M. Kundrotas. Diskriminacija – laisvės ir pažangos sąlyga (lygybės dienos proga) (15)

Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nediskriminavimas – vienas svarbiausių liberalios kairuoliškos ideologijos principų. Išties demokratija suteikia lygias teises daugeliui žmonių daugelyje sričių. Vyrams ir moterims, skirtingų religijų žmonėms, skirtingos socialinės kilmės asmenims ir skirtingų tautybių atstovams, kai jie yra tos pačios šalies senbuviai. Tai užtikrina pažangesnę, laisvesnę ir teisingesnę visuomenę. Bet kairieji liberalai reikalauja lygybės ten, kur ji pradeda tik trukdyti tiek laisvei, tiek pažangai, tiek teisingumui.

Vienas iš pavyzdžių – rizikos šeimų sąvokos atsisakymas vaiko teisių politikoje. Pasekmė – visiškas loginis ir moralinis chaosas, kai iš asocialų paimti vaiką – didžiulė problema, o štai, normalios, tvarkingos šeimos gali prarasti vaikus už paprastą plekštelėjimą, griežtesnį žodį ar tiesiog sunkesnę ekonominę padėtį. Šioje vietoje net sunku nustatyti vienodus standartus: pripažinkime, alaus bokalas tvarkingoje šeimoje ir alkoholikų gūžtoje turi skirtingas reikšmes. Bet dabar viskas labiau priklauso nuo vietinio pareigūno, nei nuo teisinio objektyvumo.

Rizikos šeimų sąvokos atsisakyta, siekiant išvengti diskriminacijos. Tikslas galimai buvo kilnus, bet pasekmės – absurdiškos. Vaikai, kurie laksto murzini, aptekę parazitais, nuo vienos motinos, bet skirtingų tėvų, matantys blogiausius moralinius pavyzdžius, greičiau liks su tėvais, nei padorios šeimos vaikas, kurio tėvai sekmadienį išgeria taurę vyno ar subara už tinginiavimą.

Kitas pavyzdys – žemesnio intelekto vaikų integracija ir adaptacija švietimo sistemoje. Vėlgi tikslas – tarytum doras, bet, mažų mažiausiai, naivus. Pirmas dalykas – dažnas toks adaptuotas vaikas, besibodintis bet kokia intelektualine veikla, tik trukdo normaliems vaikams mokytis. Antra problema – daugelis intelektualiai atsilikusių vaikų pasižymi agresija, iš čia – konfliktai. Trečias momentas – išaiškinkite mažamečiui, kodėl jam reikia daugiau dirbti dėl patenkinamo pažymio, nei adaptuotam jo bendraklasiui – dėl gero. Išaiškinkite, kad jo pažymys – kitoks…

Taip sunaikinamas svarbiausias pažangos principas – standartas. Nebelieka objektyvios siekiamybės. Užuot pakėlus adaptuotų moksleivių kartelę nuleidžiama normaliųjų kartelė. Taip, ponai ir ponios, normaliųjų. Vartojame normos sąvoką, kol ji dar – legali. Nes akivaizdu, kad ją siekiama palaipsniui apriboti, o galiausiai – ir visiškai uždrausti, tiek intelektualinėje, tiek moralinėje erdvėje.

Trečias pavyzdys – liberaliai kairuoliška šeimos politikos koncepcija, pagal kurią šeima yra tai, ką patys žmonės laiko šeima. Du vyrai, dvi moterys, poliamorinė grupė, diedukas su ožka… Iš principo suaugusiems žmonėms jau dabar leidžiami bet kokio formato santykiai, bet pretenzijos tai vadinti šeima iš esmės devalvuoja prigimtinę šeimos sąvoką, o planai suteikti bet kokiems junginiams auginti vaikus pagal savo pavyzdį gresia tų vaikų moralei ir psichikai.

Ketvirtas atvejis – savo valstybės piliečių sulyginimas su prašalaičiais. Tie, kurie jau gyvena konkrečioje valstybėje, gavę jos pilietybę iš tėvų ar kitu būdu, privalo turėti ir turi lygias žmogiškąsias, pilietines ir politines teises. Atvykusiam žmogui, žinoma, galioja bendros žmogiškosios teisės, bet pilietinės ir politinės teisės – išskirtinė tos šalies senbuvių privilegija. Jokia valstybė nėra guminė. Kultūrinių normų priėmimas, socialinė rūpyba, teisė rinkti šalies valdžią ar būti į ją renkamam – jokia bendra žmogaus teisė. Tai – piliečio teisė. Išskirtinė.

Ten, kur egzistuoja standartai, o taip pat – laisvas pasirinkimas, ten būtinai egzistuoja ir diskriminacija. Kiekvienas vyras, pasirinkdamas žmoną (ar atvirkščiai), diskriminuoja kitas savo pažįstamas ir gal netgi tam tikrų lūkesčių jo atžvilgiu turinčias moteris (ar atvirkščiai). Lygiai taip pat diskriminuojame pasirinkdami religiją, politinę stovyklą, draugų ratą ar darbovietę. Net muzikos stiliaus, aprangos kodo ar valgiaraščio pasirinkimas grįstas diskriminacija. Diskriminacija – tai antras pasirinkimo vardas. Taigi – ir laisvės vardas.

Šalia pasirinkimo svarbus ir standarto klausimas. O standartas visada būna hierarchinis. Lygybės koncepcija siekia paneigti bet kokias hierarchijas, bet jos – bet kokios pažangos sąlyga. Vieni žmonės – doresni, kiti – niekšingesni, vieni – protingesni, kiti – kvailesni. Tarp aukščiausio ir žemiausio – ištisas, platus spektras absoliučiai hierarchinių laipsnių. Niveliuoti protingą žmogų su kvailiu ar teisuolį – su niekšu prieštarauja tiek logikai, tiek moralei. Tai – komunizmas po liberalizmo kauke.

Ginkime savo teisę diskriminuoti, kol dar galime. Nes uždraudus diskriminaciją ten, kur ji – būtina, drauge bus palaidota ir laisvė, ir pažanga. 

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .

15 komentarų

  1. Nuomonė:

    Norėčiau pamatyti, kai ta garbinama teisė diskriminuoti būtų pritaikyta milijonui lietuvių anglijose, airijose, skadinavijose ir kitur.

  2. Prašalietis:

    M. Kundrotas. Diskriminacija – laisvės ir pažangos sąlyga (lygybės dienos proga) …. Tik paleistų į laisvę, bet nuolatos sąjungose gyvenančių išsivaikščiojančiuose pseudovalstybiniuose dariniuose kaip šiandieninė lansberginė Lietuva,”grynakraujų tautinių”čiabuvių gretose gali gimti tokie “tautinės filosofinės minties šviesuoliai, kuriems buvusi indėnų,negrų segregacija ir diskriminacija JAV, negrų Pietų Afrikos Respublikoje, aborigenų Australijoje pasidarė “laisvės ir pažangos sąlyga”. Bėda ta, kad šie “grynakraujai tautiniai”čiabuviai šimtus metų pragyvenę rusiškoje,lenkiškoje, vokiškoje diskriminacinėje”pažangoje” nebeturi šansų ką nors diskriminuoti išskyrus savus čiabuvius. Kas yra 30 metų sėkmingai ir daroma su “grynakraujais tautiniais” visokio plauko runkeliais, kurdupeliais,šunauja, vatnykais,eurovatnykais ir t.t. Civilizuotų vakarų valstybių piliečių nepadiskriminuosi kur jie begyventų, nes į Europos”sąjungą”įsiprašė pseudovalstybinių darinių čiabuviai. Kaip rodo istorija, čiabuviai buvo yra ir bus diskriminuojami visur ir visada taip vadinamo civilizuoto pasaulio,kuriam padeda “į tautinį elitą” įtaisyti “tautiniai elitiniai”čiabuviai…

    • virginijus:

      Prašalieti – kiek paėmei “ant drąsos” prieš taip giliamintiškai postringaudamas?

      • Prašalietis:

        Virginijau, pats išsipagiriok iš “tautinio valstybiškai nacionalinio” apsvaigimo,tuomet viskas ir tau “supaprastės” ir tu “nesunkiai pamatysi ne tik kažkieno giliamintiškus pasamprotavimus”, bet “tautiškai” suvoksi buvusių rusiškų,lenkiškų ir visokių kitokių diskriminacijų laisvės ir pažangos sąlygojimui”šiandieniniams “tautiniams”čiabuviams….

        • Žodžio laisvė...:

          Prašalieti,eik tolyn,kur nusitaikei eiti ir nedrums mums čia ramybės.Prašalietis visada
          nejaučia tvirtai žemės po kojomis – šiandien čia,rytoj kitur kažkur.Bastosi po pasaulį
          bastūnas ir nepatenkintas savo gyvenimu,nerasdamas ramybės moralinės ir fizinės.

  3. Už ligybę !:

    Straipsnis aiškiai atitinka” hate spech” kriterijus. Autorius kursto visapusišką neapykantą ir diskriminaciją.

    • Tvankstas:

      Jūs iš LGBT Glavlito ?
      Dick Swaab, Nyderlandų ž…., tyrė gaidžių ( angliškas trumpinys gay) smegenis ir nustatė, kad jos yra visai kitokios, nei vyrų moteriamylių, su didelėmis nuokrypomis nuo įprastųjų vyrų.
      Man tekę tikrai nemažai bendrauti su LGBT, tik jiems dėl savo ypatingos orientacijos galvos amžinai užimtos patikti ir pasitenkinti, tas amžinas gay noras patikti skaisčia mergaite, pasipurenant plaukučius, papučiant patempiant lūpytes, paploninant balselį, bet kurią minutę įrodant taip savo vertę.
      Baisiausia tai, kad bendraudamas kaip su žmogumi, nepaprastai užgaudavau savo nedėmesingumu aistringą meilinimąsi.

  4. Bartas:

    Sunku suprasti pusiau lietuvišką rašliavą. Kas ir kokius vaikus “adaptuos”,” liberalizuos,” o gal “niveliuos”, “diskriminuos”.
    Tamsta M. Kundrotai ,ar tikrai Tavę mokė Lietuviškoje Mokykloje? Atsiprašau , pasikarščiavau .Nesiruošiu Tamstos mokyti, bet Mariau , esu daug vyresnis už patį, skaitau Tavo straipsnius su įdomumu (kartais naudoju tarptautinių žodžių žodyną). Kitiems patariu, bet mano draugai ( lietuviai) – mandagiai perteiksiu jų mintis. Ne mums , ne apie mus. Nepyk ir pagalvok.

  5. Gintautas:

    Kundrotas, dar vis
    gydaisi gripa legalia stipria narkotine medziaga alkoholiu.Ha.

  6. >Už ligybę:

    ,,Ligybė”- lietuvių kalboje tokio žodžio nėra. Antra,- M.Kundrotas šiame straipsnyje išdėstė teisingas ir prasmingas mintis / tik be reikalo vartoja daug svetimžodžių/,tad ačiū .

  7. Gabrielė:

    Visi mes – Dievo kūriniai. Bet žmogui yra suteikta pasirinkimo laisvė, o šiaip laisvė. Pasirinkti gėrį ar blogį. Jei nemąstantys gina LGBT, tai jie pasirenka vieno iš pagrindinių Kūrėjo dėsnių švento ryšio tarp moters ir vyro, iš kurio atsiranda gyvybė, paneigimą. Visi, kurie remia LGBT, nei jie mąsto, nei jie žino kas yra laisvė. Gyvenimas jų – valgyt, tuštintis ir linksmintis…taip ir nugyvens, nesupratę giluminės gyvenimo prasmės.

  8. Gabrielė:

    DIEVAS SUTEIKIA MUMS NE ŠIAIP LAISVĘ, O PASIRINKIMO LAISVĘ. MES TURIME GALIMYBĘ RINKTIS GĖRĮ AR BLOGĮ. IR TAIP ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO PARAŠOME SAVO GYVENIMO KNYGĄ. LAISVĖ – NĖRA ANARCHIJA. LAISVĖ NEREIŠKIA, KAD GALIMA NIEKINTI KŪRĖJO SUTEIKTUS ŽMOGUI PRIGIMTIES PRINCIPUS. TOKIE ŽINGSNIAI YRA MŪSŲ KLAIDOS.

  9. Romas:

    Papildant Gabrielę – gėris veda į tobulėjimą, blogis į degradaciją. Degradacija savižudiška. Gyvybė tęsiasi tik iš moters ir vyro…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *