A. Kirkutis. Niekas nenori mirti anksčiau laiko. Ar turime kovos su vėžiniais susirgimais strategiją? (4)

Algimantas Kirkutis | A. Kubaičio nuotr.

Algimantas Kirkutis | A. Kubaičio nuotr.

Susirgai – eik pas daktarą. Nori nesusirgti – išsirink išmintingą politiką!

Pagrindinės ankstyvos mirties priežastys mūsų šalyje yra lėtinės širdies ir kraujagyslių ligos (miokardo infarktas, insultas, kt.) bei vėžiniai susirgimai. Graudu, tačiau Europoje mes esame vieni iš lyderių šioje srityje. Apie tai negailestingai kalba Eurostat statistika, kuri pagal galimų išvengti mirčių skaičių, mūsų šaliai priskiria pirmąją vietą (Eurostat Database. htp://dx.doi.ora/10.1787/888933835668). Šiuo metu Lietuvos Nacionaliniame Vėžio institute yra registruota per 50 tūkst. onkologinių ligonių. Viso sergančių šiomis ligomis Valstybinė ligonių kasa ir Higienos institutas priskaičiuoja 80-100 tūkst. Dėl šių ligų kasmet netenkame apie 10 tūkst. žmonių (1). Tai kalba apie tai, kad mūsų šalyje lėtinių ligų epidemija ir toliau plinta įgaudama vis didesnį pagreitį.

Chemoterapija. Vėžinių susirgimų gydymui nuo XX amžiaus antrosios pusės naudojami aktyviai veikiantieji organizmą specialūs cheminiai preparatai. Šis gydymo metodas paremtas suvokimu, kad vėžinės ląstelės auga ir dalinasi greičiau nei normalios ląstelės. Todėl chemoterapiniai priešvėžiniai vaistai yra skirti nužudyti sparčiausiai augančioms ląstelėms. Tačiau organizme be vėžinių yra ir normalių, sveikų ląstelių, kurios taip pat dauginasi greitai: kraujo ląstelės (ypač kaulų čiulpuose susidarančios jaunos formos), virškinamojo trakto ir kitų gyvybiškai svarbių dinamiškai kintančių organų ląstelės.

Tokio gydymo pasekoje dėl sveikų ląstelių žuvimo atsiranda antivėžinių vaistų sukeltas šalutinis poveikis. Be to, tai labai paveikia reprodukcinę organizmo sistemą bei plaukų augimą (paveikiami plaukų folikulai). Dėl šios priežasties minėtu metodu gydomiems pacientams nuslenka plaukai. Kai kurie priešvėžiniai vaistai gali paveikti net gyvybiškai svarbių organų ląsteles, tokių kaip širdies, inkstų, šlapimo pūslės, plaučių bei nervų sistemos. Nurodytos priežastys verčia ieškoti naujų vėžio gydymo galimybių. Kol kas mokslininkai nepajėgia atskirti vėžinių nuo sparčiai besidauginančių normalių ląstelių. Prieš keletą metų jie atkreipė dėmesį į tai, kad šį darbą gali atlikti paties ligonio organizmo imuninė sistema. Tačiau vėžiniam uždegiminiam procesui įsiplieskus ir išplitus po organizmą, ji nepajėgia sustabdyti patologinių ląstelių dauginimosi –  liga paima viršų. Imuninei sitemai reikia pagalbos.

Imunoterapija. Vadovaujantis šia idėja buvo sukurti nauji imuninės chemoterapijos preparatai. Pritaikius juos klinikinėje praktikoje per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje onkologijos moksle bei vėžio gydyme įvyko pastebimas veiksmingumo proveržis. III kartos imunoterapija pagrįstas kompleksinis gydymas 2018 m. buvo įvertintas Nobelio premija. Konstatuojama, kad net 80 proc. pacientų, kurių gydymui buvo panaudota šiuolaikinė imunoterapija, gauna viltį išgyventi 10 ir daugiau metų (https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fonc.2018.00315/full). Šie perspektyvūs dendritinių ląstelių, aktyvuojančių priešvėžinį imunitetą, tyrimai bei gautų rezultatų praktinis taikymas jau pradėtas ir Lietuvos Nacionaliniame Vėžio institute (https://onkologopuslapiai.lt/naujienos/imunoterapija-panaceja-ar-vienas-is-vezio-gydymo-budu/). Tokie inovatyvūs metodai taikomi neoperabiliems bei metastazavusiems augliams gydyti, be to jie naudojami prieš ir po chirurginių vėžio operacijų. Jų privalumas yra tas, kad jie žymiai lengviau pakeliami, nei tradicine tapusi taikinių chemoterapija ir sukelia gerokai mažiau nepageidautinų šalutinių veiksnių. Be to, jie suformuoja imuninę „atmintį“ – trukdo onkologinei ligai atsinaujinti (https://www.nvi.lt/news/266/72/Imunoterapija-panaceja-ar-vienas-is-vezio-gydymo-budu/).

Vėžinių susirgimų gydymo metodikoje įvykęs proveržis pareikalavo brangių klinikinių mokslinių tyrimų ir brangiai kainuojančio naujų vaistų aprobavimo klinikinei praktikai. Visa tai iššaukė ir ženklų šių susirgimų gydymo finansavimo augimo poreikį. Ne paslaptis, kad inovatyvūs vėžio gydymo metodai yra itin brangūs: imuninių taškų taikininiai medikamentai pacientams kainuoja 2-3.5 tūkst. eurų per mėnesį. Mažai toksiškų dendritinių ląstelių vakcinų kaina su visa reikiama medicinine įranga yra 5 tūkst. eurų be PVM. Jeigu vertinsime tą aplinkybę, kad mūsų šalyje kasdien 50 naujų pacientų išgirsta vėžio diagnozę, siekiant pritaikyti jiems reikalingą imunochemoterapiją t.y. adekvatų šiuolaikinį valstybės garantuojamą nemokamą gydymą kompensuojant šių medikamentų kainą, vyriausybei reikėtų surasti papildomai apie 91 milijoną eurų per mėnesį (50 p.x365d.=18250 p. x 5000 EU=91250000 EU). Atkreipiu dėmesį, kad tai tik vieno, ir net ne pagrindinio, lėtinio susirgimo gydymo naujovei finansuoti reikalinga pinigų suma vienam mėnesiui.

Viso pasaulio mokslininkus ir toliau jaudina augantis vėžinių susirgimų skaičius. Prieš dvejus metus JAV startavo kovos su vėžiu programa „Cancer Moonshot 2020“ – „Vėžio mėnesiena 2020“ pavadinta mirusio nuo vėžio JAV viceprezidento Bėjaus Bideno (Beau Biden) garbei (žr. White House Advisory Group Final Report.). Ji finansuota beveik 2 milijardais dolerių. Šios programos mokslinė taryba „Blue Ribbon Panel (BRP)“ – „Mėlynojo kaspino grupė“ nurodo, kad šiuo metu tik pusė pacientų, kuriems išsivysto vėžys gali būti išgydomi esamų gydymo priemonių pagalba. Kita pusė pasmerkta mirti nuo šios ligos. Jie teigia, kad nors dauguma dėl pagerėjusių terapinių intervencijų pacientų išgyvena, tačiau jie gyvena nepilnavertišką, ribotos kokybės gyvenimą, panašiai kaip kiti sergantieji lėtinėmis ligomis žmonės. Farmacinių kompanijų siūlomas naujas gydymo būdas imunochemoterapija – yra tam tikra cheminė prevencija. Ji, kaip ir įprastinė chemoterapija, yra susijusi su ryškiu neigiamu poveikiu į organizmą, todėl turi ribotas galimybes būti plačiai panaudota gyventojų grupėms, turinčioms aukštą vėžinių susirgimų riziką.

Ieškodama išeities BRP akcentuoja ankstyvos susirgimų diagnostikos svarbą, nes  moksliškai įrodyta, kad kuo vėliau pradedame gydyti vėžinius susirgimus, tuo sunkesnis ir mažiau veiksmingas yra šis gydymas. Naujausiosiose mokslinėse publikacijose kalbama apie tai, kad pastaruoju metu atlikti moksliniai tyrimai įtikinamai rodo, jog susirgsime vėžiu ar ne, nulemia imuninė sistema ir ją įtakojantieji mūsų gyvensenos ir aplinkos faktoriai (žr. Future cancer research priorities in the USA: Lancet Oncology Commission). Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikus didelę bendrą gyventojų fizinio aktyvumo bei darbo ir poilsio derinimo analizę ( dalyvavo 1,44 mln. dalyvių (186 932 vėžio atvejai) paaiškėjo, kad pakankamas fizinis aktyvumas ir poilsis nulėmė net 13 vėžio rūšių veiksmingą prevenciją (žr. 2, 3). Todėl Amerikos mokslininkai, šalia genetinių vėžio atsiradimo priežasčių studijų, atkreipia didelį dėmesį ir į epigenetines priežastis, kurias labai įtakoja aplinka ir mūsų gyvensenos ypatumai. Visa tai ženkliai paveikia imuninę sistemą.

Jos nusilpimas gali sąlygoti lėtinių priešvėžinių ir net vėžinių susirgimų išsivystymą. Mūsų imuninę sistemą galima palyginti su laivuose naudojamu tam tikru balastu, kuris apsaugo laivą nuo svyravimų ir apvirtimo. Tačiau bangoms per daug įsiūbavus laivą, jis gali prarasti pusiausvyrą ir apvirsti. Panašiai atsitinka ir su mūsų sveikata, kai mes pradedame piknaudžiauti gyvensenos principais. Mokslininkai nurodo rūkymo, menko fizinio aktyvumo, neadekvačios mitybos, nutukimo, streso valdymo, aplinkos užterštumo ir kitų gyvensenos ypatumų kontrolės svarbą vėžinių procesų išsivystymui (žr. 4). „Mėlynojo kaspino grupė“ teigia, kad pacientų gydymo rezultatams didelę įtaką daro kultūrinis, socialinis bei ekonominis fonas bei galimybė gauti lygiavertę sveikatos priežiūrą. Medikai, mokslininkai, vyriausybė, pramonė, pacientų teisių gynimo institucijos ir fondai turėtų padėti užtikrinti vėžio gydymo sėkmę. Tam reikia formuoti visuomenės gyvenimo būdą taip, kad išvengtume pagrindinių vėžio ir kitų lėtinių susirgimų atsiradimo. Tai viena iš priežasčių, kodėl BRP nustatė vėžio prevencijos metodų plėtojimą, kaip vieną iš pagrindinių JAV strateginių mokslinių prioritetų.

Gyvensenos medicina. Siekiant pasiekti proveržį vėžinių susirgimų valdyme svarbu atkreipti dėmesį į prevencinių priemonių, stiprinančių imuninės sistemos veiksmingumą ir galimybes. Teisingas darbo ir poilsio režimas, subalansuota mityba, adekvatus fizinis aktyvumas, streso valdymas, aktyvus paciento įsijungimas į gydymo procesą – tai elementai iš kurių formuojama nauja medicinos sritis – gyvensenos medicina. Pagrindinis šios medicinos tikslas – pašalinti priežastis sukėlusias lėtinį susirgimą ir padidinti imuninės sitemos veiksmingumą. Siekiant paskatinti savaiminį paciento pasveikimą čia integruojami geriausi tradiciniai ir pripažinti netradiciniai vėžio prevencijos ir gydymo metodai. Mokslininkai įrodė, kad šios priemonės ne tik pašalina ligas sukėlusius rizikos faktorius, bet per ilgesnį laiką pakeičia mūsų genetinę sandarą. Pavyzdžiui, jau yra moksliškai įrodyta, kad gyvenimo būdo pokyčiai gali sulėtinti prostatos vėžio progresavimą. Prieš keletą metų JAV, Kalifornijos universitete Dynas Ornišas (Dean Ornish) su kolegomis atliko plataus atgarsio susilaikusį specialų klinikinį mokslinį tyrimą (žr.5). Šio tyrimo metu sergantieji prostatos vėžiu vyrai buvo suskirstyti į dvi grupes.

Vienai grupei buvo taikomi aktyvūs gyvensenos pokyčiai (vegetarinė mityba, streso valdymo technikos, aktyvus fizinis aktyvumas ir socialinių problemų sprendimas), o kitos grupės dalyviai buvo gydomi tik įprastinėmis gydymo priemonėmis. Po vienerių metų konstatuota, kad pirmos pacientų grupės kraujyje stebėtas ženklus prostatos specifinio antigeno koncentracijos sumažėjimas, o kontrolinėje grupėje fiksuotas padidėjimas. Išsamesnė šio tyrimo rezultatų analizė parodė, kad jau po trijų mėnesių gyvensenos įgūdžių koregavimo tiriamųjų kraujyje nustatomi teigiami pokyčiai net 48-iuose atsakinguose už organizmo procesų reguliavimą genuose. Tuo tarpu, 453-juose genuose, laikomuose onkogenais (jie palaiko oksidacinio streso, lėtinio uždegimo procesus ir tuo predisponuoja prostatos, krūties bei žarnų vėžio atsiradimą), pasebėtas jų aktyvumo prislopinimas. Be to, tyrimas parodė, kad sveika gyvensena 30% atvejų pagerina mūsų organizmo ląstelėse esančių genų chromosomų telomerų aktyvumą, o po penkerių sveikos gyvensenos metų pastebėtas net ženklus telomerų struktūros – jų ilgio padidėjimas. Tai ne tik stabdo vėžinį uždegiminį procesą, bet ilgainiui įgalina visiškai išsigydyti vėžį ir kitas lėtines ligas. Pastebėta, kad telomerų pailgėjimas prailgina bendrą gyvenimo trukmę visiems žmonėms (žr.6).

Gyvensenos medicina keičia jau pasenusią, tik į simptomų slopinimą orientuotą, medicinos paradigmą. Apimdama įvairias gyvensenos sritis ji peržengia įprastines medicinos ribas ir aktyviai įtraukia įpratusį būti pasyviu stebėtoju pacientą į gydymo procesą (žr.7). Kaip ir kiekviena nauja idėja ji gana sunkiai skinasi kelią praktinėje klinikinėje medicinoje, nes reikalauja naujo medikų, farmacininkų ir sveikatos apsaugos rengėjų požiūrio, tam tikro pasišventimo ir drąsos realizuojant šias idėjas. Kad realiai pajustumėme šios, naujos medicinos krypties naudą ji turi įgyti reikiamą mastą. Čia labai svarbų vaidmenį vaidina politikų ir valdininkų sąmoningumas ir požiūris į šią iniciatyvą.

Džiugu, kad Lietuvoje, vienoje iš pirmųjų pasaulio šalių (žr. 8), gyvensenos medicina įteisinta valstybiniu lygiu. Mūsų šalies universitetai jau pradėjo rengti šios srities specialistus. Tai sudaro unikalias galimybes pradėti vieniems pirmųjų kokybiniu požiūriu pertvarkyti mūsų šalies sveikatos apsaugos sistemą. Tokie sprendimai ir veiksmai leistų ne tik veiksmingai pagerinti Lietuvos žmonių sveikatos apsaugos būklę, bet ir dar kartą atkreipti pasaulio dėmesį į mūsų šalį, kaip ieškančią naujų, inovatyvių, apimančių visas gyvenimo sritis, sprendimų.

Tiek tradicinė chemoterapija, tiek aktyviai besivystanti imunoterapija, tiek gyvensenos medicina turi atrasti deramą vietą šalies vėžinių susirgimų valdymo strategijoje. Susirgusiems vėžiu dažnai būna labai apmaudu sužinoti, kad nedaug tereikia pastangų, kad palaikytume veiksmingai veikiančią savo įmuninę sistemą ir to pakaktų, kad išvengtume šios ligos, o susirgus lengviau pasveiktume. Tam reikia sąmoningo gyvenimo principų suvokimo ir jų paisymo. Svarbu, kad toks suvokimas mus pasiektų savalaikiai, ne per vėlai. Todėl čia svarbios ir reikalingos ne tik medikų, bet ir visos visuomenės pastangos. Čia ypatinga atsakomybė tenka mūsų gyvenimą reguliuojantiems politikams. Ar ateityje būsime sveikesni priklauso ir nuo jų aiškaus suvokimo, kokia situacija yra sveikatingumo sektoriuje ir jų konkrečių pastangų, nukreiptų lėtinių ligų prevencijos gerinimui.

Panaudota literatūra:

  1. G. Smailytė1, Vincerževskienė. Originalūs straipsniai ilgalaikės mirtingumo nuo vėžio tendencijos lietuvoje „Visuomenės sveikata“ 2014/2/65 ; 37- 43.
  2. Moore SC, Lee IM, Weiderpass E, et al. Association of leisure–time physical activity with risk of 26 types of cancer in 1.44 million adults. JAMA Intern Med 2016; 176: 816–25.
  3. Capozzi LC, Nishimura KC, McNeely ML, Lau H, Culos–Reed SN. The impact of physical activity on health–related fitness and quality of life for patients with head and neck cancer: a systematic review. Br J Sports Med 2016; 50: 325–38.
  4. Chen AC, Martin AJ, Choy B, et al. A phase 3 randomized trial of nicotinamide for skin–cancer chemoprevention. N Engl J Med 2015; 373: 1618–26.
  5. Ornish D, Weidner G, Fair WR, et al. Intensive lifestyle changes may affect the progression of prostate cancer. J Urol 2005; 174: 1065–70.
  6. D. Ornish, J. Lin, J. M. Chan et. Effect of comprehensive lifestyle changes on telomerase activity and telomere length in men with biopsy-proven low-risk prostate cancer: 5-year follow-up of a descriptive pilot study. The Lancet oncology. 2018; Articl: 1-9.
  7. Matt Hancock. Prevention better than cure in healthcare’ – health secretary says. Outlining the vision for a new 21st century focus on preventionMonday 5 November 2018 18:22, UK.
  8. Robert Thomas (Cambridge University), Šarūnas Narbūtas (POLA): Lithuania has a vision for exercise and lifestyle medicine – The BMJ. June 16, 2017.

Autorius yra profesorius habilituotas daktaras, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys

Kategorijos: Akiračiai, Gamta ir žmogus, Nuomonių ratas, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Skalvis:

    Tiek vėžys, tiek širdies ligos yra Įtampos pasekmė. Suomija turi 1400 km bendros sienos su Rusija, gynybai skiria 1.2 procento, kratosi NATO narystės. kaip maro, ir JT yra pripažinta laimingiausių žmonių šalimi. Ką be pridurti ?

  2. Prašalietis:

    A. Kirkutis. Niekas nenori mirti anksčiau laiko… Pratęsiant šią “genialią mintį” galima pasakyti, kad ir “gimti niekas nenori nei anksčiau laiko, nei vėliau laiko”. Atsakymas į šį “genialų ir antgamtinį” klausimą jau seniai yra visiems žinomas. Atėjus laikui, nei mirtis, nei gimimas nuo mūsų noro ar nenoro visiškai nepriklauso…. Tad galime ir toliau “nenorėti ar norėti”….

  3. Dar Onos Plioplienė:

    nuo pat Nepriklausomybės pradžios, bei jos vadovaujamas „Spindulys”* bandė žadinti SAM, kad keistų švitinimo procedūrų metodiką, kad neapleistų, tik priešingai – kad plėstų gydymo ir slaugos po jo galimybes.
    Deja. Buvo netgi panaikinta į namus savo dienas baigti paleistų ligonių įskaita (dispanserizuotųjų registras), vesta tikslu, kad švitintieji ir operuotieji, kol gyvi, būtų planingai tikrinami, tikslinamas jų gydymas, procedūros. Registras buvo ne tik ligoniams naudingas, bet ir medicinos mokslui, ir SAM su LK (kad ir planuojant lėšas). Tačiau pati per stebuklą pagijusi, visą gijimo pragarą pati patyrusi, O. P. nepajėgė pažadinti SAM, tad švitinimo gavusieji, po 1990, tiesą sakant, namuose po truputį gyvi puvo, nes jais niekas nebesirūpino, išsk. artimuosius (jei jų turėjo). O hospisų nebepagydomiems praktiškai vis dar kaip ir nėra?
    —————————————
    * Labdaros org-ja „Spindulys” rūpinosi spinduliuote nuo vėžio gydytais. Org-jos vardą, deja, neaiškia veikla suteršė „Maxima”, savo verslui pasisavinusi „Spindulio” vardą.

  4. algimantas:

    Reziume: Vėžį, kaip XXI amžiaus susijusią su žmonių gyvensenos ypatumais,epidemiją galima įveikti tik pradinėje jo stadijoje. Kuo vėliau pradėsime rūpintis ligoniais tuo vėžys bus stipresnis, o jo gydymas mažiau efektyvus ir brangesnis Todėl profilaktika ir ankstyva diagnostika yra svarbiausi ginklai šioje kovoje. Tam, kad pasiekti proveržį reikia pakeisti sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių biurokratų požiūrį ir mąstymą bei politikų supratimą apie šią problemą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: