Bus pertvarkomas mokslinių tyrimų institutų tinklas (4)

Bus pertvarkomas mokslinių tyrimų institutų tinklas | LRT.lt nuotr.

Bus pertvarkomas mokslinių tyrimų institutų tinklas | LRT.lt nuotr.

Vakar vykusiame Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos posėdyje pritarta mokslinių tyrimų instituto tinklo pertvarkai. Numatoma pertvarka vyks etapais. Pirmame pertvarkos etape vietoj 13 šiuo metu veikiančių valstybinių mokslinių tyrimų institutų liks 11, o giminingą veiklą vykdančių institutų veiklos koordinavimas bus užtikrinamas dviejų asociacijų pagrindu. Atsižvelgiant į šio etapo rezultatus, bus priimami sprendimai dėl tolesnės institutų integracijos.

„Tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį į išskaidytą Lietuvos mokslo potencialą. Lietuvoje veikia daug santykinai mažų mokslininkų grupių, kurių pajėgumas kurti tarptautinio lygio mokslą ir konkuruoti dėl didesnio finansavimo dažnai yra nepakankamas. Pertvarkydami mokslinių tyrimų institutų tinklą siekiame

sutelkti pavienėse mokslininkų grupėse turimą potencialą ir taip judėti prie didesnio tarpdiscipliniškumo, aukštesnės mokslinių tyrimų kokybės ir praktinio žinių taikymo valstybės ir visuomenės poreikiams“, – sako Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos pirmininkas Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Žadama, kad įvykdžius mokslinių tyrimų institutų pertvarką sumažės išlaidos administracinėms funkcijoms, o tai leis didesnę finansavimo dalį skirti moksliniams tyrimams vykdyti. Taip pat tikimasi, kad institutai skirs didesnį dėmesį mokslu grįstų inovacijų kūrimui, stiprindami sąsajas su verslu.

Mokslinių tyrimų institutų pertvarkai reikalingi teisiniai pakeitimai bus atliekami etapais. Žadama, kad institutų integracijos procesai prasidės šių metų rugsėjį.

Institutus, vykdančius socialinių mokslų srities mokslinius tyrimus: Lietuvos socialinių tyrimų centrą, Lietuvos teisės institutą ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą – numatoma sujungti į didesnį Lietuvos socialinių tyrimų centrą. Fizinių ir technologijos mokslų centro, Lietuvos energetikos instituto ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro veiklą iki 2020 m. kovo koordinuos juos vienijanti asociacija. Po šios datos bus įvertinta pažanga ir priimtas sprendimas dėl tolesnių integracijos veiksmų. Taip pat ketinama užtikrinti geresnį institutų, vykdančių humanitarinių mokslų srities mokslinius tyrimus: Lietuvos istorijos instituto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos kultūros tyrimų instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto – koordinavimą įsteigiant Lituanistikos institutų asociacijos koordinacinę tarybą.

Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos posėdyje taip pat pritarta pasiūlymui mokslo, technologijų ir inovacijų politiką įtvirtinti kaip horizontalųjį visų viešojo valdymo sričių prioritetą. Numatoma, kad mokslas, technologijos ir inovacijos taps vienu iš šiuo metu rengiamos 2021–2030 m. nacionalinės pažangos programos horizontaliųjų prioritetų.

Numatoma, kad nuo 2021 m. mažiausiai 20 proc. įvairiuose ekonomikos sektoriuose vykdomų viešųjų pirkimų sudarys inovatyvūs viešieji pirkimai, ikiprekybiniai pirkimai ir reikminių tyrimų pirkimai. Taip ne tik būtų didinamas viešojo sektoriaus inovatyvumas, bet ir užtikrinamas papildomas finansavimas moksliniams tyrimams bei inovacijoms.

Toks sprendimas yra vienos iš 6 prioritetinių Vyriausybės struktūrinių reformų – inovacijų reformos dalis, leisianti išvystyti tvirtesnes mokslo pajėgumų sąsajas su valstybės ir visuomenės iššūkių sprendimu.

Kategorijos: Lietuvoje, Mokslas, Mokslo naujienos, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. ŽEMAITIS:

    Pagaliau. Seniai laikas.
    Ir iš viso turėtų būti jungiami prie universitetų. Labai jau gerai gyvena institutų mokslininkai – dėstyti nereikia, tik straipsnius rašinėja. kai tuo tarpu iniversitetų dėstytojai ir ir dėsto, ir studentams vadovauja (o čia – bene sunkiausia), ir lygiai taip pat straipsnius, rašo, konferencijose dalyvauja. Juk be straipsnių ir pan. atestuotis nepavyktų.
    Tad tegul padėsto institutų mokslininkai. Kaip visame normaliame pasaulyje.

    • Senis:

      Lietuvos priešai pasiekė savo – supjūdė universitetų ir institutų (centrų) mokslininkus. Tad iš kur bus ta vienybė, kovojant dėl finansavimo didinimo (tik pusę proc. nuo BVP, kai ES vidurkis 2,2 proc.) ar padoresnių atlyginimų. Matyt, kolegai (??) neblogai užmokėta?

  2. 9-nis kartus atmatuok,:

    ir tik tada kirpk. Ar dega?
    Griauti esamą – ne siusioti. Nebūtina skubėti. (Atsiprašau už vulgarumą.)
    Nežinau, kaip galiausiai išsprendė, bet mano akimis… Prisidengus „pertvarka vardan optimizacijos” pradėta vertingo NT užgrobimo banga. Duok, Dieve, kad klysčiau.
    Dar pradedant Technikos b-ka, iš institutų, bibliotekų atimtose patalpose likę jų fonduose, archyvuose saugoti turtai tiesiog NAIKINTI! Kieno naudai taip daryta? Tautos ir jos valstybės? 🙂 🙂 🙂 🙁 Prasidėjo atviras kultūros ir mokslo turtų naikinimas. Toks, koks gal tik raganų deginimo laikais siautėjo.
    Nors įtariu, jog dar sovietmečio pabaigoje tuo pačiu tikslu vienai jaunai ir nepatyrusiai paveldo apsaugos org-jai buvo sumaniai pakišta mintis sutrukdyti griūvančių, labai pavojingos būklės A.M. b-kos patalpų renovacija. Kadangi renovacijos sutartis buvo tarpvalstybiniu lygiu pasirašyta (PL-SSSR), Kremlius buvo itin suinteresuotas nebefinansuoti renovacijos. Jei darbai nebūtų nutraukti, jai tektų atsiskaityti už juos ir medžiagas. Pati nutraukti sutarties ji irgi negalėjo – tektų baudą mokėti. Taigi, išeitis liko viena – kad pati Lietuva savo rankomis ją nutrauktų. Reikėjo tik sugalvoti ir pakišti karštoms naivioms širdims kovos tikslą. Pavyko puikiai. Darbai, iki kurių pabaigos buvo likę apie dvejus metus, ne visai, bet apytikriai baigti tik šiemet.
    Dabartiniai veiksmai, vykdomos optimizacijos man primena valstybės turto prichvatizaciją, kai gamyklų „aukcionams” atvirai vadovavo ginkluotų banditų gaujos, neleisdavusios niekam patekti į salę. Valstybė tam nepasipriešino. Prichvatizacijos tikslas buvo ne įsigyti gamyklą ir plėtoti gamybą, bet būtent priešingai – paralyžiuoti LT pramonės atgaivinimą, paversti gamyklas beverčiu laužu (žinoma, stakles ir kt. įrangą kaip metalo laužą parduoti), vieną po kitos išvedant iš rikiuotės gamyklas, negrįžtamai sužlugdyti LT pramonę, t.y., sužlugdyti šalies ūkį, finansus, priversti ją bankrutuoti ekonomiškai, politiškai ir moraliai…
    Žmonėms kabinti makaronai, jog „niekam tos lietuviškos produkcijos nereikia, ją nebent kokios Azijos respublikos pirko” (nors paskutinius du sojūzo 10-čius jau ir turistinių kelionių į soc.lagerio šalis būta, ir iš ten MŪSŲ gaminių turistai parsiveždavo, nes visų pirma 3 Baltijos sesių produkcija buvo Vakaruose pageidaujama. Net ir Anglijoje, beje! 🙂 Ir būtent todėl, kad mūsų produkcija sudarė didžiulę SSSR eksporto dalį, mums čia ji buvo deficitas, mūsų parduotuvėse jos niekad nebuvo, nė neįsivaizdavome, kaip ji atrodo! – juk mes visą produkciją turėdavome Mežpromtorgui (ar pan.) atiduoti.

    Dėl Dievo, gal skelbkite moratoriumą, nedarykite karjeros ant griuvėsių! Juk ne tik mūsų pramonės produkcija skelbta visišku niekalu, taip ir mūsų kultūra, tautosaka, visas Tautos kultūrinis ir mokslo paveldas KAI KAM baisiai trukdo!
    Saugokitės, optimizacijas vykdantys, kad nebūtų taip, jog „optimizacijos” tikroji priežastis – kažkieno niekingas tikslas. O jūsų, jos vykdytojų vardai dar ilgai ateityje bus su ta niekšybe susieti. Neteigiu, jog tikrai nereikia nieko keisti. Bet tik ne galvotrūkčiais (prieš rinkimus!), tik gerai viską apgalvojus ir labai protingai tam pasirengus – kad nė šapelis vien tenkinant norą SENA GRIAUTI nenueitų perniek!

  3. Jonas Jasaitis:

    Įdomus, švelniai kalbant, laikas pasirinktas tokiam pranešimui paskelbti – atostogų metas, kad mažai kas ir pastebės. Tai primena naktinį smurtą – R. Šimašiaus nurodymu nuplėštą atminimo lentą nuo LMA Vrublevskių bibliotekos. Girdi, kas nori, tegu protestuoja, o “mes savo darbą padarėme” – atminimo lentos nebėra.

    Kelis kartus padailintas ir papildytas “optimizacijos planas” jau buvo siūlomas, bet akademinė bendruomenė jam niekada nepritarė. Tas planas buvo rengtas valdžios kabinetuose, eilinį kartą ignoruojant mokslininkus. “Optimizacijos” argumentai – itin primityvūs. Jų svarstyti niekas nekviečia.

    Beje, labai keistas pirmasis komentaras, kurio autoriumi gali būti arba specialiai klaidinantis piktavalis, arba neturintis jokio supratimo, kaip dirbama mokslo institutuose (centruose).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: