Baltų vienybė: reali ar mitinė? (29)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 22-ąją Lietuva ir Latvija minės Baltų vienybės dieną. Jos išvakarėse kalbintas baltistas, Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas prof. Alvydas Butkus, sako jog latviai apie lietuvius žino daugiau nei mes apie juos. Tad Vienybės diena – puiki proga pakalbėti apie brolius latvius.

– Kaip apibūdintumėte tą mūsų vienybę? Liko tik deklaracija?

Jei pasaulyje ieškosime vienybės, jos niekur nerasime. Tokios nuolatinės. Tad ir baltai ne išimtis. Vienybė turi savo laikus „nuo-iki“. Saulės mūšis (1236 m.) ir buvo vienas iš tokių momentų. Tai buvo nedirbtinė ir net nesutarta vienybė tarp lietuvių, laimėjusių mūšį, ir žiemgalių, „medžiojusių“ bėgančius į Rygą kalavijuočių kariuomenės likučius.

– Kiek mūsų (baltų) šiandien yra pasaulyje?

  Latvijoje yra 1 milijonas 200 tūkstančių latvių, lietuvių Lietuvoje yra 2 milijonai 400 tūkstančių. Turime daugiau nei pusketvirto milijono. O pridėję mūsų bei latvių emigrantus, naująją ir senąją išeiviją, gal ir suskaičiuotume iki 5 milijonų.

– Gyvename tarsi nepastebėdami vieni kitų – retai matome latvių filmus, nežinome jų knygų, menininkai mažai bendrauja.

Nepasakyčiau, kad mažai bendrauja. Kalbininkai, literatai, dailininkai bendrauja tyliai. Nes jų bendravimo niekas neafišuoja. Didžiulį akmenį galima mesti į mūsų žiniasklaidos daržą. Ji labiau linkusi pasakoti, ką daro lenkai, bet nieko nesako, ką daro latviai ir lietuviai. Dar daugiau šiemet LRT atsisakė vienintelio savo korespondento Rygoje. Nutrūko ir tas menkas iki šiol buvęs žinių srautas. Mes, latvistai, mušame galvą į sieną jau dešimt metų, kad būtų įmanoma Lietuvoje matyti Latvijos televiziją arba kad būtų daugiau programų per LRT apie Latviją. Niekaip! Pagrindinis argumentas niekas nežiūrės, niekam neįdomu. Jie mat sprendžia, kas įdomu, kas ne. Bent pabandytų.

Mūsų kalbos artimos, užtektų pusmetį parodyti laidas latviškai su lietuviškais subtitrais ir atsirastų šnekančių bei suprantančių latviškai. Nes latvių kalba yra lengviausiai išmokstama užsienio kalba lietuviui. Gal skamba keistai, bet taip yra.

Didžiausia bėda ta, kad latviai žino daugiau apie Lietuvą, nei mes apie Latviją. Nes Latvijos televizijos, radijo žinių laidose dažniau išgirsi apie mūsų šalį negu Lietuvoje apie Latviją.

 –
Kodėl? Toną duoda politikai? Turiu omeny, kad pirmajam užsienio vizitui prezidentas Gitanas Nausėda pasirinko Lenkiją, prezidentė Dalia Grybauskaitė vyko į Švediją.

To pirmojo vizito nesureikšminčiau. Prezidentas G.Nausėda vyko ir į Latviją buvo šiltai sutiktas. Ne užsienio vizitai esmė. 2012 metais Latvijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė diplomatų parengtas abiejų šalių bendradarbiavimo gaires. Jose buvo numatytos sritys, kur, kaip ir ką mes galime daryti, kad suartėtų dvi tautos. Deja, tos gairės, matyt, dūla vyriausybių stalčiuose.

– Lietuva ir Latvija savo geopolitinius, egzistencinius iššūkius galėtų lengviau spręsti kartu – būta ir idėjos apie bendrą dvišalių santykių modelį. Kodėl ši idėja net nesvarstyta?

Be abejonės, kartu galėtume lengviau spręsti iššūkius. Buvo gražių žingsnių, kai Rokiškyje per Baltų vienybės dieną prieš keletą metų posėdžiavo abiejų šalių vyriausybės. Tokių nešventinių, bet darbinių susitikimų galėtų būti dažniau. Ir mūsų užsienio politika būtų stipresnė, jeigu būtų vienas balsas lietuvių ir latvių. Galų gale pasaulis mus traktuoja kaip vieną regioninį vienetą kaip Baltijos šalis. Žinoma, ir Seime, ir Saeimoje yra grupės ryšiams su Latvija, su Lietuva seimūnai kartais susitinka, bet jokių konkrečių sprendimų nepriima. Labai formaliai veikiama.

Galėtų, pavyzdžiui, abi šalys vienodinti įstatymų bazę, derinti sprendimus. Nes, skirtingai nuo Lenkijos, kuri, palyginti su Lietuva, yra visiškai asimetriška valstybė tiek dydžiu, tiek gyventojų skaičiumi, su Latvija mes galime bendrauti praktiškai kaip vienodo dydžio ir svorio valstybės. Ir tos problemos, kurios yra Latvijoje, jos yra ir Lietuvoje. Ir atvirkščiai.

Latviai, turėdami didžiulę tautinių mažumų bendruomenę (ji sudaro 38 proc. Latvijos piliečių, pas mus 13 proc.), turi gerą patirtį, kaip reikia integruoti tautines mažumas. 2022 metais latviai žada pereiti prie dėstymo vidurinėse mokyklose vien tik valstybine kalba. Mums iki to toli. Latvijoje labiau paisoma kalbos įstatymo, ten net diskusijų nekyla, kaip rašyti kitataučių piliečių pavardes, Latvijos vietovardžius. O mes diskutuojame jau keliolika metų.

– Lietuvoje naikinami, ar, kaip sakoma, apjungiami lituanistikos institutai, katedros, mažinamas baltistikos tyrimų finansavimas. O kaip Latvijoje?

Latvijoje vyksta panašus judėjimas, tik ne taip radikaliai, kaip pas mus. Ten niekas nekalba, kad nereikia latvių kalbos studijų, kad nereikia latvių kalbos komisijos ir pan. Bet viso to šaknys yra gilesnės. Mūsų himne sakoma: „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia.“ Mes vis gręžiojamės į tą šauniąją Lietuvos praeitį, kol ji dar nebuvo susidėjusi su Lenkija. Latviai tokios praeities neturi. Nuo XIII amžiaus, kai juos pavergė vokiečiai, jie visą laiką buvo valstiečių tauta ir praeitimi labai didžiuotis negali, bet užtat jie jėgą semia iš savo kalbos, etnokultūros. Štai kuo jie yra stipresni už mus.

 – Baltų vienybės diena reikalinga? Ji mus kažkaip suartina?

Reikalinga. Ir tas mūsų pokalbis įrodo, kad bent jau per Baltų vienybės dieną apie Latviją pašnekame daugiau. Randame progą pakalbėti. Kol turėjome bendrą bėdą, kol buvome po bolševikų letena, buvome vieningesni ir labiau žiūrėjome vieni į kitus. Kai atgavome Nepriklausomybę, vėl ėmėme kapstytis kiekvienas po savo daržą, visai kaip 1940 metais. Tai pavojingas dalykas. Nes galų gale ir didžiosios kaimynės mums ima taikyti skirtingą politiką vienokią Lietuvai, kitokią Latvijai.

Lenkija, pavyzdžiui, šokdina Lietuvą dėl lenkų bendruomenės Lietuvoje, bet dėl lenkų bendruomenės Latvijoje nieko nesako, nors ten jie mažiau teisių turi negu lenkai Lietuvoje. Ne tik nieko nesako, bet netgi giria latvius už tai, kad šie moko lenkus latvių kalbos. Latvijoje 60 proc. dalykų visose nelatviškose mokyklose dėstoma latviškai. Ir nieko.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvos kelias, Mes baltai, Nuomonių ratas, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

29 komentarai

  1. Skalvis:

    Blatų ( tiksliau, aistių ) vienybę įkūnija Lietuva – aistių genčių lieta. Ar aistių lieta ( Lietuva ) vieninga ?

  2. Klodas:

    Tai jau taip. Kol turėjome bendrą bėdą, kol buvome po bolševikų letena, buvome vieningesni ir labiau žiūrėjome vieni į kitus. Kai atgavome Nepriklausomybę, vėl ėmėme kapstytis kiekvienas po savo daržą, visai kaip 1940 metais. Tai pavojingas dalykas. Nes galų gale ir didžiosios kaimynės mums ima taikyti skirtingą politiką – vienokią Lietuvai, kitokią – Latvijai.

    • Žemyna:

      Labai taikli pastaba! Ir jau nebe pirmi metai.
      Mes abiems svarbiausi, nes mes didžiausia tauta. Jei mus sunaikins, tas, mažesnes praryti bus vienas juokas. Žiauri ataka visais įmanomais – fiziniais, dvasiniais, moraliniais, tautos paveldo, ūkiniais, IT, ir visais kitais frontais. Ir visomis pajėgomis. Daugiausia jėgų metama į niokojimą iš vidaus, mūsų pačių rankomis. Kad ir ta KRŪVA Lukiškių a.
      Beje, gal kas turi laiko bent klaviatūra pakovoti?
      Vilniaus valdžia raginama stabdyti Lukiškių aikštės memorialo projektą
      – delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniaus-valdzia-raginama-stabdyti-lukiskiu-aikstes-memorialo-projekta.d?id=82328771

  3. Tuščias – sovietinio tipo – išvinguriuotas pokalbis, kad nieko konkrečiai esmingesnio neužkliudžius… O juk, regis, pokalbininkas baltų vienybės Lietuvos ordininkas besąs…Tada ne tik vienybė, bet gal ir ordinas mitinis…

    • mvasionis:

      . Vienybės nebus tol, kol liausis vyrauti valstiečiai, iš kurių susilipdė naujos dvi tautos. Valstiečiai – smulkūs savininkėliai, tad konkuruoja lyg bobos turguje. Vienybė ir tikra galybė atsiras, kai pakankamai išaugs karių – tautos gynėjų bei žynių – išmintį kaupiančių ir patarimus teikiančių. Kariai – tai ryžtingi politikai, kuriems nerūpi smulkūs ūkeliai, o žyniai gali suvokti realią pasaulio raidą. Taigi būtų gera, jog kiekvienas Gediminas turėtų po Lizdeiką.

  4. mvasionis:

    Labai svarbų klausimą autorius palietė — nė vieno kanalo Lietuvoje iš Rygos. Tačiau niekšybė ta, jog jau ŠEŠTAS TV kanalas į Vilniją mūsų lėšomis pompuojamas : jeigu dar nesulenkėjote tuteišai, tai mes, Lietuva, padarysime viską, kad taptute šlėktomis.

  5. Kur dėl tokio Lenkijos valstybinės TV programos transliavimo Lietuvos valstybės lėšomis ne valstybine kalba yra opozicija, kitos partijos. Kodėl jos tyli, jei neišmano, tai Seiman jas nėra ko leisti. Pagaliau, jeigu LRT savo nacionalinės misijos nepajėgi atlikti, tai tada būtina jai mažinti biudžetą. Juk taip yra pažeidžiama Konstitucija, Valstybinės kalbos įstatymas, biudžeto lėšos naudojamos ne pagal paskirtį ir t.t. Dar vienas momentas, kodėl ta TV programa lenkiškai transliuojama ir Vilniuje, kai jame lenkų tėra keli procentai, kaip ir daug kur kitur Lietuvoje. Taigi rinkimai rinkimai – “valstiečius” lauk iš valdžios…, – kur mūsų savigarba dėl “valstiečių” kaloboravimo su Lenkija žeminant lietuvių kalbos vaidmenį pagal Konstituciją vientisoje valstybės teritorijoje, tai kitaip nepavdinsi, kaip prekiavimo konstitucinėmis vertybėmis politika…

    • stasys:

      Čia tik laiko klausimas kol užduosime valstiečiams svarbiausia klausimą . Ar Vilniaus mero sąžinės skaidrumas nėra tik geru santykiu su Lenkija korta ? Jono Noreikos ir Kazio Škirpos istorijos gali labiau sietis ne su holokausto tema ar tautine istorine atminti ..o vidaus politika integruojant vietinius lenkus pagal Lenkijos norą suteikiant jiems daugiau laisvių .

      • stasys:

        papildant mintį .. Visi žinome apie prigimtini silpna Šimašiaus stuburą ir ‘superinį’ gebėjimą išsiraityti Vilniuje su ūkinėmis problemomis .To seniau nepavykdavo nei vienai kitai partijai .. kuri suformuodavo Vilniaus savivaldoje daugumą .

  6. Bajorūnas:

    Tokį klausimą aš būčiau pradėjęs kitu būdu… „Iš pradžių pasižiūrėkime į savo daržą (tos Baltų vienybės atžvilgiu)“. Mano amžinatilsio uošvio dėka tikrai gerai pažinau Dzūkiją, o ypač – Druskininkų kraštą, kur nėra jokio istorinio požiūrio dėl Baltų… ELEMENTARU – TAI PRIEŠKARIO LIETUVOS ISTORIKŲ NEPAVEIKTA TERITORIJA… Papasakosiu išsamiau… Uošvio vyresnysis brolis buvo 1946 metais žuvęs partizanas… Visa jo giminė (pradedant seneliais) priklausė „Pavasarininkų“ organizacijai „lenkų krašte“… Na, tai – lietuvių kalbos atkūrimo ir išsaugojimo organizacija, kurios nariams bet kurios okupacijos atveju „grėsė problemos“… Na, aišku, šiuo metu tai jau smulkmena… Jei žmogus nepriklauso „Vytauto Landsbergio kalbos išsaugojimo draugijai“, tai jis ir – ne partizanų giminės ir t.t. Tai buvo labai rimta veikla, nes, tarkim, uošvio teta, gyvenusi JAV, temokėjo lenkų kalbą (taip – daug nežinomų „senųjų lenkų“ užsienyje yra taipogi lietuviai, tik Lietuvos nepaliesti). Ji itin daug padėjo, kad uošvio šeima būtų neištremta… Lankėsi pokario Lietuvoje, vis perspėdavo NKVD, kad „JAV domėsis“ ir t.t. <> Sekanti tema būtų ta – KAIP SOVIETAI GALOP IŠNAUDOJO TĄ ANTI-LENKIŠKĄ KLAUSIMĄ… Ogi paprastai – siūlydami lietuvius kunigus, kviesdami partizanų giminaičius į bažnyčias ir tuo išspręsdami visą Dzūkijos rezistenciją („tiems tamsiems tiek ir tereikėjo…“). Taip ir buvo… Kas ėjo reguliariai į Druskininkų bažnyčią, šią paskyrus lietuvių kunigui – tam nieko ir nenutiko… „Laisvamanius ištrėmė“… PATIKĖKIT – TAI YRA TIESA. <> O kas darosi šiuo metu..? Dominuojantis mokslas Dzūkijoje yra Bažnyčia… PASINAUDOJAMA TEORIJA (LOGIŠKA, NEBUVUS MOKYMO DĖL GARBINGOS BALTŲ PAGONYBĖS), KAD TIK LIETUVIŲ KATALIKŲ TIKĖJIMAS VEDĖ Į SAVIMONĘ („o tai dar – nestipru juk..?!“ )… JUOKIGA, BET PASINAUDOJAMA SSRS STANDARTAIS… IR… Dzūkijoje Jūs nerasite jokių Baltų gerbėjų…

  7. Bajorūnas:

    Tad… Reikia pripažinti, kad Lietuva Baltų klausimu yra labai susisluoksniavusi į skirtingus požiūrius… Ir požiūrio gerinimas, ar – bloginimas yra esminis dalykas… Deja – vystosi kitas klausimas, kuris Baltų vienybės niekaip neremia… Tam tikrų giminių lietuviško istoriškumo klausimas (JŲ NORAS ITIN ĮSITEISINTI, ĮGYTI GARBINGUS VARDUS), pasiremiant partizanų tema, kurioje nėra jokio Baltų klausimo… Tarkim… Partizanas Jakavonis – Tigras… Aš iš savo jau giminės, deja, žinau kitą partizaną (dargi – vieną iš vadų) Tigrą… Tai žmogus, turėjęs itin baltišką pavardę – Kentra, su kuriuo buvo susiję mano giminės partizanai… Bt ką, dabar daryti, jei va yra žmogus su pavarde Jaka-Vonj („tas, kuris smirda..“ lenkų kalba). Apie tokias „gimines į Rytus nuo Dubysos“ (reiškia – „tikri ne Žamotcy“) L. Kšivickis, nors pats buvo lenkas, pasakojo (o tai – tik viso labo 1915 metai…), kad tai – žemiausios kilmės, rėksmingiausi lenkai, trukdantys archeologijai („mums niekas žemaitiško neįdomu..!“) ir t.t. JŪS MANOTE, KAD TOKIE DABARTINIAI HEROJAI REMTŲ BALTŲ VIENYBĖS TEMĄ… Na, šventas ubagiškas naivumas… Pasižiūrėkite visa pavades, kurios supa Jono Noreikos klausimą ir nerasite nei vienos – lietuviškos kilmės !!! Na, nebent, įtarsime, kad Gensbigelis buvo Kryžiuočių į kariuomenę paimtas Baltas, kurio kilmė buvo nesvarbi („Gens-Biugel… – Tinka lankui“.. vsio apie jo kilmę..:).) JEI LIETUVA PRIE ŠIO PROCESO (na, maždaug – „deslavizacija“…) „pririš“ dar ir Latviją (o juk žinome jos demografinę padėtį), tai šis Baltų vienybės klausimas taps vis labiau butaforine aktualija dar ne vienam šimtmečiui…

  8. Bajorūnas:

    Kita turime pripažinti – Baltų klausimo falsifikavimas ties jų paveldo tema… Štai Vykintas Vaitkevičius kliedi apie Baltų piliakalnius (kuris as piliakalnis kovojo “už Baltus”)… BET JUK TU, VYRUK, VARDAN KATALIKIŠKOS TEORIJOS APIE PRAGARAN SUDEGUSIĄ PAGONYBĘ NSUGEBĖJAI DATUOTI NEI VENO UNIKALAUS VIDURAMŽIO RADINIO (tarkim – pasižiūrėkite Google Images, užsirašę “Iš juodųjų archeologų atimti radiniai..”) !!! Tad… OJ, KAIP ATOGU PLIURPTI – “TAI VELĖNOS IR TAI TIEK APIE BALTUS..” (“VA – TIK TIEK PAJĖGUMŲ TIE BALTAI !!!” lyg kokių atvykėlių iš Rusijos “vardan Rusijos”…)… Taip – dauguma kalbėtojų atrodo būtent taip… NE PERSPEKTYVA KĄ NORS TAME ATRASTI… <> Ties tuo (“…paveldas”) pačiu… Baltų vienybės klausimas dar yra takoskyra ties lietuvių giminių istoriškumo klausimu… <> Žaisime “nebe istorinius lietuvius..?” Na, gerai… Nesvarbu, kad Karaliūnų giminė, greičiausiai, buvo Vykinto giminė, taip pasivadinusi dėl Karaliais pasivadinusios Mortos giminės (kol jų valdos netapo pavadinimu – “Anykste”). Na, tiek to, kad Arija Bareikis facebook’e yra komentaras apie jos giminės pagonišką kilmę (taip – visai Amerikai), nes Bareikis giminė (aiškiai dėl sąsajų su totorių priežiūra) kilo arklininkų ir – ir Traidenio giminės (Bareika buvo jo brolis)… Na, tiek to – “kita, trečia…” Ir tuo atveju čia gaunasi juokinga tema.. JŪSŲ TEMA !!! Žmonės, kurie jautėsi esantys iš Baltų paveldo nerėmę tos christianizacijos), traktuojami, kaip mažesni už kitus… Štai žiūrėkite į kunigaikščių žmonų gimines… Daugirdai, Saudargai (tai, garantuotai – Kęstučio pirmosios žmonos giminė… jos pačios atšaka tapo kiti jau – “Karaliai nuo Kauno”… garantuotai), Mangirdai (lengvai – Margirio giminė, kurios dalis… “kiti – Suvalkijos Karaliai” iš Karališkių kaimo netoli Piliūnų piliakalnio).” IR T.T. Kokia ta vienybė prieš bet kokį smalsumą ? “TIES PAGARBA LENKŲ HERBAMS TA VIENYBĖ IR NEMELUOKITKĄ KITA”, pasakyčiau daugumai. Ypač – Baltarusevičiui… Bumblauskui ir… praktiškai visai tai Sovietinių standartų organizacijai (pagal senas temas “dėmenyje DAUG buvo nustatyta tai…” dažniausiai – “nieko daug”, nes – “tema Rusijai TAIP atrodytų patogesnė”).. Ir. t.t. TAD – KAS TAS BALTŲ PAVELDAS..? Štai kur klausimas, o dabartinėje padėtyje atsakymas vienas – tai Sovietinių veikalų paveldas, lenkiškų papročių paveldas (“kuri giminė gal labiau istorinė..?) ir – vis gilėjanti praraja tarp to, kas Lietuvoje yra deklaruojama, ir to – kas yra mylima (gal labiau – vis dar itin bijoma..?). Ir tiek.

    • mvasionis:

      Kas tas baltų paveldas? Ogi tas pats kas ir AISČIŲ paveldas (V tūkstančiai metų čia išgyventi.
      ČIA — didžiajame baltų vandenvardžių plote nuo Danijos iki Pauralės (sk. V. Toporovą, Z. Zinkevičių ir t.t.). Pykstasi ne lietuvių ir latvių tautos, o tik smulkūs savininkėliai, iš kurių teko ugdyti nusilpusius tautų ūglius. Ir baik Bajorūnai savo bajerius, nes gausi į liūlią ne tik nuo dzūkų, bet ir nuo jotvingių — iš Dainavos krašto.

    • stasys:

      o man patiko komentaro minčių eiga . Šaunuolis ilgu tekstu autoriau , tas aktyviai peršamas A.Juozaičio latviu draugystės projektas turi daugiau simbolikos nei realiu apčiuopiamu faktu kurie tas dvi tautas vienytu .Gink dieve nesiekiu mus supriešinti ..bet tie ‘tikri istorikai ‘ per dažnai pirštu rodo vietoj to kad diskutuotu . Faktas ir tas kad Lietuvos istorijos pilkapiu kasinėjimu lobynas tiek skurdus ..kad dažniau išvadose turime tik prielaidas kaip numanoma tiesą apie baltu paplitimą baltijos regione.

      • Kęstutis:

        ” Faktas ir tas kad Lietuvos istorijos pilkapiu kasinėjimu lobynas tiek skurdus ..kad dažniau išvadose turime tik prielaidas kaip numanoma tiesą apie baltu paplitimą baltijos regione.” – “Faktas tas” – Išvada tokia, jog įsigalėjus krikščionybei, iki krikščioniškas paveldas buvo taip uoliai naikinamas, kad belieka dabar tik stebėtis kai dar kasinėjant randami iki krikščioniški radiniai… Ir nereikėtų daryti tokių “loginių” išvadų – jei “stasys” to dar nežino, tai iš kur tą galėjo sužinoti likusieji…

  9. Kas iš tokių vienijimųsi istoriško galėtų išeiti, ne kitaip, o tik, kad laikui bėgant nebeliktų nei lietuvių, nei latvių… Gražiai sugyvename, abi šalys esame ES ir gyvuokime toliau taip – stiprindamiesi vieni kaip – lietuviai, kiti kaip – latviai. Padėkime stiprintis dar pusbroliams baltarusiams. Tai ir visa šiandienos politika tuo vienybės klausimu…

  10. Irgi apie vienybę:

    Kadangi toliau vyksta kiaulysčių rungtynės dėl didžiausios vardo,
    tikriausiai jau visi skaitė ir girdėjo apie A. Juozaitį su Songaila ištikusį rimtą finansinį rūpestį (per 12.000 €).

    A. Juozaitį vejasi rinkimų skola: gadina santykius su tautininkais
    – diena.lt/naujienos/lietuva/politika/juozaiti-vejasi-rinkimu-skola-gadina-santykius-su-tautininkais-931778
    (arba žr. 15min)

    Tiek jo komandai kainavo dalyvavimas LNK rinkiminėje laidoje.
    Kadangi rinkimai ne apie olia lia lia, o jie – ne pupytės, tai LNK, užuot paaukojęs kandidatams suteikdamas nemokamą tribūną, nusprendė priešingai – pats iš jų uždirbti.
    15min aprašo padėtį taip: jei niekas nieko nesugalvos, Songailai bus blogai, nes jį į kampą įvarė jo vardu surašyti popieriai ir sutartys. A. Juozaitis bijo priimti aukų iš finansinių grupuočių, kad netaptų jų įkaitu (manau, tai teisinga). Todėl
    PRAŠO FIZINIŲ ASMENŲ AUKOTI PO 12 € (jei nedeklaruoja metinių pajamų. Deklaruojantiems kita tvarka, didesnės sumos leidžiamos).
    Tie, kas remia bent vieną iš jų (AJ ar GS – GAL GALIME SUREMTI savo pinigines (vardan bent šių dviejų baltų vienybės) .
    Pavedimą galima atlikti tiesiai iš ČIA:
    – arvydasjuozaitis.lt/parama/
    (Čia aprašyta visa tvarka)

    Arba ne per šį i-puslapį pervesti savo paramą taip:
    Gavėjas: Arvydas Juozaitis
    Sąskaita: LT977230000083715478
    Medicinos bankas
    Paskirties laukelyje įrašome: Parama [ir savo asmens kodą]

  11. Kęstutis:

    Beje įdomus šios dienos Delfio pastebėjimas – Nausėda pritarė Trumpo minčiai, jog ateitis priklauso patriotams, o ne globalistams…

    • ŽEMAITIS:

      Kas tie “patriotai”? Demokratiškoje Europoje jau visi seniai pamiršo šio žodžio prasmę, o kurie dar prisimena, tai jiems jis asocijuojasi su ne pačiomis geriausiomis tarpukario idėjomis.
      Tokios Nausėdos mintys tik rodo, kad jis stipriai linkst į primtyvųjį populizmą (galiuosi kad už jį balsavau rinkimuose).
      O dėl Trumpo. Kartais jo poelgiai būna visai neblogi – pvz, teisingai elgiasi nepasiduodamas ekologinių fundameantalistų-radikalų spaudimui. Bet kartais jis keistai nusišneka.

  12. ŽEMAITIS:

    Jei naujai išrinktas Lietuvos prezidentas pirmiausia sieks aplankyti ne Lenkkiją ir pan. o Latvij – tai bus svarus žingsnis link baltų vienybės.
    Esu girdėjęs puikių idėjų dėl bendros valstybės su Latvija įkūrimo. Tikrai būtų puiku. Iš tiesų baltai buvo suskladyti dirbtinai, sienos yra visiškai nenatūralios, nes pusiau kerta Kuršą, Žiemgalą, Sėlą. Tad kalbant apie baltų vienybę, pirmiausia reiktų siekti Lietuvos ir latvijos susivienijimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: