Visuomenininkai, po mitingo prie Prezidentūros, atidengė naują atminimo lentą J. Noreikai (nuotraukos, video) (51)

20190905_194855-2400

Atidengė naują atminimo lenta J. Noreikai | Alkas.lt, K. Tamašausko nuotr.

Rugsėjo 5 d. pavakarę, Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje patriotinės organizacijos surengė mitingą „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“.  Susirinko bemaž penki šimtai žmonių.

O kol prie Prezidentūros vyko mitingas, kelios dešimtys žmonių su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis, susirinkę prie Vrublevskių bibliotekos sienos pritvirtino naują atminimo lentą, skirtą Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimui. Ją pakabino broliai skulptoriai Kęstutis ir Vytautas Musteikiai.

Mitingas S. Daukanto aikštėje prasidėjo tautiška geisme, po to kalbėjo jaunimo sambūrio „Pro Patria“ ir Vilniaus Forumo atstovai: Dovilas Petkus, dr. Rasa Čepaitienė, prof. Vytautas Radžvilas bei Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus koordinacinės tarybos vadovė Angelė Jakavonytė.

„Ar ir toliau trauksimės, išsivaikščiosime, nuolankiai tylėsime, leisime kitiems perrašinėti mūsų istoriją pagal savo įgeidžius ir interesus, teisti mūsų herojus, juos nepagrįstai kaltinti, šmeižti ir meluoti visose pasvietėse? – klausė R. Čepaitienė, – Privalome pareikalauti, kad valstybė pagaliau imtųsi kurti savą istorijos politiką. Kad atkakliai ir garbingai gintų istorinę tiesą šalies viduje ir užsienyje, nežiūrint galimų pasekmių. Kad juridiškai įvertintų sisteminių šmeižikų ir atminties trynėjų veiklą ir jiems pritaikytų realias sankcijas, nepaisant to, kokios tautybės Lietuvos piliečiai jie bebūtų. Kad atitinkamos švietimo ir kultūros institucijos parengtų ir pradėtų sistemingai įgyvendinti valstybiškai ir tautiškai orientuotą istorijos dėstymą“.

Pasak R. Čepaitienės, nors šiandien atrodome silpni, pasimetę ir susiskaldę, tačiau virš mūsų pakibusi tautos nykimo ir jos kūrybinių galių silpnėjimo grėsmė verčia veikti.

„Tad būkime gudrūs kaip žalčiai ir neklastingi kaip balandžiai. Mūsų tautos didžiavyrių pavyzdžiu padarykime viską, kas mūsų galioje, kad nereikėtų raudonuoti prieš vaikaičius, jog pavojaus valandą likome drungni ir abejingi, tuomet, kai iš tiesų reikėjo kovoti ir apginti tiesą“, – kalbėjo R. Čepaitienė.


Mitingo pabaigoje jo vedėjas Gaudentas Aukštikalnis perskaitė mitingo memorandumą, kurio vienas iš reikalavimų buvo – Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimas ir priešlaikiniai mero bei tarybos rinkimai.

Po to buvo paskelbta, kad lenta skirta J. Noreikai atminti ant Vrublevskių bibliotekos sienos jau yra atstatyta.

Tuomet mitingo dalyviai patraukė link Vrublevskių bibliotekos. Čia mitingo dalyvių jau laukė lentos pritvirtinime dalyvavusių žmonių būrys. Dar neprijungus įgarsinimo į susirinkusiuosius kreipėsi Generolo Vėtros bendražygio Stasio Gorodeckio-Radžiūno sūnus Aringas Gorodeckis. Jis trumpai papasakojo ką buvo girdėjęs iš savo tėvo apie Generolą Vėtrą. Priminė, kad jo tėvas buvo pasiūlęs Generolui Vėtrai prieš mirties bausmės vykdymą rašyti kasacinį skundą ir laimėti laiko, jis tai daryti ryžtingai atsisakė  „Ne, nerašysiu. Mano teismas neteisėtas. Esu karo belaisvis. Vykdžiau savo – kario priesaiką ir pareigą. Esu priėmęs vyriausiojo laisvės kovų vado pareigas ir paklūstu tik Tautinei Tarybai…“.

Naujoji atminimo lenta buvo atidengta kaip Sąjūdžio laikais skanduojant – „Lietuva, Lietuva, Lietuva!“ ir „Vėtra, Vėtra, Vėtra!“. Lentą atidengė A. Jakavonytė, partizano Juozo Jakavonio Tigro dukra. Pasakęs jaudinančią kalbą naująją lentą pašventino Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas:

Pasak jaunimo sambūrio „Pro Patria“ vadovo Vytauto Sinicos, naujos lentos pakabinimas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu (KPD).  KPD atstovų teigimu, derinti su Vilniaus savivaldybe šio veiksmo nereikėjo, nes pastaroji teisės aktų registre nėra paskelbusi tokių veiksmų aprašo.

V. Sinica taip pat pranešė, kad pakabinus atminimo lentą pasigirdo grasinimai, kad ji bus nukabinta: „Tiek iš Arkadijaus Vinokuro, tiek iš Vaido Baumilos, tiek Vilniaus miesto tarybos nario Vaidoto Ilgiaus, tiek turbūt ir kiti, man dar nematyti, kad lenta bus nukabinta – jei ne valdžios, tai savavališkai. Tikėkimės vandalizmas nesitęs. Visą šią naktį iki pat dabar lentą saugojo jaunimo organizacijos Kryptis savanoriai. Visiškai rimtai manau, kad fizinė apsauga lentai reikalinga. Ačiū jiems. Jeigu yra daugiau patriotinių organizacijų, ar tiesiog žmonių, nesvarbu, jaunų ar senų, kurie turi galimybę dieną ar naktį (ypač naktį) ateiti į tokią talką ir lentą pasaugoti, bent šią savaitę iš tiesų verta ir teisinga būtų tai padaryti. Nepasididžiuokite, parašykite facebooke į „Pro Patria“ ir suderinsime, kuo galite padėti“, – asmeninėje Feisbuko paskyroje rašo V. Sinica.

Mitingą „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“ surengė „Pro Patria“, neformalus visuomeninis judėjimas „Tautos forumas“, taip pat Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas, Vilniaus sąjūdis,  Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba, kuriai vadovauja Angelė Jakavonytė, taip pat – Gvido Rutkausko vadovaujama Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Prano Ulozo vadovaujama Politinių kalinių ir tremtinių bendrija.

Mitingas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“:

Naujos Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos atidengimas:

Mitingo „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE“ rezoliucija

Vilniaus miesto tarybos sprendimas panaikinti K. Škirpos alėjos pavadinimą ir mero R. Šimašiaus asmeninis nurodymas slapčia pašalinti J. Noreikai-Generolui Vėtrai skirtą atminimo lentą nuo Mokslų akademijos (MA) Vrublevskių bibliotekos sienos yra atviras ir iki šiol pats įžūliausias bandymas klastoti Lietuvos laisvės kovų istoriją, siekiant galutinio tikslo – ją visiškai ištrinti iš visuomenės atminties.

Kartu tai yra pavojingas išpuolis prieš Lietuvos valstybę, keliantis tiesioginę grėsmę jos saugumui ir nepriklausomybei.

Atkūrus Nepriklausomybę, bet neįvykdžius dekomunizacijos ir dekagebizacijos (liustracijos), į valdžią sugrįžę ir joje įsitvirtinę buvusios SSRS kolaborantai ir jų palikuonys iš karto ėmė perrašinėti ir Lietuvos bei jos laisvės kovų istoriją. Tam tikslui iš pat pradžių buvo pasitelktas komunistinėje-stalinistinėje SSRS sukurtas ir autokratinėje-putiniškoje Rusijoje toliau palaikomas istorinis pasakojimas apie 1941 m. Birželio sukilimą ir pokario partizaninį pasipriešinimą. Sovietinė, o dabar ir rusiškoji antilietuviška propaganda remiasi dviem kertiniais šio pasakojimo motyvais.

Birželio sukilimas vaizduojamas ne kaip lietuvių tautos, mėginusios savarankiškai atkurti valstybę, kova su SSRS okupantais, bet kaip vietinių nacistinės Vokietijos šalininkų sukeltas siautėjimas, kurio pagrindinis tikslas buvo „žydų tautybės tarybinių žmonių“ žudymas. Tęsiant šį motyvą, pokario partizaninė rezistencija vaizduota ne kaip pasipriešinimas vėl sugrįžusiems SSRS okupantams, o kaip nuo teisingumo besislapstančių nacių talkininkų ir visų pirma žydšaudžių teroras prieš taikius gyventojus.

Kadangi šis pasakojimas buvo naudingas SSRS okupaciniam režimui uoliai tarnavusiems išdavikams ir kolaborantams, jis buvo netrukdomai plėtojamas šalies akademiniuose sluoksniuose ir skleidžiamas žiniasklaidoje. Tai reiškia, kad beveik visu atkurtosios Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvoje buvo tęsiama Rusijai naudinga antilietuviška istorijos politika, šalies visuomenei ir ypač jaunajai kartai atvirai arba su priedanga brukant prosovietinę-prorusišką istorijos sampratą. Ja remiasi ir Vilniaus miesto taryba bei meras R. Šimašius, dangstydami ir teisindami pasityčiojimą iš K. Škirpos ir J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo tariamu siekiu pašalinti ,,du totalitarinius“ režimus menančius ženklus ir simbolius. Birželio sukilimą organizavę ir įvykdę lietuvių patriotai, mėginę pasinaudoti stiprėjusiu SSRS-Vokietijos konfliktu ir artėjusiu dviejų grobuonių karu tam, kad atkurtų nepriklausomą valstybę, ciniškai prilyginami 1940 m. „Stalino saulę“ parvežusiems tikriesiems Lietuvos išdavikams.

Vilniaus miesto tarybos sprendimas panaikinti K. Škirpos alėjos pavadinimą ir savavališkas mero R. Šimašiaus nurodymas pašalinti J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą nuo MA Vrublevskių bibliotekos sienos rodo, kad Lietuvoje Rusijos valstybinė istorijos politika jau pradedama įgyvendinti atvirai ir oficialiai – sostinės valdžios lygmeniu. Miesto tarybos ir mero veiksmai yra grindžiami ir visiškai atitinka stalinistinėje SSRS įtvirtintą ir putiniškoje Rusijoje palaikomą bei plėtojamą Antrojo pasaulinio karo, Birželio sukilimo ir pokario rezistencijos suvokimą. SSRS ir Rusijai jis buvo ir tebėra svarbus kaip įrankis politiniu lygmeniu įteisinti 1940 m. Lietuvos okupaciją ir pakirsti 1990 m. atkurtos valstybės teisėtumą. Džiaugsminga Rusijos valdžios reakcija į šiuos Vilniaus miesto tarybos ir mero veiksmus patvirtina, kad Kremlius suvokia ir pripažįsta laimėjęs didžiulę pergalę, siekdamas įgyvendinti savąjį geopolitinį tikslą – susigrąžinti Lietuvą kaip „savanoriškai“ prie SSRS prisijungusią ir „neteisėtai“ atsiskyrusią jos dalį.

K. Škirpos alėjos pavadinimo pakeitimas ir J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos sunaikinimas objektyviai tarnauja putiniškosios Rusijos interesams, nes keičiantis geopolitinei ir saugumo padėčiai pasaulyje, šiais neapgalvotais ir neatsakingais Vilniaus miesto tarybos ir mero sprendimais gali būti veiksmingai pasinaudota teisinant visus prieš Lietuvą nukreiptus, šalies suverenitetą ir net jos valstybingumą griaunančius veiksmus. Iš esmės vadovaujantis SSRS-Rusijos istoriografijos nuostatomis, jais galutinai ir nedviprasmiškai pasmerkiamas 1941 m. Birželio sukilimas, faktiškai pripažįstant, kad jis buvo tik nacionalsocialistinės Vokietijos parankinių sukeltas maištas prieš „teisėtai“ SSRS dalimi tapusios LSSR valdžią, neatspindėjęs ir tikrosios „lietuvių tarybinės liaudies“ valios. Tai reiškia, kad jais faktiškai buvo paneigtas lietuvių tautos istorinis bei politinis subjektiškumas ir pritarta abiejų Lietuvą norėjusių užgrobti okupantų, taip pat bet kuriam kitam agresoriui potencialiai naudingai nuostatai, jog lietuviai neturi teisės būti suvereni tauta, galinti turėti savo nepriklausomą valstybę. Nemokšiškų ir nusikalstamų Vilniaus miesto tarybos ir mero veiksmų geopolitiniai padariniai Lietuvos valstybingumui gali tapti pragaištingi.

Būdami įsitikinę, kad Lietuvos piliečiai turi teisę ir pareigą visomis priemonėmis ginti savo valstybės suverenumą ir nepriklausomybę, pareiškiame:

Rusijai naudingos ir Kremliaus inspiruotos, kitose užsienio šalyse veikiančių antilietuviškų jėgų, siekiančių diskredituoti Lietuvą, skatinamos bei remiamos valstybei pavojingos Lietuvos istorijos klastojimo ir Laisvės kovų atminties trynimo akcijos, kurias vykdo atvirai prorusiški veikėjai (5-oji Putino kolona) ir nesąmoningai Rusijos istorijos politikos ir geopolitikos tikslams tarnaujantys „proeuropiniai“ ir antirusiškas nuostatas pabrėžtinai deklaruojantys „viešieji intelektualai“ (6-oji Putino kolona), turi būti oficialiu valstybės lygmeniu įvertintos kaip reali grėsmė šalies nacionaliniam saugumui ir privalo būti principingai stabdomos.

Reikalaujame:

1. Vilniaus miesto tarybos sprendimas panaikinti K. Škirpos alėjos pavadinimą ir mero R. Šimašiaus asmeninis nurodymas slapčia pašalinti J. Noreikai-Generolui Vėtrai skirtą atminimo lentą nuo Mokslų akademijos (MA) Vrublevskių bibliotekos sienos turi būti įvertinti kaip antivalstybinės ardomosios veiklos aktai. Tarybos sprendimas turi būti atšauktas. Lietuvos valstybę išdavęs meras privalo atsistatydinti arba būti atstatydintas iš užimamų pareigų. Neįvykdžius šių reikalavimų Vilniaus mieste turi būti įvestas tiesioginis valdymas ir kuo greičiausiu laiku surengti priešlaikiniai Tarybos ir mero rinkimai;

2. Privalo būti sukurta ir nuosekliai vykdoma tautos ir valstybės ilgalaikius strateginius bei saugumo ir išlikimo interesus atitinkanti valstybinė istorijos politika. Į ją formuojančias bei kitus tautos istorinės atminties klausimus sprendžiančias visuomenines bei ekspertines institucijas, komisijas ir darbo grupes kviečiami asmenys privalo deklaruoti savo arba artimų šeimos narių sąsajas su okupacinio režimo institucijomis ir veiklos jose faktus; aktyvūs okupacinio režimo kolaborantai arba asmenys, kurių šeimos nariai aktyviai kolaboravo su režimu, neturi teisės formuoti atkurtosios valstybės istorijos politiką bei atmintį ir neturi būti traukiami į tai darančių institucijų, komisijų ir darbo grupių sudėtį;

3. Demokratinei ir teisinei valstybei tinkamomis priemonėmis turi būti užkardyta žiniasklaidoje masiškai skleidžiama antilietuviška ir antivalstybinė propaganda, kurios svarbiausiu centru ir šaltiniu tapo LRT. LRT vadovybė turi būti pakeista valstybei lojalia nacionalinio transliuotojo administracija; turi būti sprendžiamas nesugebėjusios užtikrinti tinkamo nacionalinio transsliuotojo misijos vykdymo LRT tarybos pertvarkymo klausimas – taryba turi atsistatydinti ir būti performuota taip, kad ją sudarytų jos paskirtį tinkamai suprantantys ir gebantys vykdyti asmenys;

4. Visų pakopų jaunimo ugdymo įstaigose turi būti iš esmės atnaujintos tautinio ir pilietinio ugdymo programos, dabartinį kosmopolitinį, jaunosios kartos istorinę atmintį ir patriotines nuostatas griaunantį pseudopilietinį ugdymą pakeičiant visaverčiu tautiškai ir valstybiškai orientuotu patriotiniu auklėjimu;

5. Privalo būti atliktas išsamus Lietuvos mokslo ir studijų srities auditas ir nutraukta valstybės parama Lietuvos visuomenės ir akademinės bendruomenės ištautinimą bei išvalstybinimą skatinantiems moksliniams tyrimams ir studjų programoms, kurių dominavimas faktiškai pavertė šalies mokslų ir studijų institucijas lietuvių tautos ir valstybės griovimo įrankiais bei židiniais;

6. Vykdantis sovietinę-rusiškąją istorijos politiką Užsienio reikalų ministras, aktyvus sovietinis kolaborantas, VLKJS CK aukšto rango veikėjas, dėl nelojalumo Lietuvos valstybei ir jos įvaizdį tarpatautinėje arenoje griaunančios kenkėjiškos veiklos privalo atsistatydinti arba būti atstatydintas iš užimamų pareigų.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Komentuoti: Leonas Milčius Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: