Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į žmogaus teisių teismą (26)

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“  kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas) bei  6 ir 13 straipsnius (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę). 

Kaip žinia, šių metų birželio 27 d. Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinei bendrijai Romuva būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Už pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15 Seimo narių.

EŽTT pateiktoje peticijoje nurodoma, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka visus Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje keliamus reikalavimus, būtinus išpildyti siekiant gauti valstybės pripažinimą. Tą patvirtina ir Seimui pateikta Teisingumo ministerijos išvada. Tuo tarpu Seimas, remdamasis ne teisiniais, o politiniais motyvais, bendrijai valstybės pripažinimo nesuteikė.

„Apgailestaujame, kad politiniai sprendimai, nepagrįstos baimės ar noras tiesiog pažeminti kitokius religinius įsitikinimus turinčius žmones lemia tai, kad viena tikinčiųjų grupė, šiuo atveju mes,  Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“, negali naudotis pripažintos religinės bendruomenės statusu, nors ir atitinkame visus įstatyme keliamus reikalavimus, kaip ir tos bendrijos, kurioms Seimas jau yra suteikęs tokį pripažinimą. Dėl to mūsų bendrijai priklausantys tikintieji patiria savo veiklos suvaržymus ir jaučiasi esą diskriminuojami. Pavyzdžiui, nepripažįstamos bendruomenės narių pagal mūsų apeigas sudarytos santuokos, dėl ko jos turi būti atkartotos civilinės metrikacijos įstaigose.“ – teigia Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė Inija Trinkūnienė.

I. Trinkūnienė apgailestauja, kad „Romuva“ savo pažeistų teisių Lietuvoje ginti negalėjo – nėra teisinės gynybos priemonių, kurios leistų Lietuvoje kvestionuoti Seimo neveikimą ir įpareigotų Seimo narius pripažinti tą religinę bendriją, kuri atitinka įstatyme keliamus reikalavimus – Konstitucinis teismas yra konstatavęs, jog Seimo nario mandatas yra laisvas.

„Seimo sprendimas buvo paremtas ne įstatymu, o politikavimu. Europos žmogaus teisių teismas yra vienintelė išeitis. Savo kreipimusi mes nesiekiame materialinės naudos „Romuvai“ ar piniginės kompensacijos už mūsų pažeistas mūsų tikinčiųjų teises. Geriausias mums padarytos žalos atlyginimas – Strasbūro Teismo pripažinimas, kad mūsų teisės buvo pažeistos. Esame įsitikinę, kad bendrijai palankus EŽTT sprendimas paskatintų politikus keisti teisės aktus ir leistų visas religijas, kokios jos bebūtų, Lietuvoje laikyti lygias prieš įstatymą,“ – sako Krivė I. Trinkūnienė.

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis numato, kad religinė bendrija dėl valstybės pripažintos religijos status suteikimo gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos. 10 metų taisyklė galioja net tuo atveju, jei prašymo netenkinimo metu religinė bendrija visiškai atitinka įstatyme jai keliamus reikalavimus ir turi tai patvirtinančią Teisingumo ministerijos išvadą.

Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ įsitikinimu,  yra akivaizdu, kad religinei bendrijai dabar prireiks net 35 metų nuo jos pirminio įregistravimo Lietuvoje tam, kad ji galėtų pakartotinai bandyti siekti įgyti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Toks reguliavimas, kada numatomas 25 plius dar 10 metų laukimo laikotarpis, ypač turint omenyje aplinkybę, jog SSRS okupacijos metu Lietuvoje religinė bendrija „Romuva“ dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo teisėtai veikti kaip juridinis asmuo, ne tik kad nepagrįstai ir neproporcingai apsunkina religinės bendrijos bei jos išpažinėjų veiklą (apribojimus taiko ištisai tikinčiųjų kartai), bet ir negali būti pripažįstamas būtinu demokratinėje visuomenėje EŽTK 9 straipsnio 2 dalies prasme. Taigi, EŽTT įteiktoje „Romuvos“ peticijoje nurodoma, kad toks reguliavimas prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai.

„Romuva“ tikisi jai palankaus EŽTT sprendimo. EŽTT jau turėjęs panašaus pobūdžio bylų. Pavyzdžiui, „Religionsgemeinschaft der Zeugen Jehovas ir kiti prieš Austriją“ byloje nustatė, kad būta diskriminacijos, taip pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnį, dėl to, kad buvo atsisakyta suteikti pareiškėjo bendruomenei „pripažintos religinės bendruomenės“ statusą, tuo pagrindu, kad ji iki tol nebuvo veikusi kaip „registruota“ religinė organizacija mažiausiai dešimt metų. 

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Religija, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

26 komentarai

  1. Barbosa:

    O kaip Grušas už savo veiksmus atsakys? Neliečiamas ponas? Darau ką noriu.

  2. Lėja:

    Norėčiau viešos diskusijos, kurioje susitiktų abiejų konfesijų atstovai.

    • Barbosa:

      Ir apie ka diskusija būtų? Ar turi teisę gyventi pagonys ant šios žemės ir turėti kitokį požiūrį i Pasaulį negu turi Grušas? Apie ka būtų diskusija??????

    • Žemyna:

      Kas gali drausti žmogui tyrinėti, susipažinti su žmonijos pažinimo, veiklų, santykių ir kt. raida? Užsiimti rekonstrukcijom (kaip kad Žalgirio mūšio, senojo cirko, senovės audimo, ar akmens amžiaus įrankių gamybos)?
      Tikyba irgi turėjo savo raidą.
      Jeigu kas įsitikinęs, jog jo tikyba aukščiau kitų, tada lai laiko save antroku (penktoku, šeštoku ar kt. -oku), o baltų tikybą lai pirmokėliais laiko. Net jeigu mano, jog jis jau pasiekė aukščiausią tikybos pakopą, jog čia žmonijos raida jau sustojo. – Juk negali drausti pirmokėliams pereiti visą savo „klasės” mokymo kursą? Pradžios ir vidurinio mokslo nekandęs, juk nelabai įšoks į tavo universitetą? Net TSKP pripažino, jog klaida buvo Vid. Aziją iš jos visuomeninės sanklodos iš karto į „komunizmą” permesti 🙂

    • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

      Lėja, užsimezgė dar viena (diskusija):
      – krikščionybės virusu užsikrėtusieji kerta ąžuolus kryžių darymui. Sigitas Tamkevičius privalo paliepimu (su)stabdyti tokią absurdišką beprotybę.
      – bijai kryžiaus? šėtonas ir gi labai bijo. Kryžius yra kančios simbolis, bet … “per kančias į žvaigždes”.
      Daugiau va čia
      t i e s o s.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/paskirtasis-kardinolas-sigitas-tamkevicius-tai-ne-tik-mano-bet-ir-visu-uz-l#komentarai

  3. Žemyna:

    Skaudu, kad EŽTT tenka ginti tai, ką visų pirma, kaip liūtė, turėtų ginti mūsų valdžia. 🙁
    Skaudu, kad mūsų bažnyčios hierarchai vis dar laikosi okupacinės religijos taktikos, jog vis dar krikščionybe lyg okupacinio karo vėliava mojuoja.
    Gaila, kad ne iš mūsų bažnyčios, o iš ,,Tikėjimo žodžio” bei iš filmų išgirdau, jog Dievas yra Meilė. (Tai buvo P.Amerikos serialai. Prisimenate – juos Nepriklausomybės pradžioje visos TV rodė… Gal ir dabar dar rodo? 🙂
    Žinoma, filmuose daug pagražinimų, idealizmo, bet… Bet iš P. Amerikos atvažiavę bažnyčios tarnai savo elgsena tai rodė – jie nepretendavo mūsų ,,cwiczyc”, barti ir bausti. Jie rodė atjautą, supratimą, taktą.
    Pamačiau visai kitokį kunigų bendravimą su parapijiečiais, visai kitokį jų gyvenimo klausimų sprendimą, negu teko patirti Vilniaus ir apskrities koscioluose.
    Deja, ne tik Vilnijos bažnyčiose vis dar tenka susidurti su okupantui būdingu brutalumu, nepagarba, naudojimąsi tikėjimu kaip valdžios įrankiu. Mūsų kunigai taip ir nenusikratė čia atnešto arogantiško okupacinio polskos wiaros mentaliteto. Tai ryšku ir bažnyčiose, ar už jos ribų vykdomų apeigų metu, nors jos seniai padalintos pagal tikinčiųjų tautybę. Tačiau bažnyčia taip ir nenusikratė įpročio rodyti, kas čia ,,načalnykas”.

    • Luotinykas:

      Būtų gerai, kad iš SAVO PROTO ir SAVO MEILĖS ką nors išsgirstum. Paauglystėje kyštelėjau ranką į gręžimo stakles ir biškį aplaisčiau šventą žemę. Tikrai tikrai taip buvo, jūs patikėkit, jūs visi patikėkit. Tikrai tikrai. Kas pačiulps tą mano pirštą, bus išganytas. Tikrai tikrai. Čia buvo jėdžiausmahatmos MOHYTHMASMOS šitipos byjloja. Tikrai tikrai.

  4. Veidaknygis:

    Ko čia draskotės tarpusavyje?
    Reikia popiežiaus klausyti, o jis jaunimą ragino šiais žodžiais:”neužmirštumėte savo tautos šaknų. Prisiminkite praeitį, pakalbinkite senolius – nėra nuobodu kalbėtis su vyresnio amžiaus žmonėmis. Eikite pas senolius ir paprašykite, kad jie jums papasakotų apie jūsų tautos šaknis, džiaugsmus, kentėjimus ir vertybes. Šitaip, semdamiesi iš savo šaknų, vesite pirmyn savo tautą, savo tautos istoriją siekdami didesnių vaisių. Brangus jaunime, jei norite, kad jūsų tauta būtų didi ir laisva, prisiminkite savo šaknis ir veskite tautą pirmyn. Labai jums dėkoju!”.

    Gaila, kad Seimo ir Vyskupų konferencijos seneliai negirdėjo arba nesupranta popiežiaus žodžių. Dabar mes visi (mokesčių mokėtojai), po EŽTT sprendimo, turėsime kompensuoti Romuviečiams bylinėjimosi išlaidas, o Vyskupų konferencija dėl šios klaidos neprisidės nė centu.

    • Rora:

      Ar Jūs durnas, ar tik apsimetate? Nejaugi galvojate, kad katalikų bažnyčios galva viešai ragins žmonės domėtis jų prigimtine religija? Atsižvelgiant į kontekstą, labai aišku, kad taip kalbėdamas jis turėjo omenyje krikščionybės istoriją, šaknis ir tikėjimą. Taigi, popiežius aiškiai sako: eikite pasikalbėti su senoliais. O juk mūsų šiandieniniai senoliai paprastai yra katalikiškos pakraipos, jie apie senąją baltų pagonišką elgsena, ar šventvietes, dievus ir pan., nėra nei girdėję, nei norėtų išgirsti. Žodžiu, popiežiaus propoguoja krikščionybę, kaip jam ir priklauso.

      • Žemyna:

        Tai ir užsiimk SAVO sritimi, savo kryptimi.
        O kodėl iš karto kyla nekrikščioniškas noras DRAUSTI, NAIKINTI, piktnaudžiaujant savo įtaka? Kam iš karto užimti kovinę poziciją? Užuot pasinaudojus proga patylėti, pasitelkus išmintį stebėti ir mąstyti, kuo savo misiją galėtų padaryti labiau patrauklia jaunimui?
        Kodėl mūsų bažnyčia aklai kopijuoja karingą, agresyvų „polskos wiaros” okupacinės „krikščionybės” variantą? Ar Kristus liejo kitatikių kraują? Ar kardu, kraują liedamas, PRIEVARTAVO pereiti prie Jo skelbiamo Tikėjimo? Taip, iš Šventraščio matome, jog Jis būdavo nekantrus, irzlus, net ir piktas, besitrankantį (kaip Cololo bažnyčioje? 🙂 , tačiau – Jis rodė ASMENIŠKĄ NESKUBĖJIMO, STUBURŲ NELAUŽYMO pavyzdį (šiandien tai vadintume švietimu, aiškinamuoju darbu?).
        P. Amerikoje krikščionybė irgi buvo okupacinė, prievarta įbrukta. Tačiau jau seniai surado daug humaniškesnį bendravimo su tikinčiaisiais būdą. Ir netrypia senojo tikėjimo išpažinėjų.
        Popiežius Pranciškus irgi ragina grįžti prie šaknų. Nes tik tai gali nuplauti purvo apnašas nuo mūsų sielų, išblaivinti protus, o kartu ir aršią, karingąją „krikščionybę” bei nei humanizmu, nei tolerancija nekvepiantį „liberalizmą”. Ar mūsų hierarchų popiežiaus pozicija netenkina? Ar, jų manymu, popiežius neteisus, ir jie taip jam priešinasi, kovodami su „mažosiomis” religijomis, kaip monopoliniai prekybos centrai su mažuoju verslu?
        O dėl mūsų senolių – taip, iš eilinio neišgirstum nuoseklaus mokslinio aiškinimo bei įrodymų, jog begalė krikščionybės teiginių apie Kūriniją, jog jos švenčių, apeigų ištakos glūdi mūsų senuosiuose tikėjimuose. Bet ar tai, kad jie neprisimena, kad savo duoną kasdienę ne religijotyra pelno, paneigia teiginį, jog nauja tėra gerai užmiršta sena?..

  5. Jūratė:

    Bravo, Inija! Esu kiek nutolusi, vistiek teka baltų kraujas gyslomis. Šaknys daro savo. Mes laimėsime!

  6. Ropė:

    Vyksta nuožmus karas. Pavyzdžiui, visai neseniai visuomenei buvo pristatyta Lietuvos mokslininkų grupės (Vytauto Ališausko, Manto Adomėno, Rimvydo Petrausko, Nerijos Putinaitės ir Manto Tamošaičio) studija – „Humanitarinių mokslų iššūkiai ir perspektyvos Lietuvoje“.

    Užmečiau akį į leidinio el. versiją. Man, kaip lietuvių kalbos mokytojai, didelį nerimą kelia tai, kad mūsų tautos etninė kultūra tapo savotiška įkaite krikščionių ir pagonių grumtynėse. Toliau pateiksiu minėtos studijos ištrauką (p. 73), kurioje tiesiai šviesiai neigiama, kad Lietuviška kultūra turi sąsajų su pagoniškuoju laikotarpiu. Suprask, visa tai yra tik romantinis naratyvas, nieko bendro neturintis su realybe (tiesa, nenurodomi jokie konkretūs tyrimai, pagrindžiantys tokius teiginius). Galima gana aiškiai numanyti, kad pagoniškojo laikotarpio neigimas yra susijęs su šiandienos aktualijomis, būtent, „Romuvos“ neopagonių bendrijos bandymu gauti valstybės finansavimą. Aš asmeniškai nepalaikau nei vienos kariaujančios pusės, nei kitos. Mane tiesiog liūdina, jog dėl žmonių siauraprotiškumo yra menkinimas visų mūsų bendras paveldas… tekste net abejojama apskritai etninės kultūros kaip mokomojo dalyko tikslingumu. Visą tekstą galima pažiūrėti žemiau, cituoju:

    „Savo ruožtu etninės kultūros mokymas dažnai praktikuojamas taip, kad užsiėmimų metu ne perteikiami istoriniai etninės kultūros turiniai, bet tai tampa pretekstu religinei indoktrinacijai, mokant pseudo-istorinių pagoniškų religinių praktikų, išgalvotų ritualų ar sakralinių tekstų. Vietoj autentiškų išlikusių etninės kultūros tekstų analizės, liudijimų ir mokslu grįstų duomenų dažnai diegiamas neistorinis spekuliatyvus romantinis naratyvas apie etnokulturą kaip pirmykštės pagoniškos lietuvių kultūros klodą. Šis naratyvas prasilenkia ir su patikimais istoriniais duomenimis, ir su šiuolaikinės antropologijos mokslu. Etninės kultūros kaip mokomojo dalyko tikslingumas apskritai kvestionuotinas. Autentiški etninės kultūros paminklai gali būti nesunkiai integruoti į kitas humanitarines disciplinas – lietuvių literatūrą, dailę, muziką. Ten jie galėtų būti adekvačiai interpretuojami, nesudarant prielaidų etnocentrinio kvazi-religinio kulto kūrimui, iškraipančiam istorinę tikrovę ir diskredituojančiam pastangas mokykloje ugdyti kritinį mąstymą“.

    • Žemyna:

      Jokios patrankos nepasižymi tokiu griaunamuoju poveikiu, kaip savais laikomi kenkėjai, tūnantys naikinti numatyto objekto viduje…
      KGBynas seniai perėjo nuo komunizmo statybos visame pasaulyje prie visų įmanomų „pažangos” ir „liberalizmo” atmainų plėtros ir rėmimo… Juk tai patrakliau… 🙂 O biznis yra biznis… 🙁

  7. Senis:

    Ar Seimo Etikos komisija jau svarstė Povilionioko elgesį? Būtų labai įdomu sužinoti rezultatus…

  8. ŽEMAITIS:

    Argi mūsų konservatyvusis naftalinas kažką suvokia apie žmogaus teises.

    Teisingai elgiasi romuviečiai. Europa laikosi liberalių vertybių, tad žmogaus teisės joje gerbiamos. Nėra teisybės Lietuvoje, ją rasime Europoje!

  9. Zebedenas:

    Galima išpažinti ramiai ir netrukdomai savo tikėjimą. KItu atveju, ką tai primena? Tam tikros orientacijos paradus.

    • Žemyna:

      T.y., beveik kaip ir pogrindžio sąlygomis rinktis? Ore kabo nežinia, kai tėvai nežino, ar galima leisti savo vaikus „su tokiais susidėti”, ar juos skeptiškai nuteikti, nes tai kažkokia neaiški šutvė?

  10. žaltys:

    ,,Nebijokite” (Karolis Voityla)

  11. Žemyna:

    Ar ne į temą? –
    R. Šimašius siūlo mečetę statyti Vilniaus centre
    – diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/r-simasius-siulo-mecete-statyti-vilniaus-centre-928921
    Ir tai ne mūsų totoriai, o imigrantai;
    jie pageidauja statyti mečetę Liepkalnio g. Oro uostas domina? Ir kas juos čia taip painformavo, strategiškai svarbią miesto vietą parinko? Mečetę jiems finansuos užsienis… Mero siūlomas miesto centras irgi neblogai, ar ne?
    Viskas suderėta? Mes ir mūsų nuomonė „ne prie ko”? Nė mūsų totorių nuomonė jiems nerūpi.
    Bet – baltai marš po lovą, ir kad nė cypt. Čia ir be jūsų yra kam tvarkytis…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: