Palangoje atgimė nemarioji „Eglė žalčių karalienė“ (0)

Scena iš choreogr. Martyno Rimeikio baleto „Eglė žalčių karalienė“ | M. Aleksos nuotr.

Scena iš choreogr. Martyno Rimeikio baleto „Eglė žalčių karalienė“ | M. Aleksos nuotr.

Kompozitoriaus Eduardo Balsio gimimo 100-ąsias metines minintis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šokio mėgėjus nudžiugino neeiline premjera. Į Palangos koncertų salę iš visos Lietuvos rugpjūčio 16 d. vakarą sugužėję žiūrovai pirmieji išvydo vilniečio choreografo Martyno Rimeikio sukurtą E. Balsio „Eglės žalčių karalienės“ versiją.

Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas M. Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas, scenografas Marijus Jacovskis ir kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė stengėsi įsiklausyti į kompozitoriaus E. Balsio muziką ir nepasiduoti pagundoms Eglės ir Žilvino meilės istorijai primesti nūdienos socialinius kontekstus. Tuo pačiu mėginta išvengti pasakų inscenizacijoms būdingos vizualių detalių gausos, todėl naujajame pastatyme kalba pats šokis, o ne dekoracijos ar butaforija.

Jacovskio scenografijos sprendimas – itin lakoniškas: žvejų kaimelį jame simbolizuoja virvės, kokiomis į krantą būna ištempiamos valtys, jūros pasaulį – grandinės, paprastai laikančios laivų inkarus. Elvitos Brazdylytės kurtuose kostiumuose dominuoja lengvi, tarsi vėjyje besiplaikstantys moteriškų suknelių audiniai, kurių spalvos kinta kartu su pasakojamos istorijos etapais: spektaklio pradžioje šviesūs ir trumpi Eglės apdarai vėliau tamsėja ir ilgėja. Povandeninio žalčių pasaulio atstovai dėvi glotniai priglundančius juodus drabužius. Šokio spektaklio šviesų dailininkas Levas Kleinas.

 Scena iš choreogr. Martyno Rimeikio baleto „Eglė žalčių karalienė“ | M. Aleksos nuotr.

Scena iš choreogr. Martyno Rimeikio baleto „Eglė žalčių karalienė“ | M. Aleksos nuotr.

Įtaigius Eglės ir Žilvino paveikslus spektaklyje sukūrė šokėjai Julija Stankevičiūtė ir Mantas Černeckas. Dukrą Drebulytę pirmajame spektaklyje įkūnijo Kira Tikonova (Kira Tikhonova), sūnų Ąžuolą – Vladyslavas Bondaras (Vladyslav Bondar), Eglės seseris – Eiva Dobilaitė ir Ema Marija Maslauskaitė, Eglės tėvus – Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis.

 Scena iš choreogr. Martyno Rimeikio baleto „Eglė žalčių karalienė“ | M. Aleksos nuotr.

Scena iš choreogr. Martyno Rimeikio baleto „Eglė žalčių karalienė“ | M. Aleksos nuotr.

„Eglės žalčių karalienės“ premjera pelnytai tituluojama šių metų renginio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ kulminacija. Laiko išbandymus atlaikiusi nuostabi E. Balsio muzika atgijo ekspresyvia ir originalia šiuolaikinio šokio kalba bei tapo tikru visos Lietuvos kultūros įvykiu. Pirmajame premjeriniame spektaklyje apsilankė kompozitoriaus E. Balsio dukra Dalia Balsytė ir anūkė Indrė Baikštytė, M. Rimeikį savarankiškai kūrybai paskatinęs žymus lenkų choreografas Kšystofas Pastoras (Krzysztofas Pastoras), choreografė Anželika Cholina, mados dizaineris Juozas Statkevičius, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žygaitytė, šokio istorikas ir kritikas Helmutas Šabaševičius, muzikologė Audronė Žiūraitytė, baleto pedagogas Petras Skirmantas ir daug kitų teatro pasaulio įžymybių.

 Scena iš choreogr. Martyno Rimeikio baleto „Eglė žalčių karalienė“ | M. Aleksos nuotr.

Scena iš choreogr. Martyno Rimeikio baleto „Eglė žalčių karalienė“ | M. Aleksos nuotr.

„Eglė žalčių karalienė“ išlieka profesionalioje scenoje dažniausiai atgimstančiu lietuvių nacionaliniu baletu: M. Rimeikio spektaklis – jau penktoji šio E. Balsio kūrinio interpretacija. Pirmąjį jo pastatymą 1960 m. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre sukūrė baletmeisteris Vytautas Grivickas, antrąjį 1976 m. – Elegijus Bukaitis, trečiąjį 1995 m. – Egidijus Domeika, ketvirtąjį 2015 m. – britas Džordžas Vilijamsonas (George Williamson).

 Scena iš choreogr. Martyno Rimeikio baleto „Eglė žalčių karalienė“ | M. Aleksos nuotr.

Scena iš choreogr. Martyno Rimeikio baleto „Eglė žalčių karalienė“ | M. Aleksos nuotr.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: