Ruošiantis kelionei lėktuvu: ką būtina žinoti apie vaistus ir medicinines pažymas? (0)

Vaistai kelionėje | Pixabay nuotr.

Vaistai kelionėje | Pixabay nuotr.

Rečiau keliaujantieji lėktuvais dėl įprastų oro uostų procedūrų – bagažo registracijos ir saugumo patikros – dažnai nerimauti ima gerokai iki skrydžio. Keleivius, kuriems svarbu lagamine vežti vaistus ar sveikatos būklę nurodančius dokumentus, gali apimti dar didesnis galvos skausmas: ar galima gabenti vaistus rankiniame bagaže, jei taip, kaip juos pakuoti? Ar reikia pasirūpinti specialiomis pažymomis, jei turite specialiųjų poreikių? Dažnai atsakymai į šiuos ir panašius klausimus gali būti gyvybiškai svarbūs ar bent jau gerokai numalšinti stresą.

Vaistų kiekis lagamine neribojamas

Svarstantiesiems, kokius apskritai medikamentus rankiniame bagaže galima turėti, labai nuogąstauti neverta – apribojimų vežtis vienus ar kitus vaistus nėra, užteks tik atkreipti dėmesį į skysčio pavidalo vaistus.

„Skystiems vaistams, kuriuos keleiviams gyvybiškai svarbu naudoti kelionės metu, netaikoma rankiniame bagaže gabenamų skysčių ribojimo reikalavimai (skysčiai 1 l talpos sandariame maišelyje ne didesnėse nei 100 ml talpose) ir jų nereikia pakuoti kartu su kitais skysčiais į 1 l talpos maišelį. Vaistus pakanka išimti iš rankinio bagažo ir atskirai pateikti aviacijos saugumo darbuotojui patikrinti. Be to, jų vežtis galite tiek, kad pakaktų ne tik skrydžio metu, bet ir visos kelionės laikotarpiu, iki kol pasieksite galutinį kelionės tikslą. Tai reiškia, kad vaistų kiekis lagamine nėra ribojamas“, – teigia Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo veiklos koordinatorius Ričardas Martinaitis.

Visgi Lietuvos oro uostų atstovas patikslina, kad čia kalbama apie vaistus, kuriems taikomas „gyvybės ar mirties“ kriterijus, tai yra keleivis privalo vartoti skystus vaistus visos kelionės metu, jie yra jam specialiai skirti gydytojo, atvykus į kitą šalį jų nebūtų galima ten įsigyti bet kurioje vaistinėje.

„Kontaktinių lęšių skystis, vaistai nuo kosulio ar slogos nėra „gyvybės ar mirties“ vaistas, priešingai nei insulinas, vaistai ampulėse, tad viršyti įprastą 100 ml kiekį rankiniame bagaže galima tik vežantis pastaruosius medikamentus. Registruotame bagaže skystus vaistus galima gabenti bet kokiais kiekiais“, – teigia jis.

Kalbant apie insuliną, R. Martinaitis pažymi, kad drauge su juo keleivis gali turėti ir švirkštus su adatomis, insulino pieštukus, insulino pompą ar kitą kelionėje reikalingą diabeto įrangą. Ją ir insuliną taip pat reikia pateikti patikrinti atskirai. Turintiesiems nenuimamą insulino pompą apie tai derėtų iš anksto perspėti aviacijos saugumo darbuotoją, kad šis patikrą galėtų atlikti aviacijos saugumo įranga ir rankiniu būdu.

Receptų kopijos gali praversti

Martinaitis taip pat atkreipia dėmesį, kad visais atvejais vaistų poreikį ir kiekį gali tekti pagrįsti patikros darbuotojui.

„Keleiviams, norintiems išvengti tokių situacijų, patariame pasirūpinti reikalingiausių vežamų vaistų receptų kopijomis. Nors tai daryti nėra privaloma, tačiau šis mūsų patarimas padės lengviau argumentuoti aviacijos saugumo darbuotojui vežamų vaistų reikalingumą“, – teigia Saugos ir saugumo veiklos koordinatorius.

Medicininės pažymos – kartais būtinos

Martinaitis pastebi, kad dažnai kyla diskusijos ne tik dėl medicininių pažymų, leidžiančių besilaukiančioms moterims skristi, bet ir dėl galimybės apskritai joms tai daryti.

„Viskas priklauso nuo oro linijų taisyklių, tačiau skristi lėktuvu tikrai galima, iki 28 nėštumo savaitės – dažniausiai ir be jokių pažymų, vėliau būsimų mamų gali būti prašoma jomis pasirūpinti. Apskritai skristi oro vežėjai greičiausiai neleis likus 4 savaitėms iki gimdymo. Tiesa, šie skaičiai svarbūs, jei laukiatės tik vieno mažylio ir nėra jokių komplikacijų – esant daugiavaisiam arba sudėtingam nėštumui vienos oro linijos nuo 32 nėštumo savaitės prašys medicininės pažymos, o kitos skristi, deja, neleis visai. Reikšmės turėti gali ir skrydžio trukmė. Bet kuriuo atveju prieš įsigyjant bilietą patariama susisiekti su oro linijomis, kuriomis ketinama vykti, ir pasitikslinti konkrečiais sąlygas“, – sako R. Martinaitis.

Pasak atstovo, oro uostų pareigūnai taip pat turi teisę pasiteirauti nėščiosios apie jos būklę, todėl raštiškas anglų kalba pateiktas gydytojo leidimas gali padėti išvengti besilaukiančioms mamoms nesklandumų oro uoste.

Metalo ieškiklis gali suveikti

Martinaitis atkreipia dėmesį, kad keleiviams, turintiems medicininių įtaisų, metalo ieškiklis oro uoste gali suveikti nepriklausomai nuo įtaiso organizme dydžio – skirtinguose oro uostuose patikros įrenginių jautrumas gali būti nevienodas. Keleiviams, kurie turi medicininius implantus, patariama žodžiu apie tai įspėti aviacijos saugumo darbuotoją.

„Gali būti, kad, metalo ieškikliui suveikus, turėsite darbuotojui pasakyti, kurioje vietoje yra medicininis įtaisas, parodyti tą vietą ar leisti ją patikrinti rankomis ar su aviacijos saugumo įranga. Tačiau keleivio teisė yra pageidauti tai padaryti atskiroje patalpoje, atokiau nuo likusio personalo ir keleivių“, – aiškina R. Martinaitis.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Kelionės, Sveikata | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: