O. Gaidamavičiūtė. 10-osios Vilniaus meno mugės „ArtVilnius“ refleksijos (nuotraukos) (0)

Mugėje Art Vilnius | O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Mugėje Art Vilnius | O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Šių metų gegužės 30 – birželio 2 dienomis „Litexpo“ parodų centre vyko jubiliejinė – 10-oji – Vilniaus meno mugė „ArtVilnius“. „ArtVilnius“ rengia Lietuvos meno galerininkų asociacija, mugės vadovė ir spiritus movens – Diana Stomienė, vadovaujanti ir galerijai „Meno niša“.

Mugėje šiais metais dalyvavo 65 galerijos ir beveik 300 menininkų iš 20 pasaulio šalių. Lietuvai atstovavo net 36 galerijos iš didmiesčių ir mažesnių miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Telšių, Ukmergės, Molėtų, Biržų, Palangos, kt. Mugės dalyviai galėjo ne tik grožėtis įspūdingais meno kūriniais, bet ir juos įsigyti. Pasirodo, kad per keturias meno mugės dienas parodų ir kongresų centre „Litexpo“ apsilankė 23,1 tūkst. lankytojų, buvo parduota kūrinių už 380 tūkst. eurų. Pasak Dianos Stomienės: „Vėliau kūrinių pirkimo procesas nenutrūksta, jis persikelia į pačias galerijas, kur daugelis sandorių jau užbaigiami po mugės. Džiugu, kad 10-ąją meno mugę surengėme su labai įdomia meno galerijų programa, šiemet buvo įvairių medijų kūrinių, nuo tapybos, fotografijos, šokio, garso, performansų ar objektų“ Prieiga per internetą.
Jubiliejinėje mugėje tradiciškai išrinktos ir paskelbtos geriausios mugės galerijos, menininkai bei kūriniai. Šiemet geriausia menininke, kuriai atiteko COBALT Legal premija, išrinkta videomenininkė  Laura Sabaliauskaitė. Mugės metu lankytojai galėjo pamatyti du menininkės darbus – videoinstaliacijas, animacijos meno kūrinius: „Konfliktas“ ir „Be vietos“, nagrinėjančius socialines problemas. Autorė teigia: „Meno mugėje eksponuotame kūrinyje „Konfliktas“ vaizduoju įkyriai zvimbiančią mažą musę ir gulintį, nejudantį, kančios kamuojamą žmogų. Šio kūrinio žiūrovas tikrai pastebės nedidelę, erzinančią musę, bet ar atkreipsime dėmesį į ligos iškamuotą žmogų, kuris nepajėgia jos nuvyti?“ Prieiga per internetą.

Šiais metais meno mugė „ArtVilnius’19“ kvietė į unikalią pažintį su šiuolaikiniu Prancūzijos menu. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje į Vilnių atvyko net 11 rinktinių Prancūzijos galerijų ir gausybė šios šalies menininkų ir pristatė spalvingą „Focus France“ programą (kuratorė Aurélie Forie) – vizualinį, taip pat garso, performansų ir šokio meną. Ypatinga vizualine įtaiga išsiskyrė prancūzų kūrėjo Alexandre Bavardo performansas „Naujoji archeologija“ („Neo-Archelogia“).

Iš prancūzų galerijų įsiminė „Galerie Eva Hober“ iš Paryžiaus, pristačiusi nedidelio formato itin spalvingus Anne Brégeaut darbus, tarp jų paveikslą „Cukrus“ („Sugar“, 2017 m.), kuriame – ryškiaspalvių – mėlynų, geltonų, raudonų – gėlių fone „besiilsinti“ (gal mieganti) žmogaus figūra.

Įdomius menininkus bei galerijų ekspozicijas pristatė Latvijos, Estijos, taip pat Austrijos menininkai. Tarkime, estų kūriniai išsiskyrė minimalizmu ir konceptualumu (pvz., Maarit Murka instaliacija „Escape room“, kt.), latvių – organiškumu, o austrų – konceptualiu dekoratyvumu (pvz., organiškų dekoratyvių formų Milan Kralj darbai – paveikslai, skulptūros).

Parodoje įvairovės ir originalumo tikrai netrūko: buvo galima išvysti ir tradicinių, ir (post)modernių kūrinių; nuo tapybos, grafikos, skulptūros, fotografijos, videomeno, iki asambliažų, instaliacijų, performansų, objektų; nuo įprastų iki trimačių darbų.

„Litexpo“ erdvėje veikė kasmetė tarptautinė didelio formato skulptūrų, instaliacijų ir performansų paroda „Takas“, pristačiusi, pvz., Tado Vosyliaus sukurtą skultūrą „Žvėris“ (prie įėjimo į „Litexpo“ erdvę), taip pat net 6 metrų ilgio VDA Architektūros katedros kolektyvinį darbą „Skliautas“ (antrame „Litexpo“ aukšte).

Vienas iš originaliausių darbų parodoje „ArtVilnius“ (tiksliau, už jos ribų) – tekstilininkės Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės kūrinys „Vandens lelijos“ – pirmoji šiuolaikinio meno mugės metu gimusi iniciatyva, persikėlusi į viešąsias erdves šalia senosios Vingrių vandenvietės (seniausių Vingrių šaltinių), netoli esančio modernaus meno MO muziejaus.  „Korozijos paveikta, povandeninį laivą primenanti, industrinė vandens talpykla, siuvinėta gėlo vandens augalų motyvais, kalba apie natūralios gamtos ir žmogaus veiklos įtampos taškus, taip pat aktualina miesto istorijos atminties ir užmaršties klausimus. Cisterna yra universali talpykla, kuria vis dažniau gabename nebe vandenį, pieną ar girą, bet srutas, kenksmingus chemikalus ar naftos produktus. Šalyje, kurioje negausu brangiųjų iškasenų, tyras vanduo ir žmonių kuriama kultūra yra kertiniai naudingieji ištekliai“ (Prieiga per internetą) – apie kūrinio ekologinį aktualumą šių dienų kontekste pasakoja Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė.

Beje, smulkesni, miniatiūriniai S. Inčirauskaitės-Kriaunevičienės erdviniai darbai („Tea break“, „Objektai palyginimui“) buvo eksponuoti pačioje „Litexpo“ erdvėje, tekstilės galerijos „Artifex“ erdvėje.

„ArtVilnius“ siekia plėsti ir  šiuolaikiniu menu besidominčių vartotojų ratą įvairiose visuomenės grupėse, ypač tarp jaunimo. Todėl viena iš svarbių mugės dalių yra edukacija. Parodoje vyko ir edukcinė programa „Tarp kūrėjų“ – džiugu, kad kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo ir maži, ir dideli.

Parodoje prisistatė ir Lietuvos bei užsienio literatūros apie meną leidėjai, iš įdomesnių – konceptualus, spalvingas žurnalas apie šiuolaikinį meną, leidžiamas Didžiojoje Britanijoje, bet kuriamas lenkų redaktorių – „Contemporary Lynx“.

Galima sakyti, kad parodoje buvo galima pajusti meną pasitelkiant visas jusles: ir regą, ir klausą, netgi uoslę: parodos partneris „Crème de la Crème boutique“, kuris meno mugėje jau antrus metus pristatė menamą parfumerijos muziejų „MoPa“, kuriame šiemet buvo galima patirti naują ekspoziciją „Forbidden ingredients“ („Uždrausti ingredientai“).
„ArtVilnius“ lankytojams pristatė garsiausias Lenkijos meno institucijas (MOCAK, Laznia), taip pat  Jono Meko vizualiųjų menų centrą, skleidusį Fluxus dvasią bei priminė nemirtingą Jono Meko kūrybą.

Ir šiais metais ypatingojo partnerio „Lewben group“ fondas „Lewben Art Foundation“ „ArtVilnius“ projektų zonoje (jis „ArtVilnius“ – nuo 2014-ųjų) pristatė pasaulinio garso menininkų darbų kolekcijas, kurias kuruoja Francesca Ferrarini (Italija). Beje, šiais metais „Lewben Art Foundation“ surengė net diskusiją „Kūrybinė dilema: menas, krikščionybė, šiandiena“.

Svarbu, kad tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ yra vienintelė šiuolaikinio meno mugė Lietuvoje ir didžiausia meno mugė visame Rytų Europos regione. 2009 m. prasidėjęs „ArtVilnius“ – vienas svarbiausių projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ renginių. Per devynerius veiklos metus meno mugė išsiplėtė ir stabiliai įsitvirtino vietinėje ir užsienio meno rinkoje bei meno mylėtojų privalomų aplankyti renginių sąraše.

O. Gaidamavičiūtės nuotraukos:

logo_srtrf (1)

Kategorijos: Kultūra, Margos pievos: renginiai, Menas, Saulės arkliukai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *