M. Kundrotas. Kas vienija, o kas – skaldo tautines jėgas? (31)

Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Profesorius Vytautas Radžvilas, Europos Parlamento rinkimams subūręs savo vardo komitetą, paskelbė straipsnį, kuriame kratosi tautinių jėgų skaldytojo vaidmens, jį permesdamas varžovams dėl įtakos tautiniame politiniame lauke. Pirmiausiai – Arvydui Juozaičiui ir Gintarui Songailai. Gaila, kai galimi kolegos tampa varžovais, bet, jeigu jau taip susiklostė, tenka įvardyti realius faktus, dėl ko taip įvyko, ir atsakyti į klausimą: ką daryti?

Pirmiausia pabrėžtina, jog V. Radžvilo įkvėpti sambūriai „Pro Patria“ ir „Tautos forumas“ atliko šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje beprecedentį tautinio švietimo ir ugdymo darbą. Iš visiško viešųjų erdvių užribio jie iškėlė tautiškąsias idėjas į daug platesnį informacinį lauką ir suteikė joms solidumo, kurį užtikrino intelektualios, akademiškos prieigos. Už tai šiems sambūriams ir asmeniškai jų kūrėjui – nuoširdi tautininkų padėka.

Vis dėlto čia tenka įvardyti ir tam tikras problemas. Pirmiausia – tautiškumas šių sambūrių atstovų retorikoje ir informacinėje sklaidoje kuo toliau, tuo labiau susietas su siauru konfesiniu interesu – vadinamųjų katalikų lefebristų idėjine platforma, atskiriant tiek protestantus, tiek baltų tikėjimo šalininkus, tiek laisvamanius. Be jokios abejonės kiekvienas žmogus ar organizacija turi teisę dėstyti savo religines pažiūras, bet kai organizacijos platforma tampa viena religinė srovė, jai tapatintis su visos tautos judėjimu yra pernelyg pretenzinga.

Antra rimta problema buvo radikalus ir ilgalaikis šviečiamosios ir ugdomosios veiklos atskyrimas nuo praktinės politinės veiklos, o konkrečiai – nuo partijų ir nuo rinkimų. Taip intelektualiausia tautiškų žmonių dalis, o pirmiausia – jaunuomenė, tiesiog nudrenuota nuo realios politinės įtakos erdvių. Koks galėjo būti to tikslas, tenka spręsti iš gretutinių ir vėlesnių šių sambūrių sprendimų.

V. Radžvilas ir jo sekėjai visą laiką stengėsi atsiriboti nuo ligtol veikusių tautiškų organizacijų ir grupių, vaizduodami jas, kaip radikalus ir marginalus, gebančius tiktai skandalintis, trypti okupantų vėliavas ir deginti oponentų nuotraukas. Patogiai užmiršti realūs darbai, kaip prigimtinės šeimos, valstybinės kalbos, socialinio teisingumo gynyba, o pirmiausiai – Žemės referendumas už tautos įgalinimą realiai valdyti valstybę. Tai, ką V. Radžvilo grupės skelbė teoriškai, jų kritikuojami žmonės ir jų grupės dirbo praktiškai.

Ypač didelių abejonių sukėlė V. Radžvilo ir jo komandos persimainymas, po ilgametės partinės bei rinkiminės veiklos kritikos suskatus kurti savo politinį junginį ir žengti į rinkimus. Tai būtų suprantama, jei būtų aiškiai pareikšta: ligtolinis mūsų kelias buvo klaidingas. Ar bent aiškiai įvardijus objektyvių aplinkybių kaitą, sąlygojusią tokį atsivertimą. Deja, kiek kartų užduoti šie klausimai, tiek kartų sulaukta tylos arba labai naiviai atrodžiusių išsisukinėjimų.

