Liepos 10d. portale LRT.LT prasideda gražiausių lietuviškų vietovardžių rinkimai, skirti Vietovardžių metams paminėti. Portale internautai savo balsą atiduoti kviečiami iki pat liepos 24 d.
Iniciatyva rinkti gražiausius šalies vietovardžius siekiama akcentuoti senuosiuose kaimų ir vienkiemių pavadinimuose glūdinčią etnologinę, lingvistinę, istorinę ir kultūrinę vertę, įvertinti juos kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalį.
Šiuo metu Lietuvos Adresų registre yra įrašyta daugiau nei 21 tūkst. vietovardžių. Dalis jų žymi jau išnykusius miestus ar kaimus, kurie dar prieš keletą dešimtmečių buvo minimi Lietuvos žemėlapiuose. Iš gausaus sąrašo 15 įdomiausių šalies vietovardžių atrinko ir internautų balsavimui pristatė Registrų centras, parengęs ir virtualius istorinių vietovardžių žemėlapius.
„Minint Vietovardžių metus ir siekiant išsaugoti šį paveldą, Registrų centras interaktyviame „Regia.lt” žemėlapyje greta dabartinių gyvenviečių pažymėjo ir išnykusių šalies gyvenviečių ribas bei vietovardžius, tad norintiems pasidairyti po savo ar senelių kraštą dabar atsirado galimybė atrasti kur tos išnykusios gyvenvietės buvo bei galbūt jas aplankyti“, – sako Registrų centro komunikacijos skyriaus vadovas Tadas Valančius.
Istorijas apie išnykusias gyvenvietes ir jų pavadinimų kilmę bei reikšmę žiūrovai galės išvysti LRT rengiamuose specialiuose siužetuose.
Minint Vietovardžių metus planuojama išnykusių kaimų vietas pažymėti specialiais ženklais. Numatomos ir kraštotyros ekspedicijos, o ištisi renginių ciklai, dokumentų ir fotografijų parodos bus rengiamos Marijampolės, Klaipėdos, Kretingos, Panevėžio, Pasvalio, Prienų, Šilutės, Širvintų, Varėnos, Vilkaviškio rajonų savivaldybėse. Šią iniciatyvą globoja Lietuvos Kultūros ministerija.
2019-ieji Vietovardžių metais paskelbti Seimo nutarimu.
Balsavimą rasite čia.
Wilno!
Susitiksime už kampo!
__________
Šauniai sugalvojot! Reikia VLKK vadui pasiūlyti, kad kartu su Šimašiumi ir Vaicekauskiene taip kokią nors Vilniaus gatvę ar aikštę pavadintų.
QWX būtų santrumpa, o visas vardas – QWyXuva (Kvyksuva) ar pan.
jo jo, er staat een paard in de gang – taip taip, čia stovi arklys (trečiame aukšte) praėjime, dainuojama nuotaikingoje dainoje nyderlandiškai apie baltąją karštinę …
Šventynė (upė)/ vok. Schwentine / teka per Kiel miestą Vokietijoje – kodėl nėra gražiausio lietuviško vietovardžio rinkimuose ?
Vitigudino – Vytigudynas, miestas į pietvakarius nuo Salamankos Ispanijoje, netoli Portugalijos sienos – nesupratau, kodėl neįtrauktas toks lietuviškas vietovardis ?
Pereygudes / Pereigudės – Pirėnų kalnų perėja, vyksta Tour de France lenktynėse užkopti į viršų, kodėl be ?
Aosta / Aukšta – Italijos Alpių miestas, tiesa, jau suitalintas.
Jei Aosta netinka, tai gal Knysna PAR – nuostabus kurortas, čiabuvių choi-choi kalba reiškia ‘suknista, suvartyta vieta’ – vėl netinka LRT ?
Ushuvaia / Užuvaja, Ugnies Žemėje, vietine jamana kalba reiškia ‘ushu’ – nugara, ‘vaia’ – įlanka, gal tiks ir ‘vaja’ – ir vėl netinka LRT ?
Politiškai nekorektiška ? Dvelkia gedgaudizmu ?
Negi netinka ir Varžuva, atsiprašau / przepraszam Warszawa ?
Kaip čia tokį akyvaizdų, Lietuvai žinomą gulagų prasme atvejį praleidžiate – Solovietskije ostrova =. Salavietės salos.
Jei netinka Varžuva, tai gal kitoje Vistulos pusėje tinka Pereiga / Praha ?
Tas pats su Praha / Pereiga jau Čekijos sostine ?
Mane stipriausiai Truskaviecu pritrenkėte!
Kad ir retai, bet šitiek dešimtmečių girdėtas žodis, ir nė sykio nė viena intuicijos kertelė man nekrustelėjo!
Tačiau šis vietovardis buvo paplitęs:
– Truskava – LT mstl., vardas kildinamas iš asmenvardžio Truskà, Truskáuskas, Truskovskis (laikomas lenkybe);
– Truski– k. PL šiaurės rytuose, Palenkės (!) vaivadijoje, prikl. LDK;
– Truskawiec vardas paminėtas 15 a. pab. (LDK!) kaipo PL karaliaus dvaras.
O dabar – pasipiktinimo salvė:
Dar nežiūrėjau, bet reklama skelbia, jog rinksimės ne iš visų LT vietovardžių, o iš 15 – t.y., tik iš tiek, kiek Registrų centras parinko.
Suprantama, jog iš visų tik fanatikai pajėgūs atrinkti, Tačiau bent kelias kategorijas pasiūlytų – pvz., iš 300, dar iš kokio skaičiaus. Nebent tuos 15 itin gilios ir plačios erudicijos, kompetentingi kalbininkai atrinko.
Peržvelgus duotus abu sąrašus, nustebina nykuma, kuri kišama. Esu nemažai pavažinėjęs po Lietuvą darbo reikalais, nuostabiai gražių ir nepakartotų vietovardžių daugybė, o LRT kiša Jeruzalę, Polką, dar panašaus kvapo vietovardžius.
Man patinkantys : Bruzdeilynas, Impiltis, Apuolė, Žagatpurviai, Dreverna, Oplankis, Teneniai, Pagramantis, Alsėdžiai, Luokė, Įlakiai, Sudargas, Skaudvilė, Užuguostis, Žąsliai, Veisiejai, Leipalingis, Seirijai, Nedingė, Perloja, Liškiava, Alvitas, Krosna, Simnas, Sangrūda, Sasnava, Pažėrai, Tauragnai, Šešuoliai, Kernavė, Ignalina, Stelmužė, Labanoras, Velžis,…, suminėti dar du ar tris kartus daugiau reikėtų.
Nesuprantu, kodėl su tokiu lietuviškumo pajautos trūkumu kišami Jeruzalė, Polka,…?
atsiprašau – Ylakiai
O, net sugraudino. Kiek čia ne tik tikro, neišgalvoto, su šiai aplinkai natūraliais garsais ir vyksmais susijusio skambesio, kilmės bei juose slypinčio turinio vardų, bet ir susijusių su mano bei vyro tėvelių, su bendramokslių gyvenimu susijusių. Ir tai vienu prisėdimu surašyta! – AČIŪ!
O TEN – kompetentinga KOMISIJA d i r b o! Nebent įmetė į ,,Perlo” loterijos būgną ir paskelbė, kas iškrito. EILINIS LRT PROJEKTĖLIS pinigėlį pasidaryti?
Gal būtų verta trinktelėti jiems ant stalo baltiškų vietovardžių A4 lapą? Ar jie ne itin skiria ir ne toks jų tikslas buvo. Jei būtume labiau vieningi, susivieniję ignoruotume tą ,,konkursą”.
O, dar viena „vyšnia ant torto” – LRT net ir šiuo klausimu kalbasi tik su tais, kas feisbuku naudojasi (apie kt. laidas nė nekalbu – „draugaukime feisbuke”). Tie, kas iš principo juo nesinaudoja, nesiskaito? Tie nėra LT piliečiai? Tai gal jie kokie nelegalai?
O gal LRT vykdo darbdavio užduotį didinti feisbuko vartotojų skaičių? Juk nuolat matome skelbimus, jog internete galima uždirbti beprotiškus pinigus? 🙂 🙂 🙂
Taigi, maža, kad rinksiesi ne tuos vietovardžius, katrie TAU gražūs, bet dar ir rinkimų teisė apribota.
Zuckerbergo politiškai korektiška cenzūra, juk reikia išrinkti Jeruzalė gražiausiu Lietuvos vietovardžiu.
O tai mintis!
Lietuviškumą Truskavieco pavadinime galima įžvelgti ir jo pasidaryme iš Trusk- + viet-a šaknų. Trusk- čia tarminis iš drusk-. Šio pavadinimo semantinės mįslės galėtų būti įmenamos, žinant, kad latv.žodis druska – “trupinys”, o liet. druska – latv. sals (‘a’ – ilga), slav. solj. Matyt, dėl to, kad lietuvių tarmėms žodis druska reiškė druską, o latviams taip pat skambantis žodis reiškė trupinį, turime skirtingus, tačiau, matyt, tą pačią semantinę kilmę turinčius Druskininkų ir Šalčininkų (Soliečnikų) pavadinimus, painiotus, beje, istorijos šaltiniuose. Taigi Soliečnykų, upės Solčios pavadinimas gali būti latvizmas, radęsis iš liet. trupėti, trupinys, trapus, trūkinėti ir pagal šį požymį latviams reiškusį sals – „druska“. Beje, su trūk- šaknimi galėtų būti siejamas ir Trakų pavadinimas, kas yra svarbu istorijos tyrimams. Kaip žinome, tarmiškai trupinys dar yra vadinamas ir žodžiu “gurinys, dg. guriniai”. Vietų pavadinimų sal-/sol- : gur-/gar- šaknys yra geografiškai būdingos Vilniaus krašto vietovėms, o kadangi jų reikšmės sinonimiškos trup- /trap- šaknų žodžiamas, tai tokiu atveju pati ši vietovė galėjo gauti Trapų žemės pavadinimą. Beje, Trapų pavadinimo žemė yra minima ir Ordino kronikose, konkrečiai Pilėnų atveju. Latviškai „pilieni“ reiškia „lašai“. Beje, lašėjimas taip pat gali būti suvokiamas, kaip savotiškas skysčio „trupėjimas“, pasidalijimas atskiromis dalimis. Čia dar papildomai galima paminėti, kad žodis “trupinys” giminiuotinas ir su liet. “šiupinys”, laikant, kad pradinis ‘š’ kaip tarminis lenkizmas yra iš ‘tr’. Šių žodžių reikšmių semantiškumą bylotų ir tos pačios sriubos pavadinimai – liet. šiup-ininė, rusiškai vadinama sol-ianka. Taigi Druskininkų pavadinimas laikytinas semantiniu latvizmu, ką prikišamai sakytų ir Latežerio pavadinimas, o Pilėnų vietos – pagal tai labiau derėtų ieškoti Vilniaus krašto etninėje žemėje.
Čia kiek kitas matymo kampas. Daug paprasčiau ir priimtiniau buvo sau tai aiškinti, jog taip buvo „nuobliuotas” lenko liežuviui per sudėtingas žodis „Šalčininkai”.
Tačiau šiuo atveju „druska”, „sol” bei „sals” gal ir gali turėti tokį paaiškinimą: juk kažkur BY teritorijoje yra druskos kasykla. Gal kažkur netoliese?
Rašiau mokytesniems negu buitinės sąmonės Tamstos…
O, maloniai prašau man už įžūlumą atleisti…
Ką jau čia…, – pasitaiko. Svarbu, kad – ne iš blogos valios.
Čia iš protingų lenkiškų knygų klumpysams teikiatės aiškinti ? Varginatės …
Beje, tai ne iš knygų, juolab lenkiškų… Tai duomenys sulasoti iš daug kur ir bandyta spręsti lietuvybės istorijos plačiąja prasme problemiškus dalykus. Manau, kad verta parodyti kokie painūs istoriniai, pasaulėžiūriniai procesai galėję vykti net ir tarp pačių baltų kalbų.
Pirmiausia, lietuvių kalba yra visų pasaulio kalbų Motina.
Latvių kalba yra labai sušiuolaikinta (nususinta) vokiečių kolonizatorių, rašiusių latviams gramatikas, kaip jie teisingai turi kalbėti.
Dėl Šalčininkų Jums jau gerb. Žemyna paaiškino.
Dėl Trakų – gal tada kildinti iš trakų, kurie gyveno dab. Bulgarijoje ? Nereikia taip sudėtingai – lietuviai ‘traku’ vadina …, pasidomėkite.
Su Trapais ?
Trakai kilę iš DaRa + RaGa ( daro regėti, iškirstas miškas tampa matomu lauku), trakšėti < DaRa + RaGša), Ga gali būti iš Gša, bet atvirkščiai – ne, Trapai kilę iš DaRa + RaVa ( daro ravą, tampa aukščių skirtumas), trepsėti V / P, nei atvirkščio, ir tai per 300 kalbų pasaulyje peržvalgą.
Minite GaRa, tai jis ateina iš nama kalbos, perneštas lietuvių kalbos ir išlaikytas iki šiandien, reiškia amžiną aukštumą, ėjimą aukštyn, mums žinomas šiandien ‘garinti’, ‘garas’ reikšmėmis.
Praeinant iš Namibijos palikome Kilimandžaro kalnui vardą : Kilima + Gara, vėliau dėl vietinių kalbos kitimo tapo N-Džaro.
Dėl lenkų kalbos, tai gal padėtumėte man rasti lenkų veiksmažodžius sekantiems žodžiams : garinek, pieniądz, kieszen, Sejm, ręka, brzesc, gora, pierscen, torba, krzeslo ?
Dar joks lenkas nerado, gal Jums pasiseks, o jei pasiseks, tai galėsite man paaiškinti lietuvių kalbos kilmę iš lenkų kalbos, kaip tai teigia lenkų profesūra ?
Atminkite, lietuviška ‘sriuba’ nuo ‘sriaubti’, ‘sriubti’ < Sa + RaVa + (VaVa) / gerti reikšmė – 'sriaubti' atveju, ant stalo padedama visoje Europoje vardu 'sup', lenkams 'zupa', turkai valgo 'šurpa' – toks lietuvių kalbos palikimas visai Europai ir turkų kalbai.
Pilėnai – tik nuo 'pilti', kaip ir graikų 'polis' iš to paties 'pilti' – kalbotyroje balsiai neturi reikšmės, o priebalsiai – labai mažai, tokią paslaptį atskleidė V. Toporov.
Šiupinys < čiupti < kupti ( atsiminkite liaud. 'cupolus' / kupolas ) < gava-ti < GaVa, tokia grandinė per 70 tūkst. metų.
Kokio lygio LRT gražiausių vietovardžių rinkimai ?
Pagal pateiktus pavyzdžius, tai prilygsta sovietinių laikų aukšto meninio – idėjinio lygio čigoniškų katinų lakuotai gipsatūrai, kurių tada kiekviename turguje galėjai rasti ir grožėtis.
Jeruzalė tikriausiai yra pritaikyta jehovistų – krikščionių sionistų skoniui, juk tiesa, kad buvo Jerušalajim ve Galut (Jeruzalė Tremtyje – tokį titulą turėjo tik Toledo, Bilbao ir Vilnius).
QWX šalininkams labai malonu matyti Polka – štai koks deimantas, Lietuvos gražiausio vietovardžio vertas.
Trečias neabejotinai bus Bambiniai, chi-chi, che-che.
Bet kodėl Bambiniai neturi konkurentų : Priekulė, Papilvis, Plikiai, Išlandžiai, Šūdnagiai,… ?
Toks politiškai korektiškų gražiausių Lietuvos vietovardžių trejetukas : Jeruzalė, Polka, Bambiniai.
Patys lietuviai nieko gražaus taip ir nepavadino, che-che…
Bambiniams dar konkurentai : Kuliai, Rietavas, Riečiai,…