metų bankrutuotų, o dabar skurdinant gyventojus(surenkama iš jų apie 85 nuošimčius mokesčių), apmokamas iš biudžeto ‘klestintis’ atsinaujinančios energetikos verslas.
    Klimato isterijai skiriama kasmet 150 mlrd. USD, tai supraskime mokslo darbuotojų papirkimo ir nupirkimo mastus ( skelbiama, kad tokių jau 97 nuošimčiai ), MIP gaunamus pinigų srautus, už kuriuos plaunamos smegenys iki teletabių lygio, panaudojant net ligotą švedukę, kaip melagysčių šventumo skraistę.
    Teletabiui : ‘o kertami miškai Pasaulyje, kurių yra iškirsta jau turbūt 50proc. daugelyje valstybių, ir jie nebeatsigavo tokie pat ar išvis yra sudeginami ir dykumeja? čia normalu?’ –

    I pasaulinio karo metu buvo masiškai iškirsti miškai Lietuvoje, tarpukary buvo atsodinti, ir taip pastoviai tęsiasi Lietuvoje, kurioje miškai turi dengti bent pusę šalies ploto – žemdirbystė tiesiog negalima į rytus nuo kelio Jonava – Zarasai su nedidelėmis išimtimis kai kuriose seniūnijose, Dzūkijoje su išimtimis į vakarus nuo Alytaus, Lazdijų rajone – tik suvalkietiškose Krosnos ir Šeštokų seniūnijose, daugybė atskirų plotų Žemaitijoje turi būti užsodinta / užleista miškais. Nieko baisaus nėra plyni kirtimai, tik tai negalima daryti draustiniuose ir dar išlikusiose sengirėse. Dėl yrančio drenažo vis daugiau dirvų ir ganyklų apleidžiamos, gamta atstato – vėl atsiranda pelkės, krūmynai, miškeliai.
    Pasaulyje vyksta panašiai, kaip puikus pavyzdys yra buvusi pramoninė Valonija Belgijoje, kai paliktos senos gamyklos apaugusios savaiminiu mišku, krūmais, suirę vandens varantieji įrenginiai ir upeliai teka senomis vagomis.
    Indonezijoje atogrąžinius miškus kerta ir užsodina aliejinėmis palmėmis – dirba ir pragyvena milijonai žmonių. Baltųjų kolonialistinis-rasistinis požiūris, kad vietiniai turi gyventi amžinajame skurde, be darbo, svarbiausia išsaugoti orangutangus, augmeniją ir panašiai, veda į niekur – indoneziečiai irgi nori gyventi, dirbti ir užsidirbti, laikas pripažinti juos žmonėmis, tvarkančiais savo gyvenimą savo šalyje.
    Kokį poveikį turi Indonezijos miškų kirtimas lietui ? Jokio, nes aplink garuojantis vanduo ir drėgnas oras jį stumia į sausesnes vietas, ten lietumi iškrenta. Dirvų erozija ? Kai nebeaugs aliejinės palmės, džiunglės per 10-15 metų sugrįš.
    Amazonija kertama – na ir kas, Brazilijos piliečiai turi darbo, užsiima žemdirbyste, gyvulininkyste buvusiose džiunglėse, kurios vėlgi per 10-15 metų atsistatys, jei bus nualintas dirvožemis.
    Amazonijoje dėl perteklinės drėgmės sunku auginti grūdines kultūras, nebent tik ryžius. Jei ryžiams bus skirta 100tūkst. kv. km, tai 1,5 Lietuvos ploto, tai ryžių derlius nužemins ryžių pasaulinę kainą iki tokios, kad neapsimokės auginti.
    Amazonijos drėgmė yra palaikoma pastovių liūčių, kurios susidaro dėl pasaulio vandenynų garavimų (didžiausia įtaka yra dėl El Ninjo srovės Ramiajame vandenyne ) ir iškrenta būtent tame plote.
    Amazonijos užkariavimas iškertant džiungles – Žmonija tegali tik pasvajoti, kad sugebės iškirsti, nes iškirtusi nežinos, ką daryti.

  2. Tvankstas:

    Pratęsiu pasikartojimą.
    Teletabiui : ‘Dirbamų žemių masinis grubus alinimas ir grubuoniski žemdirbystės metodai čia normalu viskas? Givybe žemėje nėra tarpusavy susijusi?’ –
    Apie 1930 m. buvo atrastos humininės rūgštys, ieškant galimybių įsavinti dykumas žydų nausėdijoms Palestinoje.
    Jei naudoti huminines rūgštis (valytas, be ulvinių ir fulvinių) ar humatus (druskas su K, Na), tai derlių galima padidinti 10-30 nuošimčių, taip pat išvengti didžiosios daugumos augalų ligų, nes visų ligų priežastys yra pirmiausia humininių rūgščių ir mikroelementų stoka, tas pat persiduoda ir žmogui, pvz. išliejus spermą, netenka vyras Zn, kurį atstatyti gali imbieru, česnaku, kariu (imbiero-česnako mišinys), o augalas, negaunantis Zn, neužmegs grūdo ar vaisiaus.
    Humininės rūgštys susidarę iš ilgų ketoninių grupių, tai manęs nenustebino, kad naudojamas sportininkų dopingui.
    PAR humininėmis rūgštimis ir druskomis gydoma nuo ŽIV, AIDS, padeda, aš pats esu atlikęs Vokietijoje eksperimentą su paliegusiais paršeliais – pasveiko, vokiečiams pasirodžiau stebukladariu.
    Nyderlanduose visa žemdirbystė vyksta laukuose, kuriuos galima palyginti su Palangos pliažais – duodama mėšlo, kuris tiesiog sučiulpiamas augalų šaknimis ir vėl nieko nelieka – svarbiausia augalui – gauti užtenkamai vandens.
    Duodant pagrindinį trąšų kompleksą N-P-K (azotas-fosforas-kalis) ir mikroelementines trąšas užauginami nuostabūs derliai. Trūkumas Nyderlandų laukininkystėje yra tas, kad neduoda humininių rūgščių ar humatų, nes smėlyje labai mažas humuso kiekis, todėl tenka naudoti fungicidus (chemikalus nuo ligų), kas labai užteršia derlių.
    Su humininėmis rūgštimis ar humatais visa žemdirbystė tampa ekologine (jei ir nenaudoti chemikalų nuo žolių – herbicidų ir nuo vabzdžių – insekticidų).
    Tai galima atlikti išvysčius humatų gamybą per metus pasaulyje iki reikiamo kiekio ir sekančiais metais naudojant visame pasaulyje kaip būtiną sąlygą.
    Trąšų ir pesticidų gamintojai pasaulyje netektų apie 20-30 nuošimčių pajamų.
    Mane nušauti maža būtų.

    Teletabiui : ‘Temperatūra dar neatspindi visko kvaileli. Pvz po atšilimo iškart eis atšalimas Europoj, nes tirpdami ledynai gėlo vandens, kliudys siltosioms Atlanto srovėms kilti i šiaurė, šiaurės Atlanto vandenynas atšals, Europoj prasidės nematyti šalčiai. ‘ –

    Jei ištirptų Žemėje visi ledynai ir ledai iki paskutinio trupinėlio, tai pasaulinio vandenyno lygis nepajėgtų net 5 (penkis) metrus pakilti.
    Pasiimkite Grenlandijos ir Antarktidos žemėlapius, pasiskaičiuokite ar gaukite plotus, turėkite omeny, kad ledas vietomis net neuždengia kalnynų, plotą dengia vidutiniškai – tebūnie – 500 m ledo sluoksnis, paimkite ledo ir vandens tūrinį santykį, pasiskaičiuokite ir padalinkite viso pasaulio vandenynams. Bet tikrovėje nebus net vidutiniškų 500 metrų.
    Amazonijos vanduo dėl Žemės sukimosi nenumaldomai teka dabartine kryptimi – į Atlanto šiaurę.
    Pasidomėkite, kokio gylio yra Golfo srovė ir ką jai galėtų reikšti nauji 5 metrai.
    Ledynmečiu buvo dengiama ir Grenlandija, ir Islandija, ir Špicbergeno salos, ir Skandinavija kilometriniais (storiu) ledynais, todėl pasaulinio vandenyno lygis buvo apie 140 metrų žemiau, sausumos buvo 25 mln. kv. km daugiau.
    Dabartiniai ledynai Grenlandijoje ir Antarktidoje tėra likučiai buvusių ledynų prabangos.

    Teletabiui : ‘Tuo tarpu ties pusiauju karščiai. Ir t.t. ir panašiai, uraganai, kataklizmos.’ –

    Ties pusiauju netgi vėjo nėra. Vanduo garuoja, susitelkia į lašus ir krenta statmenai ant galvų.
    Tai man pasakojo ir indoneziečiai, ir kongietis, ir ekvadorietis. Saulė visada statmenai virš galvos, diena ir naktis dalijasi po 12 valandų, dienomis apie 30 laipsnių, naktimis 25, taip visą gyvenimą.

  3. Žemyna:

    Kad ir kaip buvę, pasirinkę šią mergaitę, projekto vadovai apsiskaičiavo. Stipriai perspausta. Dabar nusigręš daugybė žmonių.

  4. ŽEMAITIS:

    Nepilnametė isterikė šokdina visą pasaulį. Apgailėtina!
    Klimato kaita didžiąja dalimi yra visiškai natūralus procesas. Žmogus prisideda tik nežymiai. O istrikų ekologinių radikalų siekiai yra visiškai neadekvatūs.

  5. Kęstutis:

    Gal prieš kokius 5-rius metus, man labai netikėtai, per “Discovery” laidą pasisakė žymus JAV klimatologas. Jo nuomone mes dar gyvename poledynmečio laikotarpiu ir nežiūrint į visas žmonijos pastangas Žemėje šils greičiau ar lėčiau, todėl žmonijai geriau skirti visas jėgas prisitaikymui, o kai jau ašigaliuose ištirps ledynai, tada bus pasibaigęs ledynmetis…

  6. Geologas:

    Iš esmės pritariu V.Balkaus dėstytoms mintims. Žemės istorijoje būta daug atvėsimų ir atšilimų, taip pat ir per paskutiniuosius 10 tūkst. metų. Taigi, manyti, kad Žemėje prasidėjo eilinis atšilimas, ko gero, būtų teisinga. Žmogui metami kaltinimai, kad vien tik jis kaltas dėl to atšilimo – nėra visai teisingi. Kad tas dvikojis egoistas teršia aplinką ir savo “darbeliais” prisideda prie klimato šiltėjimo, turbūt, taip pat tiesa. Net jei jis prisideda tik 1 proc., tai yra vis tiek smerktina. Vien “pedagoginiais” sumetimais tam grobuoniui padarui reikia duoti per nagus, jau nekalbant apie natūralaus/gamtinio šiltėjimo ir žmogaus pridedamos dalies sinerginio efekto. O pastarasis, deja, dar neįvertintas. O apskritai, kovoti prieš šiltėjančią gamtą yra beprasmiška. Turėtume daugiau akcentuoti savo prisitaikymą prie kintančių sąlygų. Turėdami tokį didelį įvairių technologijų arsenalą, tai neturėtų būti neišsprendžiama problema.

    • Žemyna:

      Taigi, Žemė šiltėja, ledynai tirpsta, o juose savo akimirkos laukia įvairiausių dar nežinomų rūšių gyvybės užšaldytos „sėklos”.

      • Tvankstas:

        Argos system veikia nuo 1979 m., tiria vandenynų temperatūrą įleistomis į 100m gylį kapsulėmis po visus vandenynus. Bendras matavimų vardiklis – vėsta pasaulio vandenynai. Negalimas pasaulinis atšilimas, tik naujas ledynmetis, po 2tūkst. m. susidarys Laurentijaus ledynas, uždengsiantis JAV ir Kanadą, po 4 tūkst. m. susidarys Skandinavijos ledynas.
        Pasidomėkite paskutinių 5 metų žiemomis JAV ir Kanadoje, kiek žinoma Niagaros užšąlimų (viso 6), tai 4 buvo per paskutines 5 žiemas.

        • Žemyna:

          O tai reiškia, jog sušalę Trampas su Sorošu atlėks pas mus prieglobsčio prašytis? Tai tau – aš svajojau apie mamutų ar pan., reinkarnaciją iš ledynuose užšaldytos sėklos – kaip įsitaisysiu mamutų vaikų darželį ir supažindinsiu juos su „civilizacijos” pažanga per tą laiką, kol jie miegojo – gražiai šukuotis, naudotis šakute su peiliu bei IT technologijomis…
          Taip, pastaraisiais metais stichijos ir orų išdaigos Š. Amerikoje šiurpino. Tamstos išvados nelinksmos – jei ledynmetis link Suomijos pajudės, tai ir pas mus „užsuks” prieš keliaudamas į Paryžių… Teks mums vėl į Afriką sprukti? Ar Indijos link? O Kūrėjui – vėl savo žmonių ūkį tvarkyti: pakrikusias, pakeliui nutautėjusias, todėl viena kalba mekenančias ir demoralizuotas savo avis vėl pagal kalbas tautomis suskirstyti, surikiuoti, ir parodyti, kur kiekvienai iš jų skirtos žemės, kad nesiblaškytų, ieškodamos, ko nepametusios?
          Man nepatinka keliauti, kai šalta, jei nelaukia šiltas kakalis ir avikailio kailiniai …

        • Tvankstas:

          Jeigu taip pagalvojus gerai…
          Gerb. Žemyna, pasaulis varomas į anglų kalbos narvą, kuris prasidėjus ledynmečiui ir iškraustant iš JAV ir Kanados beveik 350 mln. žmonių, bus laiku atlikta namų užduotis.
          Mano kalbotyrinis darbas ateities šviesoje bus kaip pagalys į stipininį ratą, tai turiu blaiviai pripažinti. Tas pat liečia visus kovotojus už Lietuvą, lietuvių tautą ir lietuvių kalbą – visi mes esame reakcionieriai, pasaulio progreso trukdytojai, tskant, praeities atgyvenos.

          • Žemyna:

            Pagalys, ar tas, kas gerbia, tausoja, todėl neiššvaistė kraičio, kur Tėvas davė, iš savo namų mus visus į gyvenimą išleisdamas?

          • Žemyna:

            Gerb. Tvankstai, atrodo, kažkas man, lyg Edisonas lemputę, „sūrį” iš panosės nunešė. Porą naktų svarsčiau Tamstos čia dėstytas mintis ir pagaliau pati vieną pagimdžiau: jog, jei jau taip, tai tas gyvybės ratas galėjo suktis be galo? Žemės, žmonijos gyvybė, kaip ir žmogaus gyvybė, gimsta, miršta ir vėl atgyja?
            O su jais ir k a l b a ?! Jeigu bus patvirtinti ir paskutiniai archeologų atkasti radiniai, liudijantys čia gyvenus tą pačią civilizaciją, kuriuos jie datuoja 10 tūkst. m. …
            Vakar dar neskubėjau dalintis su Tamsta, o šiandien Alkas apie tą patį. O prieš jį – Technologijos.lt. O prieš pastarąjį irgi kažkas… Sunku bus rasti „kaltininką”. Bet tai Tamstai tik papildoma medžiaga? Valio?

            • Tvankstas:

              Viskas susitrina – uola virsta smėliu. Kiekviena smiltelė duoda labai daug pažįstant Žemės praeitį, dabartį ir ateitį.
              Prieš 9,5 tūkst. metų prasiautė 1 km aukščio cunami aplink Žemę, buvo Tvanas, liko gal 1 žmogus iš 6 ar 10 tūkst.
              Man visi archeologiniai atradimai Lietuvoje su 10 tūkst. m. datomis yra įtartini, atleiskite, negaliu sau meluoti. 8-7-6 tūkst. m. man yra tikroviška po Tvano.
              Prieš Tvaną galėjo gyventi Lietuvoje mūsų protėvių broliai, bet jie buvo nuplauti 1 km aukščio bangos.
              Mūsų protėviai išliko Kaukazo kalnuose. Beveik visi europiečiai esame iš kaukazainių, kalbėjusių lietuviškai. Kalbų gausa rodo lietuvių tarmių sutrupėjimą į dabartines kalbas, kurios gali TIK nususti, ypač kaip anglų į vienskiemenių žodžių kalbą lyg šiandieninė kiniečių.
              Iš smėlio niekada neatsiras savaime uola, tai tegali įvykti esant didelei temperatūrai, dar aukštas slėgis padėtų.
              Gyvybės ratas ? Galėjo atsirasti, žūti pirmuonys, galėjo būti dvi ar trys atsiradimo PRADŽIOS, bet negalėjo taip atsitikti su žmonėmis – perdaug sudėtingas kūnas, dar su sąmoningomis smegenimis.
              Su kosmoso ateiviais ar UFO nebendrauju ir negaliu suprasti – kaip galima kildinti žmogų iš ateivių, tegali būti žemiška kilmės priežastis.

    • stasys:

      Balkus akcentuoja tik matomus ir pasveriamus pokyčius , bet nieko nekalba apie tendencijas ..o jos tokios kad vakaru pasaulis su savo vartojimu tėra tik labai nedidelė dalis pasaulio gyventoju ..Pagrindinės žmoniu masės kaupiasi besivystančioje ekonomikose kuriu ekonominė plėtra gana didelė ir sparti paskutiniu metu . Kaip žinia ta plėtra irgi remiasi tais pačiais pigiais iškastiniais ištekliais. Sutinku ir su tuo kad ta problema neturi konkretaus veido ..todėl visuomenė jos nepriima rimtai atitinkamai .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: