Kodėl per karščius maistą tvarkyti reikia itin atsakingai? (0)

chug.com.au nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet šiltuoju metų laiku išauga bakterijų sukeltų žarnyno infekcinių ligų atvejų skaičius, kadangi bakterijos „mėgsta“ šilumą. ULAC duomenimis, kasmet vasaros mėnesiais registruojama daugiau nei 50 proc. visų šių infekcijų atvejų.

Dažniausiai registruojamos Lietuvoje per maistą plintančios infekcijos yra kampilobakteriozė, salmoneliozė, jersiniozė, ešerichiozė. Tai zoonozės ir jų sukėlėjai plinta per gyvūninį maistą – viščiukų broilerių mėsą, kiaušinius, termiškai neapdorotą karvių pieną ir kt. maistą. Su maistu taip pat gali patekti dešimtys kitų rūšių bakterijų, kurių sukelta infekcija gali pasireikšti įvairiai – nuo pykinimo iki centrinės nervų sistemos pakenkimo.

Per maistą plintančios bakterijų sukeltos žarnyno infekcijos dažniausiai pasireiškia karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, kūno skysčių netekimu, intoksikacija. Ligos sunkumas priklauso nuo patekusių su maistu bakterijų „piktybiškumo“ lygio, bakterijų skaičiaus ar jų gaminamo toksino kiekio, ligonio amžiaus, imuninės būklės ir kt.

Per maistą plintančiomis žarnyno infekcijomis serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau didžiausias sergamumas yra vaikų iki 5 metų. Maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, patiriantys imunosupresiją,  sumažėjusį skrandžio rūgštingumą, yra jautresni žarnyno infekcinių ligų sukėlėjams, todėl jiems klinikiniai požymiai gali būti labiau išreikšti.

Vasarą padaugėja ir susirgimų atvejų, kai tuo pačiu nesaugiu maistu apsinuodija grupė žmonių. Dažniausiai tokių protrūkių priežastimi būna ant žarijų paruošti kepsniai iš vištienos, namuose, kavinėse bei restoranuose vestuvėms ar kitiems pobūviams iš anksto paruoštas, netinkamai apdorotas karščiu ar kitaip netinkamai tvarkomas maistas.

Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gali gaminti toksiną, kuris taip pat gali būti apsinuodijimo maistu priežastis. Apsinuodijimo maistu priežastimi gali būti greitai gendantis maistas (salotos, mišrainės su majonezu, karšto rūkymo mėsa, žuvis, dešros, taip pat pieno produktai, kreminiai gaminiai ir kt.), ypatingai jei toks maistas kelias valandas buvo laikomas ne šaldytuve.

Patogeniniams (ligas sukeliantiems) mikroorganizmams tarpti šiuo metu palankios sąlygos ir vandens telkiniuose, todėl nurijus tokio vandens rizikuojame patirti viduriavimą ar vėmimą.

Skiepų nuo šių ligų nėra, pagrindinė profilaktikos priemonė yra saugus maistas ir asmens higiena, t.y. švarios rankos ir švari aplinka.

Užsikrėtimo rizikai sumažinti ULAC medikai pataria:

• Gyvūninį maistą (paukštieną, mėsą, žuvį) vartoti tik labai gerai išvirtą ar iškeptą.
• Kiaušinius vartoti kietai virtus ar gerai iškeptus.
• Žaliavinį pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, pakaitinti ar kitaip apruošti šiluma.
• Paruoštą maistą nedelsiant suvalgyti, nepalikti ilgesniam laikui maisto net ir šaldytuve.

Išvengti minėtų ligų vasarą poilsio metu gamtoje patariama:

• Į kelionę ar į gamtą įsidėti negreitai gendančių maisto produktų arba maistą laikyti termoizoliacinėse dėžėse.
• Užkandžiams gamtoje pasiimti labiausiai tinkamo maisto – traškučių, vaisių, daržovių, sausainių be kreminio įdaro, kondensuoto arba labai aukšta temperatūra apdoroto pieno.
• Neplauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje.
• Vengti užkandžiauti paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis.
• Vengti pirkti maisto iš atsitiktinių gatvės prekeivių.
• Prieš valgį nusiplauti rankas arba nuvalyti rankas dezinfekuojančia servetėle.