Lietuvių kalba besirūpinanti piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš išrinktojo Respublikos Prezidento vizitą į Lenkiją, kuris numatytas š. m. liepos mėnesio viduryje, atviru laišku kreipėsi į Gitaną Nausėdą.
Pareiškime primenama, kad „piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ drauge su 100.000 piliečių pasirašė už tokio įstatymo projektą, kad užsieniečių pavardės tik išimties tvarka būtų rašomos nevalstybine kalba ir tik papildomame dokumento puslapyje. Dabartiniai įstatymai taip ir reglamentuoja.“ Lietuvos gyventojų valia kalbos klausimu, patvirtinanti 70 tūkst. parašų, pateikta Seimui ir su 30 tūkst. parašų – Prezidento kanceliarijai.
Pareiškime atkreipiamas dėmesys, kad „Lietuvos lenkų politikai nevengia pavardžių rašybos dokumentuose klausimo sieti su politiniu kontekstu ir save pristatyti kaip imigrantus iš Lenkijos – lyg jų tikroji tėvynė būtų ne Lietuva, o Lenkija. Mes manome, kad nors save ir laikantys lenkais, jie yra visateisiai ir lygūs Lietuvos, o ne Lenkijos piliečiai, todėl jų reikalus dera spręsti Lietuvai.“ „Talka kalbai ir tautai“ pabrėžia, „kad šiuo metu istoriškai nėra tikslinga tęsti kelis amžius vykusio Lietuvos piliečių lenkinimo dokumentuose, todėl nesiūlome Lietuvos lenkais save laikančių mūsų piliečių pavardes dokumentuose pradėti rašyti pagal lenkiškosios rašybos taisykles.“
Piliečių asociacijos pareiškime išreiškiama viltis, kad išrinktasis Respublikos Prezidentas, viešėdamas Lenkijoje aplankys Seinų krašto lietuvius, gyvenančius savo etninėse žemėse.
Kreipimesi rašoma: „Viliamės, kad vetuosite nekonstitucine dvasia, kaip daug kartų yra pasisakęs Konstitucinis Teismas, rengiamus Tautinių mažumų ir Asmenvardžių rašybos dokumentuose įstatymus, jei tokie Jūsų Ekselenciją pasiektų.“
Piliečių asociaciją „Talka kalbai ir tautai“ įkūrė žinomi Lietuvos mokslininkai, visuomenės ir kultūros veikėjai, menininkai, dvasininkai. Asociacijos steigėjai – kalbininkai akad. Zigmas Zinkevičius, dr. prof. Vitas Labutis, prof. Arnoldas Piročkinas, dr. Sofija Jūratė Laučiūtė, dr. Kazimieras Garšva, prof. dr. Laima Kalėdienė, istorikai akad. Antanas Tyla, prof. dr. Rasa Čepaitienė ir Virginijus Jocys, Laisvės kovų dalyviai vysk. Jonas Kauneckas, kun. Robertas Grigas ir Jonas Burokas, Nepriklausomybės akto signatarai dr. Audrius Rudys ir Algirdas Endriukaitis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai dr. Romas Pakalnis ir Gintaras Songaila, muziejininkai dr. Aušra Jurevičiūtė ir Gintaras Karosas, etnologai prof. dr. Libertas Klimka, Jonas Vaiškūnas ir Nijolė Balčiūnienė, režisierius Jonas Vaitkus, aktorius Gediminas Storpirštis, pedagogas Valentinas Stundys, psichologė Eglė Mirončikienė, filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, religijotyrininkas dr. Dainius Razauskas, žurnalistas Dalius Stancikas, publiciskas Linas Virginijus Medelis, politologai Dovilas Petkus ir Vytautas Sinica, inžinierius Rytas Kupčinskas, verslininkai Mindaugas Karalius ir Arnas Simutis, Kęstutis Ignatavičius, Monika Morkūnaitė.
Susiję straipsniai:
- „Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje
- „TALKA kalbai ir tautai“ įteikė padėką įmonei „Škoda auto“
- „TALKA kalbai ir tautai“ aptarė svarbius valstybinės kalbos politikos klausimus
- „Talka kalbai ir tautai“ reikalauja juridinių asmenų pavadinimus rašyti lietuviškai
- Lietuvos piliečiai susibūrė į visuomeninį judėjimą „TALKA Kalbai ir Tautai“ (nuotraukos, video)
- Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją
- „TALKA kalbai ir tautai“ su VLKK pirmininku aptarė valstybinės kalbos puoselėjimo klausimus
- „Talka kalbai ir tautai“ reikalauja registruoti prekių ir paslaugų ženklus tik su lietuviškais užrašais
- „Talka kalbai ir tautai“: Turime pažymėti Vietovardžių metus ir leisti visiems gerai išmokti lietuvių kalbą
- „Talka kalbai ir tautai“ Seime pristatys interpeliaciją kultūros ministrei (tiesioginė transliacija)
- Talka kalbai ir tautai, „Vilnijos“ draugija. Įžymiausio Lietuvos kalbininko Zigmo Zinkevičiaus atminimui (video)
- TALKA ragina Seimą nepritarti valstybinį lietuvių kalbos statusą menkinatiems Vyriausybės siūlymams
- Jaunimo organizacijos išreiškė viešą paramą VRK užregistruotai piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“
- Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK
- Lietuvių kalbai mokyti tautinių mažumų mokyklose bus skiriama daugiau valandų
- Mitingo dalyviai Seimo narius paragino nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (nuotraukos)
- Kultūros ministrė: Su Lenkija sieksime aktyvaus dialogo
- A. Lapinskas. Kada Lenkija minės Lietuvą geru žodžiu?
- A. Lapinskas. Lenkų konferencijoje tvyrojo nepakanta lietuvių kalbai
- K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą?
- L. Medelis. Į vienus vartus – žaidimas su Lenkija
- Lenkija raginama labiau rūpintis lietuvių kalba
- G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
- V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?
- A. Juozaitis. Lenkija mus šantažuoja Rusijos pavojaus akivaizdoje: netenkame kalbos, žemės, lito
- Mokyklose – naujos galimybės gimtajai kalbai mokytis ne lietuvių tautybės mokiniams
- A. Lapinskas. Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą
- I.Degutienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką primindama atsakomybę dėl skubotos pamatinių Lietuvos švietimo ir kultūros politikos nuostatų peržiūros
- P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
- Visuomenininkai ragina Seimo narius nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (video, tiesioginė transliacija)
Ta proga Talkai savo kreipimesi derėjo Nausėdai dar priminti ir popiežiaus Pranciškaus vizito metu pasakytus žodžius, kad prie lietuvių tragiškos istorijos lygiai su fašistine Vokietija, Rusija yra prisidėjusi ir Lenkija. Lietuvių kalbos naikinimas yra viena iš tos tragedijos dalių, taigi reikština viltis, kad dėl kalbos dalykų nebus leistasi į jokius Lietuvos pusės pažadus ar politinius sandorius, įsipareigojimus.
++++
Tautinių mažumų ar bendrijų?.. Žr. Konstituciją.
Ir TMAPK ir ŽT! Pagal jas į TM statusą negali pretenduoti
– nei kitakalbiai atvykėliai, nei jų atvežta kalba,
– nei savo nacionalinę valstybę turintys kitakalbiai,
– nei abiejų kaimynių tarpusavio santykių istorijoje prisidirbusios valstybės tautiečiai.
AtA prezidentas Kačinckis atsiprašė čekų ir slovakų už jų teritorijos okupaciją,to paties męs laukiame iš prezidento Dūdos…
B8tent – TIK TIEK! Ir patiems gyvenimas palengvės (ir finansų sutaupys). Tiesa, kai kurių ,,akcijų” vadams tai nepatiktų, nes palengvėtų jų kišenės.
Slovakų ne tik atsiprašė, bet jiems, regis, ir yra grąžintas tas rajonas, kurį Lenkija 1938 metais okupavo. O Lietuvai Suvalkai, Augustavas taip ir liko negrąžinti.
Na, čia jau ten gyvenančių tektų klausti. Per daug sudėtingas dalykas, turint galvoje ne tik tai, kad ten buvo atkelta labai daug lenkų, bet ir tai, kad visą tą pokario laikotarpį Varšuvos pakto „socialistinės” bei „liaudies demokratijos” gyveno ir dirbo visai kitokioje santvarkoje, negu pati Rusija su visomis „sovietų socialistinėmis respublikomis” šiapus sienos..
Anose buvo paliktas privatus smulkus bei vidutinis verslas ir ūkis. Todėl jie neprarado verslo įgūdžių bei žinių, ir, kai valdžią perėmė jų „Solidarnoscj”, lenkai ir visi tie kiti be didesnių stresų susigrąžino visą ūkį į savo rankas.
O mūsiškių dauguma buvo nupratinta, užmiršusi paprasčiausius dalykus žiopčiojo, lyg ant kranto išmesta žuvis, darė primityvias žioplas klaidas, leidosi apgaunama ir apvagiama iki paskutinio siūlelio. Buvome puiki terpė Kremliaus ekonominėms diversijoms.
Tų žemių sugrąžinimo atveju tenykščiai lietuviai, atsidūrę mūsų santvarkos chaose ir ostapų benderių aplinkoje, rizikuotų subankrutuoti. Žinoma, labai stiprūs, vėtyti ir mėtyti, atlaikytų ir mus pamokyti galėtų. Bet juk tokių mažuma! O juk negalima atmesti, jog ir ten ostapų benderių pakanka. Kremliui būtų dar viena proga „pasidarbuoti”.
Jeigu pačiai aiškių aiškiausiai dalykai sudėtingi, tai ką čia tada ir dar Alke kalbėti…
Šaunuoliai. Jų darbai atitinka pavadinimą. Sėkmės.