Ž. Pavilionis įpareigotas viešai paneigti prieš Romuvą nukreiptą šmeižtą (video)

Po Seimo etikos ir procedūrų komisijos posėdžio pripažinusio Ž. Pavilionį kaltu,  pastarasis išplatino savo pranešimą žiniasklaidai, kuriame neigia savo kaltę ir toliau skleidžia melą. Jau pats spaudos pranešimo pavadinimas persunktas sąmoningu melu:  „Dėl Putino ideologijos kritikos esu įtrauktas į juoduosius sąrašus tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje“. Etikos komisija Ž. Pavilionio neįtraukė į jokius sąrašus ir pripažino kaltu ne dėl Putino ideologijos kritikos, o dėl melo, kad Romuva yra Kremliaus instrukcijos vykdytoja.

„Po šiandienos posėdžio natūraliai kilo klausimas, ar leidžiama Seimo nariui kritiškai vertinti Putino politiką ir tikslus Lietuvoje. Iki šiol maniau, kad leidžiama, tačiau šiandienos Komisijos sprendimas verčia tuo abejoti. Kartu susidarė gana ironiška situacija – esu Seimo narys, inicijavęs Magnickio įstatymo priėmimą Seime, kviečiamas jį pristatyti Vokietijoje ir Švedijoje, ir įtrauktas į juodąjį Rusijos sąrašą. Ir kartu šiandien esu pripažintas pažeidęs etiką, jog kritiškai vertinau Putino ideologijos pėdsakus čia, Lietuvoje. Taigi vienu metu esu įtrauktas į juoduosius sąrašus ir Rusijoje, ir Lietuvoje bei verčiamas atsiprašyti dėl to, kad įspėjau apie Putino ideologijos ilgalaikę politiką, nukreiptą prieš krikščionybę bei atitinkamą Lietuvos ir Lenkijos bendrystės skaldymą“, – savo pranešime rašo Ž. Pavilionis. 

Ž. Pavilionis, atrodo, toliau šmeižia ne tik Romuvą, bet netiesiogiai ir Lietuvos respublikos teisingumo ministeriją, kuri Seimui dėl Romuvos pripažinimo pateikė palankią išvadą, nematydama jokių teisinių kliūčių Romuvos pripažinimui. Tačiau Ž. Pavilionis tvirtina, kad „Romuva“ kaip religinė bendrija neatitinka Konstitucinio Teismo nutarime nurodytų valstybės pripažinimo suteikimo kriterijų ir jos tikėjimas yra nesuderinamas su vakarietiška Lietuvos orientacija ir vakarietiškomis vertybėmis…

Pasak Ž. Pavilionio, „Romuva“, kaip ir kitos Lietuvoje registruotos religinės bendruomenės, iki šiol laisvai veikė ir gali toliau veikti laikydamosi Lietuvos įstatymų, tačiau prieštaravimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo negali būti traktuojamas kaip religijos laisvės suvaržymas“.

Ž. Pavilionis savo teisumą bando grįsti 2007 m. Konstitucinio Teismo sprendimu. „Konstitucini Teismas dar 2007 m. gruodžio 6 d. nutarime yra išaiškinęs, kad valstybės pripažinimas gali būti suteikiamas tik toms religinėms bendrijoms, kurios turi atramą visuomenėje. Anot Konstitucijos 43 straipsnio, „turėti atramą visuomenėje“ reiškia, kad atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis – ji turi būti tokia, kad dėl jos nekiltų jokių abejonių. Todėl šiandienos Romuvos skundą vertinu kaip bandymą apeiti Konstitucinio Teismo nuostatas. Jei sprendimas dėl Romuvos bus buldozeriu priimtas Seime, aš neabejotinai kreipsiuosi į Konstitucinį Teismą, kad mūsų vertybės ir vakarietiška orientacija būtų apginta“, – sako Ž. Pavilionis.

Seimo narys toliau teigia, kad Romuvos veikla galimai atitinka Putino ideologų politiką: „Niekur nekaltinau „Romuvos“, kad ji dirba Rusijos specialiosiomis tarnyboms, o tik atkreipiau dėmesį į Putino ideologų, tokių kaip A. G. Duginas politiką, kurios tikslas – kuo labiau sumenkinti Lietuvoje krikščionybės ir katalikybės įtaką, jungiančią mus su Europa. O norit sunaikinti šį ryšį skatinamos neopagoniškos iniciatyvos Lietuvoje – „Romuvos“ veikla galimai atitinka šiuos Rusijos tikslus ir tai man sukėlė abejonių, kurias išsakiau viešai Seimo salėje. Matyt, tokiu „laimėjimu“ Etikos komisijoje, siekiama vėl sugrąžinti pagonybės įtvirtinimą į posėdžių salę. Kaip turintis ilgametę diplomatinę patirtį, mačiau ne kartą, ypač Rytų valstybėse, bandymus sudievinti savo veiklą. Labai gaila, kad į kadencijos pabaigą, matydami gręsiantį pralaimėjimą, valdantieji ėmėsi tokių būdų įtvirtinti savo populiarumą etikos sargų dėka užkimšdami burnas Putino kritikams ir europietiškų krikščioniškų vertybių gynėjams“, – tokiais žodžiais savo pranešimą baigia Ž. Pavilionis.

Romuvos bendrijos Krivė Inija Trinkūnienė: Tai su teisine logika prasilenkiantys samprotavimai

Alkas.lt paprašyta pakomentuoti šiuos Ž. Pavilionio samprotavimus Romuvos bendrijos Krivė Inija Trinkūnienė pavadino nesąžiningais: „Tai su teisine logika prasilenkiantys samprotavimai. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas nustato ne tik bendrijų pareigas, bet ir jų teises. Viena iš tokių teisių – atitikus labai aiškiai apibrėžtus kriterijus – gauti valstybės pripažinimą. Jei bendrija neatitinkanti šių kriterijų – yra nepripažinta, ji toliau gali veikti siekdama išpildyti įstatymo numatytas sąlygas. Romuva buvo nepripažinta nors visus kriterijus atitiko. Ir tai patvirtino ne tik suinteresuotoji pusė, bet ir visos valstybės institucijos, kurioms pagal įstatymus buvo privalu tai patvirtinti arba ne. Tad nesuteikus teisėtai Romuvai priklausančių teisių buvo vienareikšmiškai suvaržyta religijos išpažinimo laisvė grindžiama  įstatymo jai garantuotomis teisėmis“, –sakė I. Trinkūnienė.

Dėl Ž. Pavilionio kaltinimų, esą Romuva bando apeiti iš 2007 m. KT išaiškinimu išplaukiančius valstybės pripažinimo kriterijų, Romuvos Krivė atsako su šypsena: „Ž. Pavilionio priminti KT teiginiai apie tai, kad pripažinimo siekianti religinė bendrija turi turėti tvirtą, ilgalaikę ir jokių abejonių nekeliančią atramą visuomenėje, tai yra atramą, „kuri negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis“ yra žinomi ne tik mums, bet ir Lietuvos teisingumo ministerijai bei Seimo teisės departamentui. Jie čia problemų nematė, nes akivaizdu, kad mes tokią atramą visuomenėje turime, tai gali būti nauja tik tam, kuris visiškai nesidomi nei dabartine mūsų veikla, nei mūsų tikėjimo istorija. Senasis baltų tikėjimas atramą Lietuvoje ir žmonių širdyse turi nuo tų laikų, kuomet Seimo nario bendratikiai dar net nežinojo kur yra Lietuva“.

Primename, kad birželio 27 d., ketvirtadienį, Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ būtų valstybės pripažinta. Už pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15 Seimo narių.

Birželio 25 d., antradienį, Seimas po svarstymo buvo nubalsavęs suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą, tačiau  balsavimo išvakarėse sulaukęs katalikų bažnyčios vadovybės spaudimo, Seimas persigalvojo.

Birželio 26 d. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Arkivyskupas Gintaras Grušas Seimo nariams adresuotame laiške išdėstė argumentus, kodėl Seimas neturėtų suteikti valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Tą pačią dieną visi vyskupo teiginiai Seimo nariams skirtame laiške buvo paneigti „Romuvos“ Krivės Inijos Trinkūnienės.

Komentarai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto politologijos katedros profesorė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros vedėja, religijotyrininkė Milda Ališauskienė: