V. Turčinavičius. Vilniaus savivaldybės sprendimas dėl K. Škirpos gatvės pervadinimo turi būti sustabdytas (7)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 27 d. kreipiausi į Vyriausybės atstovą Vilniaus ir Alytaus apskrityse prašydamas sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimą pakeisti nepriklausomybės kovų dalyvio, savanorio ir kariuomenės kūrėjo Kazio Škirpos alėjos pavadinimą:

Vyriausybės atstovui Vilniaus ir Alytaus apskrityse
Gerb. Juliui Arlauskui
Gedimino pr. 60, 01110 Vilnius
Tel./faks. (8 5) 261 73 66; el. p. vaivilnius@lrv.lt;

P R A Š Y M A S
2019 m. liepos 27 d.
Dėl 2019-07-24 Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimo Nr.4 veikimo sustabdymo

Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo: 31 straipsnis „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.“; 123 straipsnis „Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.“

Kazys Škirpa Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, savanoris ir kariuomenės kūrėjas 1919 sausio 1 d. rizikuodamas gyvybe iškėlė Lietuvos trispalvę vėliavą Gedimino pilyje.
K. Škirpa inicijavo LAF-o sukūrimą 1940 m. lapkričio 17 d., jį išrinko pirmininku susirinkę Lietuvos diplomatai ir pasitraukę nuo bolševikų teroro Lietuvos valstybės politikai, viso 28 asmenys, be to LAF-o įsteigimui pritarė Lietuvos prezidentas A. Smetona 1940 m. rugpjūčio mėn. pokalbyje su ambasadoriumi, ypatinguoju ministru K. Škirpa. Antra, K. Škirpa nedalyvavo jokiuose veiksmuose prieš žydus anksčiau 1918-19 m., tų metų jo straipsniai, kaip tik gina visus Lietuvos piliečius: žydus, gudus, juolab nedalyvavo ir nerašė šia tema 1941 m. birželio 22-23-24 d., nes buvo vokiečių areštuotas ir laikomas namų arešte. Po karo jis praėjo patikrinimo filtrus JAV. Jokių jam kaltinimų nerasta ir nepateikta bei buvo priimtas į darbą JAV kongreso bibliotekoje, kurioje dirbo 15 metų.
Revizuoti gatvių pavadinimus, o ypač Lietuvai nusipelniusio valstybės veikėjo, ambasadoriaus K. Škirpos, kurį 1998 m. suteikė Vilniaus Taryba yra Lietuvos Nepriklausomybės neigimas.

2019 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas (posėdžio protokolas Nr. 7) pervadinti K. Škirpos alėja kitu vardu grindžiamas kaltinant K. Škirpą antisemitinių tekstų autoryste. Tai sunkus kaltinimas. Tokiu atveju kaltumo jo atžvilgiu klausimas tegali būti sprendžiamas demokratinėje šalyje teismine tvarka. Tai yra grubus Konstitucijos 31 str. pažeidimas.

Sprendimą Tarybos posėdžiui pateikęs Tarybos narys Renaldas Vaisbergas kaltindamas Kazį Škirpą antisemitizmu nepateikė jokių dokumentų ir faktų, o jo pasisakymas buvo grindžiamas tik prielaidomis bei jo asmenine interpretacija. Be to svarstant šį klausimą buvo iškelti ir pirmininkaujančio mero Remigijaus Šimašiaus procedūriniai pažeidimai, kuriuos iškėlė Tarybos narys Arūnas Zuokas (Tarybos posėdžio Nr. 7 vaizdo įrašas). Atkreiptinas dėmesys, kad neteisėtas Tarybos sprendimas priimtas šiais balsais: už Škirpos alėjos pavadinimo keitimą balsavo 21 narys, o prieš – 16, vadinasi sprendimas priimtas mažesniu balsų skaičiumi nei 50 proc. viso Tarybos narių -51.

Atkreipdamas Jūsų dėmesį į Konstitucijos 31 ir 123 straipsnius bei „Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 3 punktu: – Pavadinimai gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikiami ir keičiami pagal šiuos kriterijus: <…> 3.4. Pavadinimai su asmenvardžiais turi būti parenkami vertinant personalijų nuopelnus Lietuvos valstybei ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims.“, konstatuoju:

1.2019 m. liepos 24 d. Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimas pažeidžia Konstituciją, tad kol nėra teismo nustatyto fakto dėl kokių nors K. Škirpos kaltų veiksmų, tol nėra pagrindo šalinti ar varžyti jo viešą atminimą ir kiršinti Lietuvos piliečius. Tokiu atveju Merui ir Tarybai turėtų būti suprantama, kad vienokia ar kitokia grupės asmenų politinė nuomonė apie valstybės atmintiną asmenį negali būti pakankamu pagrindu savivaldybės administraciniams sprendimams priimti. Akivaizdu, kad šiuo atveju dėl K. Škirpos viešo atminimo visuomenėje (miesto bendruomenėje) yra kilęs ginčas. Net 1659 pasirašiusieji asmenys reikalavo nekeisti K. Škirpos alėjos pavadinimo Lietuvos sotinėje Vilniuje, taigi, viešieji interesai dėl Škirpos priklauso visai Lietuvai. Vadinasi, esant ginčo atvejui, savivaldybės taryba vadovaudamasi įstatymais privalėjo pagal vienos politinės grupės interesų pateiktąjį siūlymą pervadinti K. Škirpos alėją kitu vardu atmesti, pasiūlant miesto bendruomenės tarpusavyje ginčijamą klausimą spręsti, kaip ir derėtų viešųjų interesų atveju, teismine tvarka.

2. Šis Tarybos sprendimas pažeidžia ir Pavadinimų aprašo tvarką, nes ne mero ar tarybos nario teikimu nustatomi personalijų nuopelnai Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, o vertinimus turi atlikti esančios mokslinės-ekspertinės institucijos, pvz. : Istorijos institutas, istorijos-kultūros atminties paveldo specialistai (Kultūros paveldo departamentas) ir kt.

Dėl išdėstytų argumentų prašome Vyriausybės atstovą Vilniaus ir Alytaus apskrityse sustabdyti 2019 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimą „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų.“ Esant pagrindui ir galimybei prašome kreiptis į teismą dėl šio Vilniaus Tarybos sprendimo panaikinimo.