Iš to peršasi dvi alternatyvios išvados. Viena tikimybė – jog, visoje Europoje kylant tautinėms jėgoms, kai kas pamanė turį pakankamai potencialo užimti šią nišą Lietuvoje, užsimanę valdžios ar gerai apmokamos tarnybos. Antra tikimybė, gal net ir didesnė, kad, plintant tautinėms idėjoms, sąmoningai griebtasi projekto nusiurbti dalį balsų nuo tautiškojo konservatorių sparno, pirmiausiai – Audroniaus Ažubalio bei Rimanto Dagio, o taip pat – ir nuo Centro partijos. Trečią tikimybę – nuoširdų siekį suteikti Lietuvai tautišką mandatą Europoje – itin abejotina daro nuoseklumo stoka rinkimų atžvilgiu ir varžovų juodinimas.

Nuoširdžiam patriotui antraeilis klausimas, kas darys gerus darbus. Natūralu savo stovyklą laikyti geriausia, antraip liktų abejotina prasmė joje būti. Bet tokiu atveju lieka spektras: geras-geresnis-geriausias, blogas-blogesnis-blogiausias. O kai pateikiama tik juodai balta alternatyva – mes arba niekas – tai kvepia arba liguista ambicija, arba sąmoninga destrukcija.

V. Radžvilas savo straipsnyje teigia, jog A. Juozaitis su G. Songaila, įkūrę sambūrį „Lietuva yra čia“, suskaldė tautines jėgas, kurias – reikia suprasti – vienijo „Tautos forumas“. Labai savotiška logika. Jei „Tautos forumas“ būtų pirma reali tautiška organizacija, o kas nors šalia jos būtų įkūręs antrą, dargi be argumentų, kuo ši antroji bus geresnė, tokia logika pasiteisintų. Bet juk pats „Tautos forumas“ įsikūrė jau egzistuojant tiek politinėms, tiek visuomeninėms tautinėms organizacijoms – nuo tautininkų iki Lietuvos sąjūdžio.

Maža to. V. Radžvilo teiginiai, jog „Tautos forumas“ buvo atvira platforma vienytis visiems tautiškiems patriotams, skamba abejotinai, gal net veidmainiškai, bent dviem aspektais. Pirmiausia – tai gausūs ir labai kategoriški išpuoliai prieš ankstesnius patriotų sambūrius. Antra – garsieji V. Radžvilo laiškai bendražygiams, paviešinti Vitalijaus Balkaus. Šiuose laiškuose tautininkų atkūrėjas G. Songaila vaizduotas kaip koks Trojos arklys, konservatorių atsiųstas kompromituoti V. Radžvilo komandos A. Juozaičiu. Vargu, ar tai bent kiek dvelkė vienybe.

Nuoširdžiu idealizmu abejoti skatina ir pretenzijos tautininkams, kad jie siūlėsi – jei iš tiesų siūlėsi – tapti politiniu „Tautos forumo“ sparnu. Tai įvardyta instrumentiniais siekiais. O atėjus laikui pats V. Radžvilas su savo bendražygiais suskato kurti tokį politinį sparną. Natūraliai kyla klausimas: kam buvo kurtas „forumas“ – tautai ar V. Radžvilui ir jo kompanijai? Kodėl vienu atveju politinis sparnas įvertintas, kaip egoistinė pretenzija, o kitu atveju, mat, viskas tvarkoje?

V. Radžvilui sunku prieštarauti dėl A. Juozaičio „Istorinės klaidos“, tiek Sąjūdžio laikais, tiek net ir dabar Vytauto Landsbergio – Algirdo Brazausko alternatyvoje renkantis pastarąjį. Šių eilučių autoriui pačiam keliskart teko apie tai pasisakyti, kaip ir apie labai abejotinus A. Juozaičio rėmėjus, atvirai palaikančius Rusijos pozicijas. Dėl tokių įžvalgų iš itin uolių A. Juozaičio šalininkų teko sulaukti kaltinimų veikiant prieš A. Juozaitį ir net šmeižiant jį, tuo pačiu skaldant tautiškąsias gretas.

Iš tiesų vadovautasi tuo pačiu įvardytu principu: geras-geresnis-geriausias. Nuo pat prezidento rinkimų kampanijos pradžios iki paskutinių dienų kalbėta apie Naglį Puteikį, kaip pirmą iš geriausių kandidatų, o apie A. Juozaitį – kaip antrą. N. Puteikiui de facto atsiėmus savo kandidatūrą ir parėmus A. Juozaitį šių eilučių autorius taip pat išreiškė paramą A. Juozaičiui, tiek balsuodamas už jį pats, tiek suagituodamas savo bendražygius.

Vienaip ar kitaip tiek A. Juozaitis, tiek N. Puteikis realiais veiksmais įrodė vienybės siekį. A. Juozaitis atsisakė su savo komanda dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose V. Radžvilo grupės naudai. Deja, atsaku tapo ignoravimas, o po to – panieka ir dar intrigos, kiršinimas uždaruose laiškuose. N. Puteikis atsiėmė savo kandidatūrą prezidento rinkimuose A. Juozaičio naudai. Iš to matyti, kas eina vienijimo, o kas – skaldymo keliu. Kam svarbiausi principai, o kam – egoistinės ambicijos ar labai pragmatiški interesai.

V. Radžvilo komanda dažnai ir pagrįstai kritikuoja V. Landsbergio fenomeną Sąjūdyje, o po to – ir Tėvynės sąjungoje. Išties ryškiausias šio fenomeno bruožas – pretenzijos monopolizuoti patriotizmą, visus kitus pretendentus į šią erdvę įvardijant priešais ir kenkėjais. Deja, V. Radžvilo kompanija vis aiškiau tampa savo kritikuojamų konservatorių klonu, o gal net – karikatūra. Su daug mažesne vieša įtaka, bet tokiomis pat ambicijomis. Ne veltui plinta sąvoka: Profesorius Vytautas II-asis.

Kovoje dėl šių ambicijų griebiamasi net melo ir šmeižto, kaip Centro partijos atveju, priskiriant jai tokias pozicijas, kaip homoseksualizmo plėtros, masinės migracijos, Europos federalizacijos rėmimas. Tai visiškai prieštarauja tiek šios partijos programoms, tiek jos vadovų aiškiai ir viešai išreikštoms pozicijoms.

Dažna taisyklė – kuo teisesniu žmogus laiko save, tuo purvinesnius metodus taiko savo kovoje su priešininkais ar tiesiog – varžovais. Ne šiaip sau Jėzus Kristus labiau smerkė „teisuolius“ fariziejus, nei atvirus nusidėjėlius. Mat šie „teisuoliai“ buvo veidmainiai, mokantys kitus teisumo, o patys kupini ydų. Užtai apie juos pasakyta, jog to, ko jie moko, verta laikytis, bet jų elgesio geriau vengti.

„Mes arba niekas“ buvo prieštaringai vertinamo Mindaugo Murzos-Gervaldo šūkis. Kas atleistina paprastam vaikinui iš Šiaulių, mažiau atleistina intelektualams. Maža to. M. Gervaldas iš šio šūkio jau seniai išaugo. Šiandien jis jau kalba apie tautinių jėgų vienybę su lygiaverčių lyderių vadovybe. Taigi, jam savo išskirtinumo pozicija – jau praeitas etapas, o kai kurie intelektualai net ir šiandien lieka įstrigę šiame etape.

Kai agresyviausias ir arogantiškiausias V. Radžvilo komandos narys – Martynas Katelynas – sumanė perimti iš tautininkų ir tautiškųjų subkultūrų Kovo 11-osios eiseną, jos veteranai dar bandė kalbėtis, kad gal kaip nors reiktų susijungti. Į tai atkirsta tiesiai ir aiškiai: jokių susijungimų, gali būti tik jūsų prisijungimas prie mūsų. Į M. Katelyno renginį atėjo keli žmonės, pamatė šalia besibūriuojančią masę tautininkų renginio dalyvių ir išsiskirstė. Deja, užuot pasidarius išvadas iš savo klaidų, toliau bandoma urlaganų maniera vaizduoti „vierchus“.

Šalia triuškinamo pralaimėjimo praktinėje politikoje, surinkus mažiau balsų už savo nuolat puldinėtą realiausią varžovę – Centro partiją ir net už vieną žmogų – tautiškąjį konservatorių Audronį Ažubalį, akivaizdus ir intelektualinis krachas. Vienais ar kitais motyvais ypač sureikšminti Europos Parlamento rinkimai, pretenduojant nuo jų pradėti Tautų Pavasarį. Įvairių šalių tautininkai išties stipriai pagerino savo reitingus, bet iki kardinalaus perversmo – dar labai toli. Maža to. Susilpnėjo konservatoriai, o labiausiai reitingus pasikėlė kraštutiniai liberalai.

Taigi, tenka suabejoti V. Radžvilo ir jo komandos įžvalga. Tautų Pavasaris ir toliau priklauso nuo atskirų nacionalinių valstybių ir jų nacionalinių rinkimų. Tai matyti Lenkijoje, Vengrijoje, Italijoje, iš dalies – Latvijoje ir Estijoje, mažesniu mastu – Vokietijoje ir Ispanijoje. Šiame kontekste ypatingą reikšmę įgauna artėjantys Lietuvos Seimo rinkimai ir klausimas, ar iki jų susitelks tautinės jėgos.

Vargu, ar rasime tobulų žmonių, ypač – tarp politikų. Bet, jei matai žmogaus idealizmą, gali jam atleisti antraeilius skirtumus ar naivias klaidas. Yra geresni, yra blogesni.

A. Juozaičiui ir N. Puteikiui pareiškus apie vieningą veikimą, gal net – vieningą partiją, brėkšta viltis, jog didesnė dalis patriotų, pagaliau, susivienys. Didelė tikimybė, jog čia įsijungs ir senieji tautininkai su respublikonais, ir jaunalietuviai, ir daug patriotų, ligšiol buvusių tautinių partijų nuošalėje. Mažai abejonių, jog čia būtų laukiama ir V. Radžvilo komanda. Jei tik sugebės perlipti per savo ego ir tuo pačiu – paneigti, kad yra sistemos projektas.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

31 komentaras

  1. Lietuvis:

    Prisipazinsiu – neperskaiciau iki pacios pabaigos tokio “issamaus”? pono M. Kundroto straipsnio. Politines vingrybes ir pilstymai is tuscio i kiaura, “asmeniniu saskaitu”? (gali tik itarti) viesoje erdveje suvedinejamai ir tiek… Publikai nereikia zinoti , o ir jai visai neidomu politiniu partiju “virtuves”, ju uzkulisiai , tarpusavio santykiu issidestymai, ju sudetingumai, konkurencines kovos uz vieta politineje arenoje.
    DABAR – tik priesingai nusiteikes lietuvybei, tautiskumui ir galimybei ateityje islikti pilnateise Europos Sajungos nare, sakau PILNATEISE – t.y. su galimybe kuo savarankiskiau spresti savo salies vidinius tautinius, kalbinius ir pan. reikalus – gali neizvelgti pazangumo, nuoseklumo ir tokio judejimo reikiamybes gerbiamo V Radzvilo veikloje… Klaidu tik tokiu, kad gal per velai susigriebta nuosekliai kalbeti su tauta ar net “eiti i liaudi”, kalbeti su zmonemis asmeniskai, aiskinti savo programas, o ne tik kreiptis i visus is spaudos puslapiu… Pagarba tam zmogui ir sekmes jam tolimesneje tautiskumo budinimo veikloje.

  2. Vyrautas:

    klausimėlis – ar radžvilas yra kas daugiau nei save pučiantis burbulas?

  3. Arvydas Juozaitis:

    Dėkoju Mariui Kundrotui – blaivu ir aišku. Ir vyriška (kas kai kam atrodo jau nebereikalinga vyro savybė).
    Viltis gyva, ji stiprėja – suremsime pečius.
    AJ pagarbiai

    • dikas:

      Balsavau už patį per prezidento rinkimus. Dabar graužia sažinę. Dėkui dievui likai užkulisiuose.

    • Arūnas:

      daug tiesos parašė Marius, tik visus priekaištus reikia skaityti, o ne sau palankius. Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse šalyse, opozicija (Lietuvoje tautinė opozicija) negali tikėtis žymesnių laimėjimų dėl susiskaldymo ir kovos aiškinantis, kuris bandoje vyraujantis patinas. Nors šiandien yra Sąjūdžio diena, bet beveik visi užmiršo Sąjūdžio dvasią ir kolektyvinį veikimą, o ne kokio nors patino iškėlimą. Todėl ir buvo nustumtas Romualdas Ozolas, tebūna šviesus jo atminimas

  4. vėliavnešys:

    Gerai, objektyviai, taikliai surašyta paskutinių metų tautinių jėgų (ne)susivienijimo esmė, Ego yra ego daugumai tautinių , patriotinių jėgų politikams: prieš bet kokius rinkimus – jūra iki kelių, po rinkimų, kaip ir daug metų turškiamasi kiemo baloje.

  5. Kundroidas:

    Nelabai supratau, ką atstovauja Kundrotas – Tautininkus ar Centro partiją.

  6. Toto:

    ‘ tautiškas konservatorius Audronis Ažubalis’,
    ‘griebiamasi net melo ir šmeižto, kaip Centro partijos atveju, priskiriant jai tokias pozicijas, kaip homoseksualizmo plėtros, masinės migracijos, Europos federalizacijos rėmimas. Tai visiškai prieštarauja tiek šios partijos programoms, tiek jos vadovų aiškiai ir viešai išreikštoms pozicijoms. ‘
    Čia, matyt turima omenyje Puteikio ir Guogos pasisakimus ????
    Nejaugi Songaila ‘atkūrė’ tautininkus, o kur dingo ‘lidlo’ gruzčikas ??
    Straipsnis visiška nesamonė , kažkuom tai primena komsomolcų aktivistų ugningus straipsniu ‘tiesoje’, pvz, kad ir dyyydžiai gerbiamo Š.Marčiulionio kalbą. Kaip suprantu tautinių jėgų vienijimasis prasidės kai iš ekrano prapyuls tokie veikėjai paip Songailos, Kundrotai, puteikiai guogos ir t.t. ir e,tc.c Sekmįs 🙂

  7. Vilnietis:

    Kundroto nemėgstu, bet šitam straipsniui pritariu.

    • Bendrystėje ir darnoje.:

      Kundrotas įdomi asmenybė,kartais su jo mintim nesutinku,tai natūralu,žmonės esam skirtingi,bet gerbiu ir jaučiu dėkingumą už darbštumą,geranoriškumą,pastangas savo mintimis dalintis.Vyras ne lozorius ir pakankamai atviras.Ne kaasdienybė,įdomus.Nerašysiu,Mariau,kad mėgstu ar ne:),nes esat ne pomidoras,agurkas ar obuolys:)

  8. Ona Voverienė:

    Puikus straipsnis, Mariau. Serniai jo laukiau. Einate teisingu keliu. Džiaugiuosi, kad vienijasi Naglis Puteikis su Arvydu Juozaičiu. Reikėtų į tą vienijimosi procesą įtraukti ir Palangos-KLaipėdos neurochirurgą – kietą vyruką Albiną Stankų, dabar atstovaujantį Centrui. Įtikinti jš, kad Centras – tai katastrofa ir tautinių jėgų judėjimui ir Valstybei. Jis gimdo politinę balą. O bala, kaip žinia laikui bėgant virsta liūnu ir bedugne, kurioje skęsta idėjos, mintys, veiksmas ir ghaliausiai patys žmonės. Linkiu sėkmės vienijant tautininkus ir akinant juos tapti rimta politine jėga. Pagarbiai Ona Voverienė, Vilnius, 2019.06.03

  9. Mindaugas:

    Tenka pritarti Mariui. Paaugai , jaunuoli ..

  10. Iš Lenkijos:

    M.Kundroto straipsnis gana kokybiškai argumentuotas ir teikiantis vilties,kad tautinės ir krikščioniškos pajėgos -nors kolkas nėra tinkamo idėjinio vedlio- sugebės susivienyti.Vis dėlto šio straipsnio paskutiniai keli žodžiai labai apkartina,deja, susivienijimo siekį.

  11. Bendrystėje ir darnoje.:

    Ačiū,Mariau.Mintys įdomios ir vertingos.Juozaitis padarė ir daro teisingus pasirinkimus.Songaila ,nuoseklus tautininkas,todėl ir pasitikėjimas jo pusėje.Vienybės reik, kaip šaltinio vandens ištroškusiam.Bet siekis vienybės turi būti pasiaukojantis,neužgožtas asmeninio egoizmo,nuoširdus.Balsavau už Juozaitį Prezidento rinkimuose ir Radžvilą į EP.Galėjo tą savo straipsnį apie “skirtingus kelius” prieš rinkimus į EP parašyti,nei tiek balsuojančių nebūtų?O gaila. Norėtųsi,kad būtų kitaip,kad inteligentija šviesą skleistų ir būtų aukštos kultūros,padorumo sklaidos žemyn priežiūroje ir viltį visuomenei augintųLiūdna,kad dalis inteligentijos, galimai ,savo kompleksuose ,kaip kokone.

  12. Kundroidas:

    Niekada nagalvojau, kad Vaiškūnas trina komentarus. Matyt tokia yra svarbi ši skaidymo akcija, kad negalima jos sugadinti:) Sėkmės susidedant su Voverienėmis, Grybauskaitėmis ir Juozaičiu. Šiaip balsavau už Juozaitį, bet iš bėdos. Ko gero nereikėjo. Nenoriu būti įkyrus kaip Statys persikraustęs į tiesos.lt, todėl daugiau nekomentuosiu. Manau, nei aš nei Alkas daug nepraras. Atsakiau sau į klausimus, kas čia ne taip buvo su ta Alko kryptimi.

  13. Skalvis:

    Kas vienija, o kas – skaldo tautines jėgas? Lygiai tas pats, kaip ir globalistines. Vienija rojaus svajonė, skaldo bukas godumas. Nėra Lietuvoje tautinių jėgų. Tiesiog, kiekvienas ieško nišos pasiderinti sau gyvenimą. Kas nepritilpo prie globalistų rojaus, imasi tautinių triukų. Tautiškumas ne tikslas – priemonė į geresnį gyvenimą. Lietuva nebeturi brandžių asmenybių. Tik kiaules, besipešančias prie geldos.

  14. Žemyna:

    Tautininkų tema, dėl tautiškumo:
    Gal verta būtų mums visiems (o visų pirma lietuvių k. mokytojams) išsiųsti po laiškelį į LRT žinių tarnybą dėl perteklinio ir lengvabūdiško, todėl dažnai prasmę iškraipančio svetimžodžių vartojimo?
    Pvz., šios dienos žiniose pranešė apie Ukrainos NACIONALISTŲ surengtą Žukovo paminklo nuvertimą.
    Kadangi mūsų vidurinė m-kla neįkala į galvas augančioms kartoms, kad kitos tautos neturi žodžio „tautininkai”, turi tik „nacionalistus”, LRT šiuo svetimžodžiu prisideda prie hibridinio karo kurstytojų tikslų, padeda jiems kurstyti Vakarų jaunimą prieš UA tautininkus.

  15. Prašalietis:

    M. Kundrotas “savųjų patriotų”džiaugsmui po eilinių”sėkmingų”rinkimų “profesionaliai atskyrė tikrus tautinius patriotinius grūdus nuo patriotinių pelų”. Jis savo “patriotinio”straipsnelio pradžioje rašo-“Gaila, kai galimi kolegos tampa varžovais, bet, jeigu jau taip susiklostė, tenka įvardyti realius faktus, dėl ko taip įvyko, ir atsakyti į klausimą: ką daryti?”…. Pabaigoje jis “patriotiškai” užbaigia-“A. Juozaičiui ir N. Puteikiui pareiškus apie vieningą veikimą, gal net – vieningą partiją, brėkšta viltis, jog didesnė dalis patriotų, pagaliau, susivienys. Didelė tikimybė, jog čia įsijungs ir senieji tautininkai su respublikonais, ir jaunalietuviai, ir daug patriotų, ligšiol buvusių tautinių partijų nuošalėje”. Kaip jau daug kartų parodė istorija, nauji “tikrieji tautiniai ir visokie kitokie patriotai” ieškantys valstybinėse struktūrose sau politinės gerai apmokamos vietos , kurios visuomet būna užimtos ankstesnių visokio plauko” tikrų patriotų”, kelia Lenino prieš 100 metų keltą ir atsakytą klausimą-“ką daryti ?”, ir kaip savo tarpe nugalėti juos skaldančią ” vaikišką kairumo ligą tautiniame komunizme-patriotizme”, kuris sudarytų sąlygas “naujiesiems patriotams”padidinti savo šalininkų skaičių iki “kritinės masės”, kai liaudis per rinkimus nusisuks nuo anksčiau išrinktų “ne tautinių patriotų” ir pasuks paskui naujuosius, “tikrus ir tautinius patriotus”….

  16. Romas:

    Nereikia pamiršti, kad politikai taip pat žmonės. O žmonės skirtingi, savo charakteriu, temperamentu, reakcijom į tą pačią situaciją.
    V. Lansbergis, V. Radžvilas – aštrūs, “spygliuoti” iš jų galima tikėtis radikalių, pavojingų sprendimų.
    A. Juozaitis kitoks. Jis ramus, nuosaikus, savo charakteriu panašus į A.M. Brazauską.

    Todėl nereikia būti aiškiaregiu, norint suprasti, kodėl A. Juozaitis 1990 metais parašė tą “Istorinę klaidą”. Nuosaikiam, ramiam žmogui V. Lansbergio radikalumas atrodė per daug pavojingas. (Tai tik mano nuomonė).
    Ačiū Dievui rizika pasiteisino, bet ar daug truko iki Bakų ar Tibilisio scenarijaus.

    Nei vienas iš mano paminėtų nėra Lietuvos priešas ar išdavikas. Bet jie skirtingi žmonės. Todėl požiūrių skirtumai, nesutarimai, trintis – tiesiog neišvengiami. Nesureikšminkim jų.

  17. Objektyviai jokių išskirtinių tautinių jėgų negali būti, nes tauta yra susiformavusi – visa visuomenė yra tautiška. Kiekvienas žmogus save laiko tautišku. Taigi šiandien pats tautiškumo skelbimas yra suprantamas kaip tautos skaldymas, todėl yra ir bus maža prie jo besidedančiųjų, – žmogui tiesiog nesuprantama ką dar tuo tautiškumu iš jo jau tautiško norima padaryti… Žodžiu, kai visi yra tautiški, tautiškumo idėja – be perspektyvų, – ne 19-as amžius…

  18. Romas:

    Dar vienas momentas – apie vienijimasi.. Prieš skaitydamas šį straipsnį, perskaičiau V. Radžvilo Pro-patrijoj. Ten Vytautas R. akcentuoja tą argumentą, kad Arvydas pasielgė netinkamai, sugrįždamas į politiką savarankiškai ,su “sava” (Lietuva yra čia) idėja, vietoje to, kad vienitusi su jau esamu Vilniaus ar tautos forumu.
    Logikos šitame argumente yra, bet jis ne absoliutus. Nes Vilniaus forumas elitinis intelektualų klubas. O visa Lietuva daug margesnė. Joje potencialių patriotų yra visuose visuomenės sluoksniuose. Todėl giminingų idėjiškai sambūrių gali ir turi būti ne vienas. Jokis čia ne skaldymasis, o įvairovė. Būkime vieningi likdami įvairūs.

  19. Skalvis:

    Ar nesuvienytu Lietuvos patriotų Lietuvos vizija? Dažnai kartojama: ne už tokią Lietuvą kovojome, ne tokios norime. O kokios norite ? Atsakykit į klausimus, kam priklausys: žemė ir jos turtai, miškai, stambioji pramonė, bankai, sienų kontrolė, kariuomenė, kokie bus Lietuvos pinigai. Pasiūlykit kaip tai padaryti. Ką sako tais, pačiais paprasčiausiais, klausimais Lietuvos patriotai ? Nieko ?!? Kodėl? Niekas nefinansuoja ? Iš to nepragyvensi ? Einama lengviausiu keliu – ieškok durnesnių už save ?

    • Žemyna:

      Lietuvos patriotai visa tai Sąjūdžio laikais įvardijo ir dėl jos už Nepriklausomybę kovojo.
      Lietuvos vizija himne vadinta Saule Lietuvos. Ji turėjo prašalinti tamsumas. Tokio Tautiškos giesmės teksto mus išmokė mūsų lietuvių k. mokytoja.
      Tačiau būtent ši himno vieta labiausiai trukdė suskubusiems į mūsų Seimą sau vietų užsiimti. Jų pastangomis Saulė Lietuvos buvo pakeista buitine fraze – saulė Lietuvoje. Skirtumėlis, ar ne? 🙂

  20. Kas ta „Pro Patria? Filosofams skirta organizacija, a plačiai visuomenei. Manau, ir dėl pavadinimo reikia susimąstyti…

  21. Radžvilas savo intelektą naudoja loti ant Juozaičio,…tiek tos išminties ir tėra.

  22. senasis druvis:

    Dėl Puteikio. Tai vis tik konservų projektas, ar ne. Jis pirmasis “užveda” temą ekrane dėl Nausėdos rinkimų biudžeto “neatitikimų” pirmojo turo pačioje pabaigoje. Antrame ture “temą vysto” ir paverčia ją pagrindine konservų remiama kandidatė. Gal tai sutapimas. O gal – puiki sinchronizacija iš konservų štabo.
    Abejonių kelia ir “kovos prieš sistemą” tema, kai tai kovai pasitelkiamas, na, turbūt, seniausias ir galingiausias sistemininkas Varėnoje – Mikalauskas.
    Pasitraukimas iš “trasos” paskutinę savaitę, jau vykstant balsavimui paštu – gulbės giesmė, puikus brandaus politiko veiksmas. Taip sunkiai rinkti balsuotojai taip ir liko išsižioję, supratę, kad juos nuvedė į politikos akligatvį.
    Taip ir klaidžios mūsų Tautiškumas, tokio vedlio vedamas. Kas suskaičiuos, ar visos pro-tautinės jėgos rinkimuose per visą Lietuvą surinko daugiau balsų, negu vienas lenkų – rusų alijansas?

  23. Antanas:

    Manau, visiems tautą mylintiems judėjimams reikėtų telktis, ne priešintis. Tiesiog būtina sueiti į vieną krūvą ir surasti sąlyčio taškus. O vadovus reikia išsirinkti demokratiškuose rinkimuose – išryškėtų vyraujančios strategijos. Daug norinčių vadovauti, tačiau ne visiems tas duota. Reikia daugiau pasitikėjimo vieni kitais, kitaip būsim niekas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: