Pirmadienis, 25 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

O. Voverienė. Tautiškumo gaivinimas tarpukario Raseiniuose

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2019 09 23 14:20
1
0
SHARES
Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.
Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Dabar, nubloškus svetimųjų naštą,
prabilk visos Tautos vardu,
kalbėk iš švento mūsų rašto,
pašauki protėvių balsu.

Jonas Staliulionis

Su malonumu visada į rankas imu mano kraštiečio istoriko tautotyrininko Jono Brigio naują knygą. Šį kartą – tai „Pasistačius bendrą darbo tikslą“ (Raseiniai, 2017), pavadintą prieš šimtmetį vartojamais protokoliniais terminais, kai tikslai buvo statomi, o ne keliami, formuojami. Tai – enciklopedinio pobūdžio leidinys, papildantis kitas šio autoriaus knygas ir jose pateiktas žinias apie šį Lietuvos istorinį miestą ir jo apylinkes, visiškai nauju, kažkodėl nei Lietuvos kraštotyrininkų, nei tautotyrininkų neliečiamu aspektu – visuomeninių ir politinių sambūrių, sąjūdžių, draugijų, partijų ir kitokių žmonių bendravimo ir gyvenimo istorijomis. O juk tai ir yra svarbiausia – nes tai tikrasis Tautos, o ne Valdžios gyvenimas. Laisvas ir savanoriškas savo gyvenimui įprasminti.

1922 metais Raseiniuose ir Raseinių apskrityje veikė 137 visuomeninės kultūrinės, politinės ir kitų interesų organizacijos – draugijos ir partijos. Iki 1918 metų veikė  Raseiniuose vienintelė visuomeninės organizacija – labdaros; jau atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1919 m. – dvi – labdaros ir kovos su gaisrais, o jau 1919-1921 – jau 13. Jų kūrimąsi paskatino 1919 m. priimtas ir patvirtintas „Įstatymas apie draugijas“, kuriame buvo apibrėžta: „Draugija (sąjunga, partija ir kt.) – yra susivienijimas kuopon kelių asmenų, pasistačiusių kokį nors aiškų bendro darbo tikslą, ir tam tikslui atsiekti, sutartinai, tam tikrais įstatais, dirbančių“ ((Jonas Brigys. Pasistačius bendrą darbo tikslą. – Raseiniai, 2017. – P. 4 Daugiausiai visuomeninių organizacijų, kurios aktyviai veikė Raseiniuose buvo 1928 metais – net 37.

Vien tik Lietuvių tautininkų sąjungos veikė 17 organizacijų. Už ją skaitlingesnė buvo tik „Pavasaris“, turėjusi 21 padalinį, ir nedaug nuo jos atsiliko Katalikų veikimo centras, turėjęs 14 padalinių. Kai kitos visuomeninės organizacijos atsirasdavo ir dėl įvairiausių priežasčių nustodavo veikusios Raseiniuose, Lietuvių tautininkų sąjunga kasmet darėsi vis skaitlingesnė: 1935 metais ji turėjo 14 kuopų ir 2 137 padalinius. Tačiau, kai ji tapo politine jėga, sparčiai ėmė formuotis ir opozicinės jėgos – kairioji opozicinė Valstiečių liaudininkų partija, turėjusi 124 padalinius, ir Krikščionų demokratų (katalikiška) partija, turėjusi 1028 padalinius (Jonas Brigys. Ten pat, p. 7).

Visuomenines organizacijas tuo metu globojo ir jų veikla domėjosi Vidaus reikalų ministerija, jos padaliniai, Valstybės saugumo departamentas, taip pat Generalinio štabo Žvalgybos skyrius. Tačiau kai kurios organizacijos (pvz. „Geležinis Vilkas“) slapta domėjosi visuomeninių organizacijų veikla, stebėjo jas ir rinko informaciją apie jas pačias ir aktyviausius jų žmones. Neabejojama, kad tokiomis pusiau slaptomis organizacijomis, prisidengusiomis nekaltais deklaruojamais kultūrinės ir socialinės veiklos tikslais veikė komunistų partija, plečkaitininkai ir POW, siekę pakeisti to laikotarpio Lietuvos valstybinę santvarką. Komunistai – traukė Lietuvą į tuometinės stalinistinės Rusijos glėbį; plečkaitininkai ir lenkomanai – į militaristinės, tuo metu buvusios Lietuvos priešės, Lenkijos glėbį.

1940 m. birželio 15 d. bolševikinei Rusijos kariuomenei Lietuvą okupavus, Raseiniuose liko veikti 47 kultūrinio pobūdžio komunistuojančios draugijos – Laisvamanių, Lietuvos ryšių su SSSR, Lietuvos žydų ir pan. Kitų politinių partijų nariai, kaip ir apskritai beveik visa lietuvių tautos šviesuomenė, kuri nespėjo su vokiečiais pasitraukti į Vakarus buvo išžudyta, repreasuota, šalčiu ir badu numarinta Sibiro tremtyse ir Gulaguose. (GULAGo sistemos politinių kalinių lageriuose).

Eiliniam Lietuvos skaitytojui, ne istorikui profesionalui, atrodo, kad pats slėpiningiausias ir prieštaringiausias  Lietuvos Respublikos šimtmečio istorijoje yra jos tarpsnis 1927 – 1940 metai. Istorikams, patekusiems į streotipinio mąstymo spąstus ir tik nusirašinėjantiems vieni nuo kitų tuos pačius faktus, kurie jau šimtus kartų kartoja, atrodo – viskas aišku, gi mums, eiliniams, dar mąstymo dovanos nepraradusiems, – toli gražu, ne. Istorikų teikiami to Lietuvos istorijos tarpsnio vertinimai mūsų neįtikina, atrodo paviršutiniški ir tendencingi. Todėl desperatiškai ir kartais beviltiškai ieškome žinių, galinčių nors šiek tiek mums paaiškinti, kas atsitiko su to meto Lietuvos Respublikos Vyriausybe, kad ji taip begėdiškai pažemino iki jų taip tausotą mūsų tautos garbę ir gintą Valstybę, pasirašiusi Lenkijos, tuometinės Lietuvos dalies teritorijos okupantės, šiurkščiai ir įžūliai pateiktą ultimatumą. Esu įsitikinusi, kad kaip tik nuo to ultimatumo pasirašymo ir prasidėjo visos Lietuvos tragedija – Hitlerio buvo aneksuotas Klaipėdos kraštas, o vėliau Stalino durtuvais ir kariuomene okupuota visa Lietuva, kraujo jūrose paskandinta daugiau negu trečdalis Lietuvos žmonių, penkiasdešimčiai metų iš pasaulio žemėlapių dingo Lietuvos valstybės vardas.

Knygoje pateikta visa Raseinių partijų ir visuomeninių judėjimų „geografija“ ir jų trumpos istorijos. Tačiau nuo 1927 metų Raseinių politinį klimatą ir jo politines „madas“ lėmė du pagrindinių partijų flangai: dešinysis, kuris jungė Lietuvių tautininkų sąjungą (LTS) ir Lietuvos krikščionų demokratų partiją, kurios, deja, kartais susipykdavo ir tarpusavyje konkuruodavo, ir – kairįjį flangą, į kurį įėjo Valstiečių liaudininkų partija ir  socialdemokratų partija. Nors valstiečių liaudininkų savo skaičiumi šiame flange buvo daugiau, negu socialdemokratų, tačiau politines „madas“ šiame flange ir jo įtakojamoje visuomenės dalyje diktavo socialdemokratai (o iš tikrųjų komunistinę ideologiją propaguojantys bolševikinės Rusijos „klapčiukai“, svajoję nuvesti Lietuvą į boševikinį stalinistinės Rusijos glėbį, ir kaip didžiausias Lietuvos duobkasys Vincas Mickevičius-Kapsukas, siekę, „greičiau tą lavoną Lietuvą užkasti“.

Lietuvių tautininkų sąjunga (tautininkai LTS). Jos ištakos siekia 1916 metus, kai Rusijoje buvo įkurta Tautos pažangos partija. (TPP). 1924 m. rugpjūčio 17-19 dienomis Šiauliuose vykusioje konferencijoje Tautos pažangos partija susivienijo su Ekonomine ir politine žemdirbių sąjunga ir taip buvo įkurta Lietuvių tautininkų sąjunga… 1926 metų gruodžio 17 dienos studentų ir karininkų įvykdytas valstybinis perversmas LTS atvedė į valdžią, o 1927 m. balandžio 12 d. Antanui Smetonai paleidus III Seimą LTS tapo vadovaujančia partija. 1936 metais Tautos Vado valia, ėmus persekioti opozicinių partijų veiklą, Valstiečių liaudininkų partija buvo uždaryta ir nustojo egzistuoti, o socialdemokratai, jau atvirai vadinęsi komunistais nuėjo į pogrindį ir jame aktyviai veikė. Raseiniuose 1928 metais Lietuvių tautininkų partijoje – visuose jos skyriuose buvo 325 nariai, 1932 m. – 448 veikė skyriai Raseiniuose, Ariogaloje, Betygaloje, Girkalnyje, Nemakščiuose, Viduklėje, Lyduvėnuose, Šiluvoje, Paliepiuose.

Įsitvirtinus tautininkams valdžioje, jų aktyvumas skyriuose sumažėjo, „savi marškiniai“ buityje pasidarė daugeliui artimesni, negu valstybiniai. LTS vadovybė stengėsi šviesti narius: reikalavo prenumeruoti tautininkų laikraštį „Lietuvos aidą: raseiniškį tautininkų laikraštį „Mūsų kraštas“ (jį prenumeravo 562 skaitytojai, vien tik Šiluvoje jų buvo 101). Mokytojai buvo aktyviausi laikraščių ir žurnalų skaitytojai. Lietuvių tautininkų sąjungos viduje susiformavusi Lietuvių miokytojų dr., Jono Basanavičiaus sąjunga ir jos nariai prenumeravo net keletą laikraščių ir žurnalų „Lietuvos aidą“, „Vairą“, „Tautos mokyklą“, „Mūsų kraštą“, „Jaunąją kartą“, „Ūkininko patarėją“ ir kt. LTS vadovybę skatino kaimo ir miestelių bendruomenės kurti Lietuvos šaulių kuopas, pratinti jaunimą – visų pirma prie kultūros renginių ir – prie ginklo, drausmės ir kievieno Lietuvos vyro pareigos ginti Tėvynę, ištikus reikalui. Miestų burmistrai ir miestelių viršaičiai buvo skiriami aukštesnių valdžios institucijų, o ne renkami, kaip dabar, motyvuojant tuo, kad rinkti žmonės turi pataikauti savo rinkėjams ir išrinkti jaučia pareigą jiems įtikti, bijo prarasti rinkėjų malonės ir todėl vengia griežčiau atlikti deramas piliečiui pareigas. Be to, iš kiekvieno tautininko buvo reikalaujama šviestis ir tobulėti, kad galėtų kuo naudingiau pasitarnauti savo Tėvynei, Tautai ir šeimai. LTS skatino kurtis ir globojo kitas tautines organizacijas „Jaunąją Lietuvą“ (1927);  „Lietuvai pagražinti draugiją“ (1921), „Tėvynės sąjungą“ (1939)

Lietuvos krikščionių demokratų partija įkurta 1919 m. gruodžio 20 d iš Rusijos grįžusio kunigo Mykolo Krupavičiaus. Jos veiklos tikslas „sutvarkyti visą Lietuvos gyvenimą Kristaus mokslo dėsniais darbo žmonių būviui pagerinti“. Būstinė buvo Kaune. Raseinių apskrityje veikė 6 skyriai.: Raseinių, Ariogalos, Betygalos , Girkalnio, Šiluvos ir Žaiginio. 1927 m. po valstybinio perversmo LKDP santykiai su tautininkais atšalo, Raseinių apskrityje liko tik 5 skyriai, jungę 101 narį. Politines madas diktavo tautininkai.

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (Valstiečiai liaudininkai). Iki 1936 metų svarbiausia kairiojo politinio flango partija. Įkurta 1922 m. gruodžio 3-5 dienomis, susijungus Lietuvos socialistų demokratų partijai ir Lietuvos valstiečių sąjungai. Jos veiklos tikslas – „laisva demokratinė Respublika, kurioje darbo žmonės galėtų lygiai naudotis visais mokslo, darbo, kultūros vaisiais“. Jos steigėjai – Mykolas Sleževičius, Kazys Grinius, Felicija Bortkevičienė. Raseiniuose veikė 3 kuopos, 1928 m – 12 kuopų. 1936 m. užgęso dėl jos narių neaktyvumo. Kairiajam politiniam flangui ėmus aktyviai vadovauti buvusiai legaliai, o nuo 1936 m. į pogrindį perėjusiaii komunistų partijai.

Lietuvos socialdemokratų partija įsikūrė Kaune 1919 m spalio 3 d. Partijos statute pabrėžta, kad tai „darbininkų visuomenės organizacija“. Iš Kauno paplito po visą Lietuvą. Raseinių apskrityje 1922 m. veikė 7 socialdemokratų partijos skyriai Nuolatiniam partijos komitetui vadovavo gyd. B. Sipavičius, jo pavaduotoju tapo J. Glovackis. Jau 1929 m. Raseinių apskrityje nebeliko nei vieno veikiančio partijos skyriaus.

Komunistų partija Lietuvoje atsirado 1917 m. kovo mėnesį, kaip Rusijos RSDDP(b) padalinys. Savo pavadinime to ir neslėpė vadinosi RKP(b) Lietuvos sekcija, (vėliau praktiškais sumetimais trumpinama, kaip LKP). Savo veiklą pradėjo nuo komunistinių laikraščio „Tiesa“ ir žurnalo „Komunistas“ įkūrimo. LKP Lietuvoje buvo uždrausta ir veikė pogrindyje. Šnipinėjo SSSR naudai, kūrė legalias politiškai nekaltais pavadinimais visuomenines organizacijas – profsąjungas, Darbininkų kuopas, Kulturlygą. 1919 m. Raseiniuose, kurį laiką gyveno vienas iš žymiausių LKP vadovų Karolis Požėla. Jo iniciatyva ir jam tarpininkaujant komunistinė spauda ir buvo leidžiama Raseiniuose Savičiaus ir Šumkausko įkurtose spaustuvėse. Vienoje iš jų, pasivadinusioje „Spartako“ vardu buvo leidžiama „Tiesa“.

1925 m. Lietuvoje komunistais tapo 879 žmonės, daugiausia žydų tautybės, 1926 m. – 412; 1932 m. – 600, o 939 m. – jau apie 2000. Visą Lietuvos Respublikos laikotarpį komunistai visokiausiais būdais – šmeižtais, diversijomis, streikų ir mitingų rengimu, tautininkų ir krikščionių demokratų kiršinimu tarpusavyje griovė Lietuvos valstybę, siekdami dėl savo asmeninės gerovės ją įjungti į komunistinę Rusiją. Nuo 1936 metų, kai nustojo egzistavusios Valstiečių liaudininkų ir Socialdemokratų partijos tapo vienintele agresyviai, savo galingą spauda turinčia partija, bolševikiniais įžūliais metodais kovojančia prieš tautininkus. Taigi 1936 metais, realiai Lietuvoje veikė ir tarpusavyje kovojo dėl Lietuvos politikos ir valstybės užvaldymo dvi pagrindinės partijos – Lietuvių tautininkų ir Lietuvos komunistų. Kuo ta kova baigėsi – šiandien jau visi žinome. Kitos partijos, tarp jų ir LKDP, buvo tik politinių spektaklių, kovos tarp tų dviejų partijų, dekoracija demokratiškam pasauliui apgauti.

Tik perskaičiusi šitą Jono Brigio knygą, supratau, kad Raseiniuose turime kuklų, paslaptingą, bet labai gilų mąstytoją, „nenuplaukusį“ Lietuvos istorijos paviršiumi, bet prisikasusį iki pat jos šaknų. Vaizduotėje iškyla jo miela, gudri šypsenėlė, kai jis knygoje adresavo savo žodžius skaitytojams, taigi ir man, rašydamas: „Jūs netgi nusišypsosite užvertę knygą, nes rasite dešimtmečių atstumo ir kartų kaitos nenutrauktus netikėtus ryšius, pasikartojančius reiškinius, nors ir įvilktus į naują XXI a. rūbą. (Brigys Jonas. Pasistačius bendrą darbo tikslą. – Raseiniai, 2017. – P. 4)

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę 1990 metais – istorija, tarsi apsukusi šimtmečio ratą, pasikartojo. Kol dar Tėvynės sąjunga buvo lietuviška ir puoselėjo Tautos ir lietuvybės idealus pagrindinė kova visuose rinkimuose ir vyko tarp jos ir Komunistų, kamienine komunistų partija su beveik visu jos CK, gyvavusiu ir klestėjusiu okupacijos metais, ir tokios pat ideologijos jos satelitėmis, veidmainėmis partijomis, pridengusiomis savo šlykščią nuogybę gražiomis europietiškomis suknelėmis, tapusiomis jų pavadinimais. Ta kova tęsėsi iki pat 2014 metų, antrosios Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės prezidentavimo kadencijos, lemiamo lūžio Lietuvos politikoje. TS-LKD suvažiavimas gegužės 12 dieną patvirtino naujausią šių dienų realybę, kad svarbiausia Lietuvos politikos paradigma tampa jau ne kova tarp kairės ir dešinės politikos flangų, o Vaclavo Havelo prognozuota, bet dar neįvardinta, antiglobalisto ir antikomunisto Viliaus Bražėno pranašiškai įvardinta ir numatyta, o filosofo romantiko Romualdo Ozolo strategiškai  pagrįsta ir apmąstyta nauja politinė paradigma – kova tarp globalizmo ir nacionalizmo. Tik šį kartą ši kova paradoksali: globalistų kovos flangą užėmė TS-LKD, o nacionalistų, kol dabartiniai Lietuvos tautininkai kiršinami ir skaldomi, vėl gi tokios pat mąstymo genetikos komunistų ir jų satelitų liberalų, miega saldžiu letargo miegu, jų poziciją nacionaliniame flange laikinai užima Valstiečiai. Tą patvirtina ir visos sociologinės apklausos.

Tai, kaip rašiau savo ankstesniuose straipsniuose apie Raseinius, šiam istoriniam Lietuvos miesteliui labai pasisekė, kad, pirma, jie turi tokį sąžiningą ir gilų istoriką Joną Brigį, ir antra, kad Raseinių savivaldybės Taryboje yra žmonių, tą suprantančių ir remiančių jo tyrimus ir knygas, kurie Raseinius mūsų dienų tėkmėje daro Lietuvos didmiesčiu. Ir aš didžiuojuosi savo gimtine, mielai važiuoju į susitikimus su raseiniškiais su savo knygomis ir pranešimais, džiaugiuosi Raseinių apylinkėse „sumedžiojusi“ tikrus Lietuvos „deimančiukus“, apie kurios gimsta mano straipsniai ir naujos knygos, ypatingai džiuginančios, kaip atiduodadama skola savo gimtinei.

Susiję straipsniai:

  1. Tarpukario Lietuvos žvalgybos pėdsakai knygoje „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“
  2. O. Voverienė. Vydūnas ir Lietuvos šimtmečio didieji
  3. O. Voverienė. Profesorius Eugenijus Meškauskas ir jo mokslinė mokykla
  4. O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: istorikas Algimantas Liekis
  5. O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras
  6. G. Šapoka: Tarpukario Vilniaus istorijos šiandien vengiama arba neišmanoma
  7. O. Voverienė. Lietuvos valstybė: lūkesčiai ir realybė
  8. O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui
  9. O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas
  10. O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva?
  11. O. Voverienė. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija
  12. Tarpukario šventės: minios žmonių, išraiškingos iliuminacijos ir kvapą gniaužianti vėliavų jūra
  13. O. Voverienė. Ar Lietuva prisimins ir švęs rugsėjo 8-ąją – savo Tautos dieną?
  14. O. Voverienė. Tegul bus išklausyta ir Altera pars…
  15. Muziejuje tęsiamas paskaitų ciklas „Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“
  16. O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis apie dabartinę Lietuvos politikos padėtį
  17. O. Voverienė. Lietuva po Prezidento rinkimų
  18. O. Voverienė. Kultūra – tautinės tapatybės ir tautos sutelkimo pagrindas
  19. V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui
  20. I. Meškauskas. Sąjūdžiui – 30 metų. Gimė sunkiai, augo sparčiai
  21. V. Navaitis. Kodėl mes išsižadame savos valstybės?
  22. V. Terleckas. Knyga apie vimdančią istoriją, išvietes, okupacijos naudą ir kitką
  23. B.Genzelis. Lietuvoje turi būti partija, kuri atstovautų tautos interesams
  24. V. Terleckas. Be kompetencijos, su „patikimomis“ čekistų ataskaitomis prieš partizanus
  25. Tautos atminties sargybiniai
  26. Signatarų namuose bus pristatyta nauja V.Landsbergio knyga
  27. A. Patackas. Sąjūdžio kareivio laiškas V. Landsbergiui
  28. G. Šeikis. Užburtų lobių beieškant. Iš Petro Tarasenkos ankstyvojo biografijos laikotarpio
  29. „Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“
  30. K. Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį?

Comments 1

  1. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    1 m. ago

    Kad Tauta atsigautų suklestėtų dabar, reikalingas
    referendumas – tribunolas Tautos budeliams.
    Už l sunkius padarinius Tautai bei Lietuvai, eiti link visų buvusiųjų bei esamų Seimo partijų visiško išjungimo (iš politikos).
    _________
    Žudikai baudžiami “iki gyvos galvos”, o
    Tautos žudikai (iki šiol komunistus dangstantys landsberginiai, brazauskiniai, burokevičininkų grybauskiniai, karbauskiniai bei panašūs) vis dar nenubausti.
    L blogai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Akademikui Romualdui Grigui – 85

2021 01 25
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką

2021 01 19
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 12
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikų iki 5 metų ikimokyklinis ugdymas duoda didžiausią grąžą, tačiau prieinamas – ne visiems
Lietuvoje

Vaikų lavinimo programoms skirta 17 mln. eurų

2021 01 25
Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.
Istorija

Petrui Vileišiui – 170

2021 01 25
Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

SAM plečia sąrašą, kurios asmenų grupės turėtų būti skiepijamos pirmos.

2021 01 25
legacy.pitchengine.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Įspėjama apie itin gausų sniegą, pūgas ir sudėtingas vairavimo sąlygas

2021 01 25
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Akademikui Romualdui Grigui – 85

2021 01 25
Simonas Gentvilas | twiter.com nuotr.
Lietuvoje

Aplinkos ministras sudarė komisiją dėl Atliekų rūšiavimo centrui išduoto taršos leidimo

2021 01 25
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

LVŽS žeria kritiką Vyriausybei ir teikia pasiūlymus dėl COVID-19 valdymo priemonių

2021 01 25
Mindaugas Sinkevičius | wikipedija.org nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybės ragina Vyriausybę imtis savivaldybių finansavimo sistemos pertvarkos

2021 01 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Balsas-tyruose apie A. Šimeliūnas. Navalno sugrįžimas – rusiška ruletė, kai visa revolverio dėtuvė užtaisyta (video)
  • Svajonė apie J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis: metų posūkis į vasarą ir barsuko prognozės
  • Atžygiuoja Stambulo konvencija apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vaikų lavinimo programoms skirta 17 mln. eurų
  • Petrui Vileišiui – 170
  • SAM plečia sąrašą, kurios asmenų grupės turėtų būti skiepijamos pirmos.
  • R. Grigas. Kelių mano knygų „nuotykiai“

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2450; komentarų: 19
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1774; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1429; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1309; komentarų: 14
  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės peržiūrėta: 1043; komentarų: 2
  • Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems? peržiūrėta: 917; komentarų: 2

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Akademikui Romualdui Grigui – 85

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 25
0
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pačiame Pusiaužiemyje, sausio 25 d., sociologas, publicistas, prozininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Lietuvos Romuvos garbės...

Skaityti toliau

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas. 1921-08-04 –...

Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

Pasirodė istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) XII tomas – pirmoji ir antroji dalys. Tai gera žinia. Bloga yra...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Balsas-tyruose apie A. Šimeliūnas. Navalno sugrįžimas – rusiška ruletė, kai visa revolverio dėtuvė užtaisyta (video)
  • Svajonė apie J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis: metų posūkis į vasarą ir barsuko prognozės
  • Atžygiuoja Stambulo konvencija apie Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
  • Algirdas apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Pareigūnai siekia užkirsti kelia mirtinai pavojingoms el. cigaretėms patekti į Lietuvą

Pareigūnai siekia užkirsti kelia mirtinai pavojingoms el. cigaretėms patekti į Lietuvą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai