Mažvydo bibliotekoje pristatomi sakralūs pasaulio tekstai – „Permainų knyga“ (0)

Rugsėjo 12 d.: sakralūs pasaulio tekstai: „Permainų knyga“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 12 d.: sakralūs pasaulio tekstai: „Permainų knyga“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Rugsėjo 12 d.,  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje, III a., tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai universiteto 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į šiuos klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

Rengėjai kvietė į tryliktąjį ciklo susitikimą, kuriame VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentė dr. Loreta Poškaitė pristatė vieną ankstyviausių, mįslingiausių ir svarbiausių kinų tekstų – „Permainų knygą“ (I-Ching).

„Permainų knyga“ žavėjo ir domino net tik kinus, bet ir vakariečius. Šis tekstas yra laikomas universaliausia kinų išminties knyga, nes joje dėstomas šios tautos požiūris į būtį, likimą, kosmosą ir žmogaus vietą jame. Juo buvo vadovaujamasi įvairiausiose kinų kultūros srityse: filosofijoje, religinėje praktikoje, kovos strategijoje, medicinoje, mene ir estetikoje. Paskaitoje bus aptariama šios knygos susiformavimo istorija, interpretavimo problemos ir įvairovė, įtaka kinų filosofinėms mokykloms, jos simbolių ir idėjų pritaikymas įvairiose kinų kultūros srityse. Taip pat bus nagrinėjama, kas nulėmė išskirtinį knygos statusą tarp kitų kinų kanonų ir religinių tekstų, kuo ji skiriasi nuo kitų religijų šventraščių, kodėl kinams lieka svarbi iki šiol ir kodėl sužavėjo Vakarų mąstytojus bei menininkus, kurie sėmėsi iš jos įkvėpimo.

Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai“ kuratorius – VU Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto profesorius habil. dr. Audrius Beinorius.

Numatomos tolesnės paskaitos (seka gali keistis) apie šias knygas:

  • „Dao De Jing“ (Lijo Zi (Liao Zi) „Knyga apie kelią ir dorą“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
  • „Lun Yu“ (Konfucijaus „Apmąstymai ir pašnekesiai“) (pranešėjas dr. Vytis Silius);
  • „Kojiki“ („Nihon shoki“) (pranešėja dr. Jurgita Ignotienė);
  • „Lotoso sūtrą“ (pranešėjas Gediminas Giedraitis);
  • „Bardo Thodol“ (Tibetiečių mirusiųjų knyga) (pranešėjas dr. Vladimiras Korobovas);
  • „Masnavi“ („Rūmi“) (pranešėjas lekt. Algimantas Litvinas).

Skaitytos paskaitos apie šias knygas:

  • „Rigvedą“ (pranešėjas lekt. Šarūnas Šimkus);
  • „Gilgamešo epą“ (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
  • Torą (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė);
  • „Egipto mirusiųjų knygą“ (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
  • Upanišadas (prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
  • „Bhagavadgytą“ („Viešpaties giesmė“) (pranešėjas lekt. Vytis Vidūnas);
  • Talmudą (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė);
  • Naująjį Testamentą (pranešėjas prof. habil. dr. Vytautas Ališauskas);
  • Patandžalio „Joga sūtrą“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
  • „Pali kanoną“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
  • Koraną (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
  • Suną (pranešėja lekt. Maritana Larbi).
Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Literatūra, Mokslas, Mokslo naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: