Pensijų reforma įvyko, kaupiantiesiems galimybių manevrams dar yra (0)

Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.

Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.

Pirmąjį šių metų pusmetį įvykusi II pensijų pakopos reforma leido daugiau kaip milijonui šalies gyventojų peržiūrėti asmeninių finansų planavimą pensijos laikotarpiui. Preliminariais duomenimis, bendras jų skaičius nuo metų pradžios padidėjo 3,6 proc. iki  1,336 mln., o bendras turtas išaugo 11,4 proc. iki 3,472 mlrd. eurų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vertinimu, dabar aktyviai II pakopoje kaupia 1,132 mln., iš kurių beveik du iš trijų tai daro maksimaliu režimu pagal formulę 3+1,5. Čia 3 proc. sudaro pervedimas nuo atlyginimo, o 1,5 proc. – valstybės finansinė paskata nuo vidutinio darbo užmokesčio.

„Mūsų vertinimu, apie 56 proc. aktyviai kaupiančių II pakopos dalyvių pasirinko maksimalų kaupimo režimą, likusieji 44 proc. kaupia mažesniu tempu, kuris irgi automatiškai augs. Toks pasiskirstymas rimtų demografinių iššūkių kontekste yra geras rodiklis. Visi sistemos dalyviai kaupia gyvenimo ciklo fonduose, kurie yra vienas esminių šios reformos elementų“, – sako LIPFA vadovas Šarūnas Ruzgys.

Liepos 1 dienos duomenimis, II pakopoje aktyvų kaupimą sustabdė, bet savo santaupų investavimą profesionaliems valdytojams patikėjo 204 tūkst. gyventojų. Asociacija prognozuoja, kad apie 60 tūkst. jų aktyvų kaupimą atnaujins paaiškėjus anuitetų įsigijimo sąlygoms, kurios šiuo metu yra ruošiamos. Kaupimą galima atnaujinti bet kada, o jeigu to nebus padaryta, apie tokią galimybę bus priminta periodiškai – tris kartus kas 3 metus.

„Tokioms ilgalaikėms, bent kelis dešimtmečius skaičiuojančioms finansinių paslaugų sistemoms labai svarbus stabilumas ir aiškumas. Kiekvienas II pakopos dalyvis planuoja savo išlaidas santaupų kaupimui viso darbingo laikotarpio metu. Todėl mažiausia, ką valstybė gali jam pasiūlyti, tai stabilią sistemą, kurioje dalyvavimo sąlygos nebūtų taip dažnai keičiamos. Jei tokio požiūrio nebus, skurdo pensijoje klausimas gali tapti dar aštresnis, nes paprastai daugumai žmonių taupymui kaip tik ir pristinga valios patiems tai daryti nuosekliai bei periodiškai“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Nors reformos langas iš esmės jau užvertas, tačiau liepos mėnesį dar galima pakoreguoti kaupimo formulę ir padidinti kaupimo tempą iki formulės 3+1,5. Metų pradžioje įvykusi mokesčių reforma bei atlyginimų bruto perskaičiavimas dažnu atveju leidžia pasirūpinti finansine ateitimi iš esmės nepajuntant to savo biudžete.

Skaičiuojama, kad šiemet sausį-birželį 90,1 tūkst. gyventojų nutarė pasididinti įmokas į antrąją pakopą. Minimu laikotarpiu naujų sutarčių skaičius siekia 25,9 tūkst., iš jų su klientais iki 40 metų amžiaus – 19,6 tūkstančio.

„Be kaupimo formulės, II pensijų pakopos klientai gali keisti turimą ar automatiškai priskirtą pensijų kaupimo bendrovę, taip pat – pagal amžių priskirtą gyvenimo ciklo fondą (GCF), nors mes nerekomenduotume migracijos po GCF, kadangi kaupiantiesiems tai reikštų arba padidintą riziką, arba sumažintą lėšų augimo greitį“, – sako Š. Ruzgys.

Nedidelei daliai gyventojų pasitraukus iš II pakopos ir su sukaupta suma sugrįžus į „Sodrą“, asociacijos vadovas pastebi, kad du iš trijų tokį sprendimą priėmusių gyventojų iki šiol kaupė tik minimaliai.

„Dalis nutraukusių kaupimą gana greitai suprato padarę klaidą, nes norėjo tiesiog pristabdyti įmokas. Kitai daliai dėl vyresnio amžiaus ar visiškai pasyvaus įsitraukimo nesinorėjo prisidėti dalimi savo atlyginimo. Bet kokiu atveju, naujoje formulėje neliko „Sodrai“ mokamo mokesčio pervedimo į pensijų fondą dalies, tad dėl kaupimo II pakopoje „Sodros“ pensija nebemažės. Taip pat verta apmąstyti net ir kaupimą „nuo nulio“, nes bet kokiu atveju tai bus asmeninės santaupos laikotarpiui, kai papildomas pajamų šaltinis tikrai pravers“, – mano asociacijos vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Beveik 3,5 mlrd. eurų siekiančias šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *